Magistro teoriniame darbe yra nagrinėjama post-traumatinė teritorina esanti Libano sostinėje Beirute. Atliktų analizių išvados nurodo tolimesnę praktinio darbo eigą. / This Master thesis project analyzes post-traumatic area situated in Beirut, Lebanon. Conclusions taken from analysis are used to elevate the practical part of MA project.

This thesis presents research in the area of creation of coated electrodes for hard surfacing. The principal subject of research is coated electrodes and metals deposited by means of them. The main objective of the thesis is to develop new electrode coatings, to obtain the metal having the proper mechanical properties which enable to produce the surface layers with acquire strength and resistance to abrasive wear. The application area of newly developed welding electrodes is surfacing of working parts of agricultural, mining and road-building machines. The thesis also deals with optimization of alloying elements transfer from electrode to liquid pool with a view to obtain economically alloyed deposited metal. Welding electrodes are being produced in Lithuania, multi-purpose hard-facing electrodes being among them. All over the world a lot of welding materials manufacturers produce the analogous production, but their products are expensive. A challenge to the competition in the electrodes market is to expand the production range, to offer new products whose quality and price could satisfy customer’s demands. The dissertation analyzes the regularities of alloying elements transfer in developed electrodes from electrode coating to deposited metal and the influence of alloying elements on the properties of coated layers. Two principal tasks are solved: development of coated electrodes coatings and investigation of hard-faced surfaces. The first task is formulated with respect to... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas glaistytųjų elektrodų rankiniam elektrolankiniam apvirinimui kūrimas ir taikymas. Pagrindinis tyrimo objektas yra glaistytieji elektrodai ir šiais elektrodais prilydytas metalas. Pagrindinis disertacijos tikslas yra sukurti naujus elektrodų glaistus, gauti gerų mechaninių savybių metalą, kuriuo apvirinti sluoksniai būtų atsparūs abrazyviniam dilimui. Sukurtų apvirinimo elektrodų taikymo sritis yra žemės dirbimo, kalnakasybos mašinų, rūdų smulkinimo įrenginių darbinės dalys. Disertacijoje siekiama optimizuoti legiruojančiųjų elementų koncentraciją lydinyje, ir taip gauti ekonomiškai legiruotą prilydytą metalą. Lietuvoje gaminami suvirinimo elektrodai. Viena iš gaminamos produkcijos rūšių yra įvairios paskirties apvirinimo elektrodai. Pasaulyje yra daug suvirinimo medžiagų gamintojų, kurie gamina analogišką produkciją, tačiau šie elektrodai brangūs. Siekiant konkuruoti elektrodų rinkoje, būtina plėsti gaminamos produkcijos asortimentą, pateikti naujus gaminius, kurie savo kokybe ir kaina galėtų patenkinti įvairiausius vartotojų poreikius. Darbe sprendžiami du pagrindiniai uždaviniai: glaistytųjų elektrodų glaistų kūrimas ir šiais elektrodais apvirintų sluoksnių savybių tyrimas. Pirmasis uždavinys suformuluotas, atsižvelgiant į legiruojančiųjų elementų perėjimo iš elektrodo į prilydomą metalą dėsningumų tyrimą. Antrasis siejasi su apvirintų sluoksnių lydinių struktūros ir abrazyvinio dilimo tyrimu.

Darbo tikslas yra ištirti atkaitintų prie aukštų temperatūrų vakuume La2O3 sluoksnių Rentgeno fotoelektronų spektrus. Darbe aprašyti Rentgeno fotoelektronų spektroskopijos (RFS) (XPS - X-ray photoelectron spectroscopy) metodo, naudojamo įvairių medžiagų paviršių cheminei sudėčiai nustatyti, pagrindai. Pirmame skyriuje aprašyti: La2O3 oksidiniai junginiai ir jų tyrimų metodika, plonų nanostruktūrizuotų medžiagų sluoksnių nusodinimo iš dujų fazės (plazmos) metodas- magnetroninis dulkinimas (magnetron sputtering), aparatūra ir zolis – gelis metodas. Antrajame skyriuje aprašytas Rentgeno fotoelektroninės spektroskopijos metodas, pagrindinė RFS aparatūra bei teorinė dalis. Trečiasis skyrius yra skirtas Rentgeno fotoelektroninių spektrų matavimų, naudojant spektrometrą XSAM 800 (Kratos Analytical, Didžioji Britanija) ypatumams ir bandinių gamybos metodikai aptarti. Pateiktas išsamus La2O3 sintezės zolių-gelių metodu technologijos aprašymas. Ketvirtajame skyriuje pateikiami eksperimentiniai rezultatai gauti, matuojant La2O3 Rentgeno fotoelektronų spektrus. Darbo pabaigoje yra pateikiamos išvados, kurios galėtų būti naudingos, tobulinant La2O3 bandinių gamybos technologiją. Gautas rezultatas: nustatyta, kad zolių – gelių technologija leidžia paprastais metodais, nenaudojant sudėtingos aparatūros, susintetinti La2O3. / The aim of presented work was to synthesis by using sol-gel technology and investigate the X-ray photoelectron spectra (XPS) of La2O3 thin films in the annealed high temperature vacuum. In the present work we described the essentials of the method of X-ray photoelectron spectroscopy, used to determine chemical composition of various materials. In the first part are described: La2O3 oxide compounds and the methods of the their production from the gas phase – magnetron sputtering and sol – gel method. The second part describes the X- ray photo-electronic spectroscopy method, basic XPS equipment and theoretical part. In the third part we discussed the peculiarities and methodology of spectrometer XSAM 800 (Kratos Analytical, Great Britain) samples production while measuring X-ray photoelectron spectra. The thorough description of the technology by synthesis of La2O3 sol-gel method was provided. The fourth part presents the experimental results obtained by measuring the La2O3 X-ray photoelectron spectra. In the end of the work conclusions are produced that could be useful in improving production technology of La2O3 samples. Obtained results: we identified that sol-gel technology allows to synthesize La2O3 by simple methods, without using sophisticated equipment.

Darbe analizuojamas abrazyvinio dilimo mechanizmas. Nustatomi šiems procesams didžiausią įtaką turintys veiksniai. Analizuojama abrazyvinių dalelių formos ir jų abrazyvumo vertinimo metodika. Apžvelgiami abrazyvinio dilimo modeliai. Abrazyvinių dalelių veikiami darbinių dalių paviršiai intensyviai dyla, todėl atsižvelgiant į jų darbo sąlygas būtina tinkamai parinkti jų savybes – kietumą, stiprumą bei sudėtį (legiravimą). Šių paviršių atnaujinimui ir sustiprinimui dažnai racionalu naudoti įvairios sudėties apvirinamus sluoksnius. Šio darbo tikslas – ištirti apvirintų kietųjų sluoksnių abrazyvinio dilimo ypatybes. Taip pat, ištirti lydinių abrazyvinio dilimo įtaką dylančio paviršiaus mikrogeometriniams parametrams. Atliktais tyrimais nustatyta legiruojančių elementų įtaka apvirintų sluoksnių abrazyviniam dilimui. Nustatyta optimali apvirinto sluoksnio sudėtis abrazyvinio dilimo sumažinimui. Tai pat nustatyta, kad termiškai apdirbtų plienų ir apvirintų sluoksnių dilimo atvejais nudilimas turi ryšį su paviršiaus parametru SPQP. Tuo remiantis, matuojant paviršiaus profilį, galima prognozuoti nudilimo dydį. / There is analysis of abrasive wear mechanism in this work. The most important factors in these processes were established. There are analysed technique of abrasive particles properties and abrasive wear models. Surfaces witch are under the abrasive sway wear very fast. Considering to working conditions of these surfaces it is necessarily to choose there properties – hardness, strength and composition. For renovation and fortify of these surfaces it is often rational hard facing. The aim of this work was to estimate the influence of alloying elements content to abrasive wear. And estimate the abrasive wear influence to micro geometry of wearing surface. The influence of alloying elements to abrasive wear was estimated. To decrease abrasive wear the optimal chromium content in the arc welded alloy was investigated. Clear influence of heat treated steels and arc welded alloys abrasive wear on surface profile quality parameter SPQP is estimated. Considering with that we can measure surface profile and predict the wear rates.

Disertacijos darbo tikslas buvo, modeliuojant bei vykdant eksperimentus, suprasti plonų sluoksnių, naudojamų Saulės elementuose, abliacijos procesus ultratrumpais impulsais, siekiant juos pritaikyti integruotų jungčių fotovoltiniuose moduliuose formavimui. Eksperimento rezultatams pagrysti buvo vykdomas lazerio spinduliuotės sklidimo bei pasiskirstymo plonasluoksnėje Saulės elemento struktūroje modeliavimas. Sugerta lazerio energija lokaliai užkaitiną medžiagą. Kadangi lazerinio proceso selektyvumas priklauso nuo medžiagos optinių savybių, todėl yra itin svarbu parinkti tinkamą lazerio spinduliuotės bangos ilgį, norint sukaupti spinduliuotę reikiamame plonasluoksnės struktūros sluoksnyje. Nustatyta, kad fundamentinė pikosekundinio lazerio spinduliuotė (1064 nm) yra optimaliausia P3 tipo rėžio formavimui CIGS Saulės elemente. Pramonės taikymams tai yra itin svarbu, nes tokiu atveju mažėja industrinės lazerinės sistemos sudėtingumas bei kaina. Saulės elementų efektyvumo tyrimai parodė nežymų fotoelektrinio efektyvumo sumažėjimą po lazerinio apdirbimo ultra trumpais impulsais, tačiau nebuvo užfiksuota defektų generacijos lazeriais paveiktose kanalo kraštų zonose. Disertacijoje pasiūlyti ir išbandyti pluošto formavimo ir lygiagretaus sluoksnių raižymo metodai, didinantys proceso našumą ir raižymo kokybę. Pikosekundiniai, didelio impulsų pasikartojimo dažnio lazeriai gali būti panaudoti didelės spartos bei aukštos kokybės Saulės elementų raižymo procesuose. / Present PhD thesis is the experimental and theoretical analysis of thin layer ultrashort pulsed laser ablation processes for photovoltaic devices. Experimental work was supported by modeling and simulation of energy coupling and dissipation inside the layers. The absorbed laser energy was transformed to localized transient heating inside the structure. Selectiveness of the ablation process was defined by optical and mechanical properties of the materials, and selection of the laser wavelength facilitated control of the structuring process. The 1064 nm wavelength was found optimal for the CIGS solar cell scribing in terms of quality and process speed. It is very positive result for industrial applications as the cost and the system complexity are decreased. The solar cell efficiency test revealed minor degradation in photo-electrical efficiency after the laser scribing was applied to the solar cell samples. Lock-in thermography measurements did not revealed any internal shunt formation during laser scribing with picosecond pulse duration. Picosecond lasers with fundamental harmonics and high repetition rates can be used to accomplish efficient and fast scribing process which is able to fit the demands for industrial solar cell scribing applications.

Present PhD thesis is the experimental and theoretical analysis of thin layer ultrashort pulsed laser ablation processes for photovoltaic devices. Experimental work was supported by modeling and simulation of energy coupling and dissipation inside the layers. The absorbed laser energy was transformed to localized transient heating inside the structure. Selectiveness of the ablation process was defined by optical and mechanical properties of the materials, and selection of the laser wavelength facilitated control of the structuring process. The 1064 nm wavelength was found optimal for the CIGS solar cell scribing in terms of quality and process speed. It is very positive result for industrial applications as the cost and the system complexity are decreased. The solar cell efficiency test revealed minor degradation in photo-electrical efficiency after the laser scribing was applied to the solar cell samples. Lock-in thermography measurements did not revealed any internal shunt formation during laser scribing with picosecond pulse duration. Picosecond lasers with fundamental harmonics and high repetition rates can be used to accomplish efficient and fast scribing process which is able to fit the demands for industrial solar cell scribing applications. / Disertacijos darbo tikslas buvo, modeliuojant bei vykdant eksperimentus, suprasti plonų sluoksnių, naudojamų Saulės elementuose, abliacijos procesus ultratrumpais impulsais, siekiant juos pritaikyti integruotų jungčių fotovoltiniuose moduliuose formavimui. Eksperimento rezultatams pagrysti buvo vykdomas lazerio spinduliuotės sklidimo bei pasiskirstymo plonasluoksnėje Saulės elemento struktūroje modeliavimas. Sugerta lazerio energija lokaliai užkaitiną medžiagą. Kadangi lazerinio proceso selektyvumas priklauso nuo medžiagos optinių savybių, todėl yra itin svarbu parinkti tinkamą lazerio spinduliuotės bangos ilgį, norint sukaupti spinduliuotę reikiamame plonasluoksnės struktūros sluoksnyje. Nustatyta, kad fundamentinė pikosekundinio lazerio spinduliuotė (1064 nm) yra optimaliausia P3 tipo rėžio formavimui CIGS Saulės elemente. Pramonės taikymams tai yra itin svarbu, nes tokiu atveju mažėja industrinės lazerinės sistemos sudėtingumas bei kaina. Saulės elementų efektyvumo tyrimai parodė nežymų fotoelektrinio efektyvumo sumažėjimą po lazerinio apdirbimo ultra trumpais impulsais, tačiau nebuvo užfiksuota defektų generacijos lazeriais paveiktose kanalo kraštų zonose. Disertacijoje pasiūlyti ir išbandyti pluošto formavimo ir lygiagretaus sluoksnių raižymo metodai, didinantys proceso našumą ir raižymo kokybę. Pikosekundiniai, didelio impulsų pasikartojimo dažnio lazeriai gali būti panaudoti didelės spartos bei aukštos kokybės Saulės elementų raižymo procesuose.