Baigiamajame magistro darbe pasiūlytas gelžbetoninio elemento skaitinis modelis itempių – deformacijų būvio analizei tirti veikiant ilgalaikei apkrovai. Betono relaksacijos uždaviniui spresti taikyta Volterra integraline lygtis. Sprendimas grindžiamas apibendrintosios vidurkio teoremos taikymu betono įtempių istorijai rasti. Skaičiavimams taikyta specialiai tuo tikslu parašyta kompiuterinė programa, realizuota pasitelkiant procedūrinio programavimo paradigma bei programavimo klaba C# (MS Visual Studio aplinka). Gauti rezultatai atspindėti kiekybiškai tiriant, betono senėjimo koeficiento kitimą, įtempių kitimą, deformacijų kitimą laiko atžvilgiu. Gautų sprendinių korektiškumas patikrintas su Ghali et.al 2002 knygoje pateiktais sprendiniais betono senėjimo koeficientui. Darbe pasiūlytos apytikslės formulės leidžiančios nustatyti gelžbetoninio elemento senėjimo koeficientą pagal betono senėjimo koeficientą, gautą sprendžiant betono relaksacijos uždavinį. Tai leidžia daug tiksliau nustatyti betono įtempių kaitą nei EC-2 priimama senėjimo koeficiento reikšmė - 0.8. Paklaidų sumažinimimas, įvertinant betono įtempių kaitos istoriją, lemia tikslesnį įlinkių prognozavimą bei armatūrinio plieno taupymą išanksto įtempto gelžbetoninio konstrukcijose. Darbą sudaro skyriai: įvadas, betono elgsena esant trumpalaikei ir ilgalaikei apkrovai, teorinė uždavinio formuluotė, pasiūlytas skaitinis modelis, analitinis modelis, skaitinio modelio realizacija, senėjimo koeficiento skaičiavimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / In the thesis, the numerical model for reinforced concrete time dependent stress – strain analysis has been proposed. Volterra‘s integral equation serves the basis to resolve the pure relaxation task of plain concrete element as well as predicting the stress development history in analysis of reinforced concrete uniaxialy loaded column. The calculations were conducted by an original computer code written using C# programming language (MS Visual Studio surrounding) according to the procedural programming technique. The results has been reflected studying the change in the time-dependent stresses of concrete as well as evaluating the coefficient of ageing and strains development with time. The correctness of the results obtained was verified with the results given in Ghali et.al 2002 book in terms of the concrete ageing coefficient resulted from the pure relaxation task. In the thesis, the approximate expressions for description of the reinforced concrete ageing coefficient using the plain concrete coefficient of ageing, obtained from relaxation task, were also proposed. This allows us to determine the concrete stresses in more accurate way than EC-2 approximate approach based on value of 0.8 for the ageing coefficient. These approximations enables the reduction of errors, more proper evaluation in the concrete stress history and deflections as well as can economize the reinforcement quantity in the prestressed concrete structures. The Thesis involves the following chapters:... [to full text]

Darbo objektas: ryšys tarp senjorų fizinio aktyvumo ir su juo susijusių veiksnių. Tyrimo tikslas: nustatyti senjorų fizinį aktyvumą ir su juo susijusius veiksnius. Uždaviniai: 1. Nustatyti senjorų demografinius rodiklius, fizinį aktyvumą, kūno masės indeksą, gaunamą informaciją apie fizinį aktyvumą, fizinio aktyvumo sąlygas, fizinio aktyvumo žinias, fizinio pasyvumo priežastis, savo sveikatos vertinimą. 2. Palyginti demografinius rodiklius, fizinį aktyvumą, kūno masės indeksą, gaunamą informaciją apie fizinį aktyvumą, fizinio aktyvumo sąlygas, fizinio aktyvumo žinias, fizinio pasyvumo priežastis, savo sveikatos vertinimą lyties ir KMI aspektu. 3. Fizinio aktyvumo aspektu palyginti senjorų demografinius rodiklius, informaciją, fizinio pasyvumo priežastis, savo sveikatos vertinimą. 4. Nustatyti sąsajas tarp senjorų fizinio aktyvumo ir turimų žinių apie fizinį aktyvumą bei fizinio aktyvumo sąlygų. Hipotezės: 1. Senjorai, kurie turi daugiau žinių apie fizinį aktyvumą, yra fiziškai aktyvesni. 2. Senjorai, kurie pripažįsta, kad fizinio aktyvumo sąlygos (fizinės ir finansinės) yra geresnės, yra fiziškai aktyvesni. Tyrimo rezultatai: Išanalizavus senjorų fizinį aktyvumą ir su juo susijusius veiksnius, mūsų iškelta hipotezė pasitvirtino, kad didesnio fizinio aktyvumo senjorai turi daugiau žinių apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, fizinis aktyvumas nebuvo susijęs su fizinio aktyvumo sąlygomis (fizinėmis ir finansinėmis). Taip pat tyrimas parodė, kad didžiajai daliai tiriamųjų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis: the relationship between senior citizens‘ physical activity and factors related to it. The aim of the research: to determine senior citizens‘ physical activity and factors related to it. Goals: 1. To determine senior citizens‘ demographics, physical activity, body mass index, available information on physical activity, conditions of physical activity, knowledge about physical activity, causes of physical inactivity and their own health assessments. 5 2. To compare demographics, physical activity, body mass index, available information on physical activity, conditions of physical activity, knowledge about physical activity, causes of physical inactivity and their own health assessments on the aspects of sex and BMI. 3. To compare demographics, information, causes of physical inactivity and health assessments of senior citizens on the aspect of physical activity. 4. To establish links between the physical activity of senior citizens their prior knowledge about physical activity and physical activity conditions. Hypotheses: 1. Senior citizens who have more information and knowledge about physical activity are more physically active. 2. Senior citizens who acknowledge better conditions for physical activity (physical and financial) are more physically active. The results of the research: After analyzing senior citizens‘ physical activity and factors related to it, our hypothesis that senior citizens who have more information about physical activity‘s... [to full text]

Lietuvos demografinė raida sparčiai kinta. Mūsų šalis, kaip ir daugelis Europos šalių susiduria su visuomenės senėjimo tendencija. Vidutinis gyventojų amžius auga, o gimstamumas nedidėja. Tai tiesiogiai veikia darbo rinką, nes auga vidutinis darbo jėgos amžius – vyresni asmenys sudaro vis didesnę darbuotojų dalį. Jeigu esamos tendencijos išliks, manoma, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus apie 27 procentai gyventojų, vyresnių kaip 60 metų. Lietuva jau dabar lenkia Europos šalis pagal vyresnio amžiaus asmenų užimtumą, tačiau yra didelė tikimybė, kad šios amžiaus grupės užimtumas pastaraisiais metais augo daugiausia dėl padidėjusios migracijos įstojus į ES. Siekdami Lisabonos užsibrėžtų tikslų užimtumo srityje neturėtume pamiršti, jog skatinti užimtumą reikėtų ne tik, bedarbių mokymais, naujais teisės aktais, aktyviomis darbo biržos priemonėmis – visa tai, be abejo, yra labai svarbu. Tačiau ne mažiau svarbu ir jau dirbančių pagyvenusių asmenų išsaugojimas darbo rinkoje, jų požiūris į tolesnę darbinę veiklą, jų lūkesčiai. Planuojant užimtumo strategijas ne mažiau aktuali ir darbdavių nuomonė, jų noras išsaugoti pagyvenusius asmenis darbo vietose. Juk net geriausi valdžios norai ir toliai liks tik norais, be darbdavių bendradarbiavimo. Būtent dėl šios priežasties šiame darbe buvo siekiama išsiaiškinti tiek dirbančiųjų vyresnio amžiaus asmenų, tiek jų darbdavių nuomonę apie vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje. Atliktas Vilniaus mieste dirbančiųjų vyresnio amžiaus asmenų (N-51) bei... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian demographic development experiences essential changes from the last decade of twentieth century. Lithuania as others members of the European Union has faced a phenomenon of the aging society. The average age of population is constantly increasing due to decrease in the fertility rate. This fact leads to considerable changes in the labor market. Hence the average age of the workforce is gradually increasing. It is supposed that more than 27 % people aged 60’s and more will live in Lithuania at year 2030. The employment rate of Lithuanian senior people is now higher than in many European countries, but it is quite likely that growing employment of mentioned age group is caused by increased level of migration. Nonetheless Lithuanian Government initiated positive changes in the legislative system and created special programs for solution of senior unemployment problem, these efforts are not good enough. In order to achieve goals of the EU unemployment strategy Government should pay more attention to the employers’ side and those, who are still working, but are already not young. The lack of information related to attitudes towards work of working senior people and their employers was a reason of survey, which aim was: · To investigate the attitude towards work of senior people; · Find out the difference in answers of senior people and their employees. There were 51 senior employees and 21 employers respondents interviewed during the survey, which have showed that... [to full text]

Betono senėjimo koeficientas – tai pagrindinis rodiklis, kuris įvertina betono įtempių kitimą per laiką prognozuojant gežbetoninių elementų įlinkius, įtemptojo gelžbetonio armatūros nuostolius dėl betono valkšnumo ir t.t. Senėjimo keoficieno faktiškai neįmanoma gauti analitine forma iš Volterra integrodiferencialinės lygties, todėl jam yra taikomos skaitiniu būdu gautų rezultatų aproksimacijos arba tiesiog jis imamas apytiksliai lygus 0,8 nediferencijuojant tokių faktorių, kaip betono amžius, stebėjimo laikas, betono stirprumas, armaturos kiekis ir t.t. Baigiamajame magistro darbe atlikta įvairių autorių pasiūlytų empirinių betono senėjimo koeficiento formulių analizė. Nustatytos betono senėjimo koeficiento empirinių formulių kitimo ribos ir jų legitimumas tikslioms, skaitiniu būdu gautoms senėjimo koeficiento reikšmėms. Darbe, taikant vidutinių ekvivalentinių įtempių ir deformacijų metodą (ASSA), yra analitiškai išvestas koeficientas, leidžiantis įvertinanti armatūros įtaką gelžbetoniniam elementui, apkrautam pastovia per laiką jėga priklausomai nuo betoninio elemento, apkrauto nekintamu laiko atžvilgiu poslinkiu (grynosios relaksacijos uždavinys). Atlikta armavimo koeficiento įtakos betono senėjimo koeficientui analizė, gauti rezultatai palyginti su tiksliomis reikšmėmis bei EC-2 rekomenduojama viena reikšme - 0,8. Darbe suformuluotas senėjimo koeficiento neapibrėžtumo įvertinimo stochastinis uždavinys. Atlikta parametrų analizė, siekiant nustatyti kiekvieno jų įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / The coefficient of aging is the major parameter accounting for the stress evolution in time in deflection analysis of reinforcement concrete elements and specification for losses of pre-stress due to concrete creep. This parameter cannot be derived analytically from Volterra's integro-differential equation and numerical solution is always feasible. Hence, the empirical formula to fit the numerically-based results for the coefficient of aging can be found in literature on the matter. In particular, the code Ec-2 uses a only one value for this coefficient equal to 0.8 neglecting the influence of concrete strength, its age, quantity of reinforcement, time of consideration, etc., and it is cleat that such attempt is quite scarce. Thereby, in the master's thesis, the analysis of various approximate relationships for the coefficient of aging found in literature is considered. Here, a legitimacy of these relations is defined in terms of numerically-based results and the error bounds is determined. The analytical derivation of factor specifying the conversion from a pure relaxation test of plain concrete to the reinforced concrete element is demonstrated via an average strain stress approach (ASSA). The influence of reinforcement quantity on the coefficient of aging is considered comparing the numerical values, EC-2 based value of 0.8 and values defined by empirical relations. Also, the stochastic formulation to define the uncertainties of coefficient of aging related to variation... [to full text]

Monolitinio pastato įrąžoms skaičiuoti, projektuotojas kurdamas pastato skaičiuotinį modelį, jį traktuoja kaip ,,akimirksniu“ pastatytą. Pastato statybos metu nuolatinė apkrova nuo perdangų savojo svorio, auga palaipsniui, betonuojant aukštą po aukšto, kol galiausiai, užbetonuojamas paskutinis aukštas. Darbe pasiūlytas ir skaitiškai realizuotas modelis, įvertinantis betono ir armatūros įtempių bei deformacijų kitimo istoriją dėl laike palaipsniui augančios apkrovos nuo perdangų savojo svorio. Darbe taikomas superpozicijos principas betono valkšnumo deformacijoms, atsižvelgiant į Volterra lygtį. Pasiūlyta matematinė formuluotė pagrįsta matriciniu skaičiavimu ir apibendrintąja funkcijos vidurkio teorema taikant betono valkšnumui. Skaitiniu būdu gauti rezultatai patikrinti analitiškai. Modelis pritaikytas daugiaaukščio pastato papildomų šlyties jėgų perdangose, atsirandančių dėl gretimų kolonų skirtingų poslinkių vystymosi per laiką radimui. Gauti rezultatai patikrinti su apytikslio skaičiavimo rezultatais, taikant normų EC-2 reikalavimus betono valkšnumo deformacijoms. Perdangų praspaudimą kolona, kai pastarosios yra greta pastato standumo branduolių, kurių deformatyvumas yra ženkliai mažesnis, reiktų tikrinti atsižvelgiant į papildomas šlyties jėgas, atsirandančias dėl betono susitraukimo ir valkšnumo įtakos. Darbo apimtis – 99 p. teksto, 54 iliustr., 12 lent. ir 9 literatūros šaltiniai. Atskirai pridedami priedai. / The designer calculates a building as an instantly built. However, during construction the permanent load is increasing gradually because the floors are built step by step. This paper introduces a numerically implemented mathematical model for the column analysis accounting for the stress and strain change in reinforcement and concrete with time due to the increasing in time permanent loads induced by the self-weight of each slab during construction. The mathematical formulation is based on the superposition principle for the creep strain described by Volterra's integro-differential equation and involves a matrix solution of linear equations derived via application of the generalized mean theorem for integration. The results obtained are also verified analytically. Finally, the proposed model is applied to calculate extra shear forces caused by the deflections appearing to the adjacent columns of different cross-sections. The results obtained are also compared with the approximate calculation treating the building as an instantly built. The results indicate that additional shear forces due to different displacements of the adjacent columns are quite mild. However, the additional shear forces can be sufficiently high, if the column is located near the high stiffness walls in a non-sway building. In this case, the extra shear forces should be determined via time-dependent analysis accounting on the creep and shrinkage strains relying on the gradually increasing load during... [to full text]