Zusammenfassung Das Objekt der vorliegenden Arbeit ist die Vögelnamen, die in den Zoologie– und Volkswerken von J. Elisonas (1889 – 1946) gefunden wurden, aber auch Namen der Vögelunterklassen, Gruppen, Scharen, Familien, Unferfamilien und Arten. In der Arbeit werden insgesamt 862 Titel, ihre Varianten sowie Synonyme (von denen sind 10 Vögelunterklassen, 4 Gruppen, 36 Scharen, 73 Familien und Unterfamilien und 739 Artennamen) analysiert. Die Namen der Vögel wurden aus den zoologischen Lekrbüchern von J. Elisonas, aus dem Wörterbuch, aus den Volkswerken und Artikeln, die in verschiedenen Zeitschriften der damaligen Zeit veröffentlicht wurden. Das Hauptziel dieser Arbeit ist die Forschung der Bestandteile von gesammelten Vögelnamen. Das Ziel wird mit Hiefe der folgenden Aufgaben erreicht: 1. Es wird geprüft, ob die von J. Elisonas benutzten lateinischen und litauischen Vögelnamen der Regeln des „Internationalen zoologischen Kodex der Nomenklatur” nicht widersprechen. 2. Es wird besprochen, wie die Tendenz des Gebrauchs der Vögelnamen und ihrer Arten im Litauischen ist. Die in den Literaturquellen angegebenen Varianten und Synonyme werden erörtet. 3. Es wird analysiert, wie die aus einem Wort bestehenden Vögelnamen sowie wie die Attribute der Arten gebildet werden. Ihre semantischen Gruppen werden besprochen. 4. Es wird geprüft, welches Verhältnis zwischen den aus einem Wort bestehenden rein litauischen und fremden Vögelartenamen ist. 5. Es wird analysiert, wie die Terminologie... [to full text]

Si opera una ricognizione delle parole di origine italiane nel lituano moderno con una loro analisi sia dal punto di fonetico-morfologico, sia da quello dell'uso. / Apželgiami italų kilmės žodžiai lietuvių kalboje, jų fonetinės ir morfologinės adaptacijos ypatybės bei vartosena. / An account of Italian origin words in Lithuanian, as well as an analysis of their phonetical, morphological adaptation in regard of their usage.

Tyrimo objektas – lietuvių kalbos leksikos italų kilmės žodžiai. Darbo tikslas – pateikti išsamų lietuvių kalbos italų kilmės skolinių aprašą. Medžiaga. Daugiausia naudojantis rašytiniais šaltiniais (visų pirma žodynais), sudaryta skolinių iš italų kalbos duomenų bazė (Lietuvių kalbos italizmų sąvadas – LKIS), į kurią įtraukti 936 semantiniai vienetai. Ginamieji teiginiai ir tyrimo rezultatai. Tradicinis lietuvių kalbotyros požiūris, esą lietuvių kalbos skoliniai skirstytini vien į slavizmus ir germanizmus (be dar keleto iš gretimų kalbų), faktiškai menkina italų ir lietuvių tautų santykių istoriją, perša izoliuotos lietuvių valstybės bei siauro jos gyventojų kultūrinio, socialinio bei politinio akiračio vaizdą. Faktas, kad į lietuvių kalbą skoliniai iš italų kalbos pateko dažniausiai per kalbas tarpininkes (tai įrodo adaptacijos procesų lemiami fonetiniai pakitimai) negali būti pagrindas paneigti jų italų kilmę. Nors iš visų LKIS italizmų tik nedidelė dalis įeina į pagrindinį lietuvių kalbos leksikos fondą (vos apie 7 proc. visų italizmų VDU tekstyne pavartota daugiau nei 1000 kartų), bet apribojus statistiškai apdorojamų italizmų sąrašą, t.y. išmetus italizmus, nesiekiančius tam tikro skaičiaus pavartojimo atvejų, išryškėja tikslesnis italizmų pasiskirstymo pagal semantines grupes vaizdas: 1) 45 proc. visų italizmų sudaro buitinės kalbos žodžiai (tokie kaip autostrada, loterija, moto, pedalas, rizika, sijonas); 2) muzikos terminai siekia beveik penktadalį visų italizmų (... [toliau žr. visą tekstą] / The PhD thesis deals with Italian loanwoards in Lithuanian.