Šiame darbe remiamasi hipoteze, kad modernioji epocha privedė visuomenę prie tapatybės krizės. Žmogus nuolatos stengiasi suvokti, pažinti ir apibrėžti save tam, kad atsakytų į klausimą „kas aš esu?“. XX amžiaus moralės filosofijoje susiformavo kryptis, kuri ima interpretuoti žmogų kaip istorijas pasakojantį gyvūną. Ši tradicija vadinama naratyvistine. Joje išsiskiria dvi srovės. Viena jų asmenybės tapatumo modelyje akcentuoja savęs interpretavimą, kita – savęs sukūrimą. Pirmosios krypties siūlomas naratyviosios asmenybės tapatumo modelis įvardijamas hermeneutiniu; tokį modelį kuria Alasdairas MacIntyre‘as, Charlesas Tayloras, ir Paulis Ricoeure‘as. Antrosios krypties modelis – neonyčinis; jo atstovai – Alexanderis Nehamas ir Richardas Rorty. Fenomenologinė filosofija taip pat susiduria su asmens tapatumu. M. Merelau-Ponty kūno fenomenologija teigia kūną esant save suprantančiu objektu, kuris per savo buvimo patyrimą išgyvena savo tapatybę. Alphonso Lingis aiškinasi‚ kaip suprasti veiksmą kaip būtent mano, tokį, kuriame atrandu savo asmeninio tapatumo prasmę. Jis aptaria daug tapatumo variantų ir sąlygų. Darbo tikslas yra ištyrinėti, kaip šiuolaikinėje filosofinėje antropologijoje keliama ir nagrinėjama žmogaus tapatybės problema, t. y. kaip žmogus aptinka ir supranta save kaip esantį šiame pasaulyje, kaip pajaučia savo egzistenciją. Šiame darbe bus siekiama atskleisti, kaip tapatybės problema pasirodo hermeneutinėje Paulio Ricoeure‘o, Charleso Tayloro ir A. MacIntyre‘o... [toliau žr. visą tekstą] / This final paper is based on the hypothesis, what a modern epoch provoked chrisis of personl identity. Person is constantly attempting to realize, recognize and define itself, because he wants to get answer the question “who am I?” In the XX century formed a trend, which began interpretate person like an animal, which tells stories. This trend is known as narrative. It splits into two modus. First emphasizes in personal identity self interpretation, second- self creation. First modus suggests narrative self identity model, which is called hermeneutica. Such model compose Alasdair MacIntyre, Charles Taylor, and Paul Ricoeur. Second modus is neonietzschean and its members are Alexander Nehamas and Richard Rorty. Phenomenological philosophy also deals with personal identity. Maurice Merleau-Ponty established body phenomenology. It affirms, what human body is a self conscious subject, what experience his own identity through his being. Other phenomenological philosopher, Alphonso Lingis, tries to explain how to understand action like namely my own, in which I found meaning of my personal identity. He discuss many variants and conditions of identity. Work’s aim. The aim of this final paper is to investigate how the problem of personal identity is accepted and researched in the modern philosophical anthropology and also to investigate how the person understand itself like a being in this world and how he feels his own egzistence. In this paper will be reaching to unfold how... [to full text]

Der Beitrag präsentiert eine Fallstudie, nicht ohne dabei das nach gängiger Meinung grundsätzlich herrschende Spannungsverhältnis von Popularmusik und musikalischer Analyse zu reflektieren. Das vorgestellte Beispiel belegt, dass musikalische Gestalten in der Popmusik eine komplizierte Zeichenfunktion erfüllen können, für die melodische Wendungen und Chord changes nur einen unter mehreren Ansatzpunkten bieten. Gezeigt wird, dass auch Zitate und Intertextrelationen den Charakter der Konstituenten durchaus mitbestimmen können. Dabei treibt die musikalische Analyse von Popmusik einen Selbstauslegungsprozess voran, der in der Popkultur selbst angelegt ist. Diese Position des ›teilnehmenden Beobachters‹ kann zwar einen Mangel an Objektivität evozieren, indiziert aber nicht deren wissenschaftliche Untauglichkeit. / This article presents a case study in order to reflect upon the supposedly foundational and ever-present tension between pop music and musical analysis. The example shown illustrates that musical gestures in pop music can fulfill a complicated design function (Zeichenfunktion) in which melodic turns and chord changes offer only one of many starting points. It will be demonstrated that quotations and intertextual relations can also influence the character of constituents. Thus the musical analysis of pop music promotes a process of self-interpretation that is present in pop music itself. Admittedly this position of “participating observer” can evoke a lack of objectivity, but this does not indicate its scientific unsuitability.