Insultas – ūminis fokalinis galvos smegenų ar tinklainės kraujotakos nepakankamumas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, trunkančiais ilgiau kaip 24 valandas [9]. Insultas yra ne tik didelė socialinė, bet ir ekonominė problema. Išsivysčiusių šalių duomenimis, 50% persirgusių insultu žmonių lieka laikinai arba nuolat neįgalūs, apie 10% reikia slaugos ir tik 20% ligonių vėl būna darbingi [4]. Ergoterapijos taikymas, atsižvelgiant į vyraujančius veiklos sutrikimus, yra neatskiriama kompleksinės reabilitacijos dalis. Ergoterapeutas yra reabilitacijos komandos narys, todėl nuolat konsultuodamasis su kitais jos nariais gali parinkti tinkamas ligoniui ergoterapijos priemones bei metodiką [7]. Apibendrinant literatūros duomenis galima pasakyti, kad ankstyvas ir kartojamas rankos aktyvinimas lėmė kliniškai svarbų, ilgai išliekantį poveikį. Ligoniai po GSI turėtų būti drąsinami, skatinami intensyviai lavinti pažeistą ranką [22]. Tyrimas buvo atliktas Apskrities ligoninės ir Kauno antros klinikinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos poskyriuose. Tyrime dalyvavo 30 ligonių, patyrusių galvos smegenų infarktą, iš jų 11 (37%) vyrų ir 19 (63%) moterų. Ligonių amžiaus vidurkis – 70,5 ± 1,7 metų. Vyrų amžiaus vidurkis buvo 63,6 ± 2,9 metų, moterų amžiaus vidurkis buvo 74,5 ± 1,5 metų. Visiems tyrime dalyvavusiems ligoniams buvo nustatytas smulkiosios motorikos sutrikimas. Ligoniai buvo atrinkti naudojant ergoterapeuto apklausos anketą, kurią sudarė 10 užduočių... [toliau žr. visą tekstą] / Stroke is sudden deficiency of blood circulation in brain that shows itself in focal neurological symptoms lasting more than 24 hours [9]. Stroke is not only social but and economic problem. Due to economicaly developed countrys data approximately 50% patients after stroke statys disabled temporary or for a life time, 10% needs nursing and only 20% patients can work again [4]. Occupational therapy is a inseperable part of rehabilitation. Occupational therapist is a member of a rehabilitation team therefore by consulting with other team member he can choose the best devices and methodics for the patient [7]. In concluding the literature it should be said that early and repetitive activation of the hand can cause clinicaly important and long lasting effect. Patients after stroke should be encouraged to train the affected arm [22]. This research was accomplished at District hospital and 2-nd Kaunas clinical hospital corporal medical department. There were tested 30 patients: 11 (37%) men and 19 (63%) women. The patients age average was – 70,5 ± 1,7 years. Mens age average was 63,6 ± 2,9 years and womens age average was – 74,5 ± 1,5 years. All patients who took part in this research were right-habded and had disorder of fine motor skills. For this research patients were screened by using a questionnaire. This questionnaire consisted of 10 tasks which helped occupational therapist to assess fine motor skills. The assessment of fine motor skills was done when the patients... [to full text]

Tyrimo objektas: smulkiosios motorikos ir funkcinio savarankiškumo kaita pirminės reabilitacijos eigoje. Tyrimo problema: kadangi kiekvieno sergančiojo insultu reabilitacija turi skirtingų krypčių poreikius, o literatūroje iki šiol nėra apibrėţtos stratifikacijos ir reabilitacijos programų individualizavimo krypčių, skirtų insulto paţeistos rankos judesių valdymui atgauti (Meldrum, 2004), siekiant efektyviai panaudoti reabilitacijos išteklius, svarbu numatyti galimas ligos baigtis (Milinavičienė ir kt., 2007). Todėl analizavome smulkiosios motorikos atsigavimą pirminės reabilitacijos etape pacientams, patyrusiems išeminį galvos smegenų insultą, siekiant įvardinti nors kelis atskaitos taškus formuojant kineziterapijos artimuosius bei tolimuosius tikslus – retrospektyviai perţiūrint įgyvendintus tikslus, keltus tipiškos funkcinės būklės tiriamųjų grupei – kuriuos matome rezultatų analizėje. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, smulkiosios motorikos atsigavimą bei funkcinio savarankiškumo kaitą, pirminės reabilitacijos eigoje. Tyrimo uţdaviniai: 1. Ištirti ir įvardinti dominuojantį smulkiosios motorikos atsigavimą pirminės reabilitacijos eigoje; 2. Ištirti ir įvertinti pacientų funkcinio savarankiškumo kaitą, pirminės reabilitacijos eigoje; Tyrimo hipotezė: pirminės reabilitacijos etape artimieji bei tolimieji kineziterapijos tikslai turėtų atitikti paciento regeneracinį potencialą, kuris taip pat galėtų būti įvertintas... [toliau žr. visą tekstą] / Study subject: the dynamis of interchange of fine motor and functional independence in the process of the initial rehabilitation. The problem of the study: the rehabilitation of each patient suffering from stroke has different requirements, however, to this date literature does not indicate defined individualisation types of stratification and rehabilitation programmes, assigned to recover the control of stroke affected hand/arm movement (Meldrum, 2004). In order to effectively use rehabilitation resources, it is important to foresee the possible consequences of the disease (Milinavičienė ir kt., 2007). Therefore we analysed the fine motor recovery at the initial rehabilitation stage in the patients who had suffered ischemic head brain stroke. Study aim: to analyse and evaluate patients‘, who had suffered ischemic head brain stroke, the small motor post stroke recovery as well as the change in functional independence in the initial rehabilitation stage. Study goals: 1. To examine and name the dominant fine motor recovery in the initial rehabilitation stage; 2. to examine and evaluate change in patients‘ functional independence in the initial rehabilitation stage; Hypothesis: at the initial rehabilitation stage the short-term and long-term physio-therapeutic goals have to match a patient‘s regenerative potential, which can also be evaluated with reference to the initial functional stage at a patient‘s arrival to hospital. Study methods: Barthel test measuring a patient‘s... [to full text]

Alkoholinio vaisiaus sindromo sąvoka yra labai plati, ja apibūdinamas kūdikio ar vaiko negrįžtamų anomalijų rinkinys (Lombard et al., 2007). Sindromas pasireiškia motorinio, socialinio, pažintinio ir kalbos vystymosi sutrikimais (Steinhausen et al., 2003), todėl AVS sergantiems asmenims taikomas kompleksinis gydymas (Burd et al., 2003). Tyrimo objektas – alkoholiniu vaisiaus sindromu sergančių vaikų stambioji ir smulkioji motorika. Tyrimo problema – nėra aišku, kokia kineziterapijos ar fizinio aktyvumo forma tinkamiausia alkoholinį vaisiaus sindromą turintiems vaikams, kad gerėtų stambioji ir smulkioji motorika. Darbo tikslas – nustatyti kineziterapijos poveikį vaikų stambiajai ir smulkiajai motorikai esant alkoholiniam vaisiaus sindromui. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: 1) Įvertinti stambiosios motorikos rodiklius vaikams, turintiems alkoholinį vaisiaus sindromą, taikant bendralavinančius pratimus (kontrolinė grupė) ir judriuosius žaidimus (tiriamoji grupė) prieš ir po kineziterapijos. 2) Įvertinti smulkiosios motorikos rodiklius vaikams, turintiems alkoholinį vaisiaus sindromą, taikant bendralavinančius pratimus (kontrolinė grupė) ir judriuosius žaidimus (tiriamoji grupė) prieš ir po kineziterapijos; 3) palyginti stambiosios ir smulkiosios motorikos rezultatus tarp vaikų, kuriems taikyti bendralavinantys pratimai ir judrieji žaidimai; 4) palyginti bendrą standartinį motorikos rodiklį tarp vaikų, kuriems taikyti bendralavinantys pratimai ir vaikų, kuriems taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / Fetal alcohol syndrome is an umbrella term used to describe the irreversible array of anomalies associated with in utero alcohol exposure (Lombard et al, 2007). Fetal alcohol syndrome manifestes by developmental perturbation in motor, social, cognitive and language domain (Steinhaussen et al, 2003). Appropriate management nearly always involves a multidisciplinary team effort with ongoing programming (Burd et al, 2003). Subject: gross and fine motor in children with fetal alcohol syndrome. Problem: there is no clear evidence about the most proper form of physiotherapy or physical activity on purpose to improve gross and fine motor functions in children with fetal alcohol syndrome. Objective: to determine the effectiveness of physiotherapy on gross and fine motor in children with fetal alcohol syndrome. There are four tasks to reach an objective: 1) to determine gross motor indexes for children with fetal alcohol syndrome in casual physiotherapy group (control) and active playing group (investigative) before and after physiotherapy; 2) to determine fine motor indexes for children with fetal alcohol syndrome in casual physiotherapy group (control) and active playing group (investigative) before and after physiotherapy; 3) to compare fine and gross motor indexes between the casual physiotherapy group and active playing group; 4) to compare standard motor score between the casual physiotherapy group (control) and active playing group (investigative); The fine and gross motor... [to full text]

Darbo tiklsas: įvertinti ikimokyklinio amžiaus mergaičių, kurioms kūdikystėje buvo nustatyti motorinės raidos sutrikimai, stambiąją ir smulkiąją motoriką. Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus mergaičių, kurioms kūdikystėje buvo nustatytas specifinis motorinės raidos sutrikimas, stambiąją motoriką ir palyginti su kontroline grupe. 2. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus mergaičių, kurioms kūdikystėje buvo nustatytas specifinis motorinės raidos sutrikimas, smulkiąją motoriką ir palyginti su kontroline grupe. Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos, Sporto institute bei viename Kauno lopšelyje darželyje. Tyrime dalyvavo 45 tiriamosios. Buvo vykdomi antropometriniai matavimai, stambiosios ir smulkiosios motorikos vertinimas. Išvados: 1. Įvertinus ikimokyklinio amžiaus mergaičių stambiosios motorikos gebėjimus nustatėme, kad tiriamųjų, kurioms kūdikystėje buvo diagnozuotas specifinis motorinės raidos sutrikimas, buvo prastesnė statinė pusiausvyra, šoklumas, manipuliacijos kamuoliu bei galūnės judesio greitis lyginant su mergaitėmis, kurioms nebuvo diagnozuoti raidos sutrikimai kūdikystės laikotarpiu (p<0,05). 2. Smulkiosios motorikos įvertinimas parodė, kad mergaitės, kurioms kūdikystėje buvo diagnozuotas specifinis raidos sutrikimas, pasižymėjo prastesne dinamine bei abipuse rankų koordinacija (p<0,05). / Objective of the work: to evaluate gross and fine motor of the preschool girls, who have had motor development disorder in infancy. Goals of the work: 1. To evaluate preschool girls, who have had motor development disorder in infancy, gross motor and to compare with control group. 2. To evaluate preschool girls, who have had motor disorder in infancy, fine motor and to compare with control group. The study was made in Lithuanian university of health science Medicine academy’s Sport institute and in one of Kaunas kindergarten nursery – school. The study examined 45 preschool girls. We investigated anthropometric measurements (weight, height), gross and fine motor. Conclusion: 1. The evaluation of preschool girls, who have had motor disorder in infancy, revealed that these girls showed worse results in such gross motor abilities like static balance, spring, manipulation with ball, extremity movement speed in comparison with the girls which didn’t had any motor disorders in infancy. 2. Fine motor evaluation showed that, girls, who have had motor disorder in infancy, had worse hand dynamic and bimanual coordination results (p<0,05).

Tyrimo tikslas: Nustatyti smulkiosios motorikos sutrikimų bei skausmo įtaką kasdienės veiklos aktyvumui bei gyvenimo kokybei, esant trauminiam rankos sužalojimui. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti smulkiosios motorikos dinamiką reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 2. Įvertinti kasdienės veiklos aktyvumo pokyčius reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 3. Įvertinti gyvenimo kokybės ir skausmo pokyčius reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 4. Nustatyti smulkiosios motorikos sutrikimų bei skausmo sąsajas su kasdienės veiklos aktyvumu bei gyvenimo kokybe reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. Tyrimo metodai ir kontingentas. Tyrimas vyko VšĮ Raseinių ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ergoterapijos kabinete 2013m. gruodžio – 2014m. balandžio mėnesiais. Iš viso dalyvavo 30 pacientų, patyrusių dilbio lūžį. Tiriamiesiems buvo atlikta 10 ergoterapijos procedūrų po 30 min. kiekvieną darbo dieną. Užsiėmimų metu buvo taikoma aktyvi rankos mankšta, darbas ergoterapinėmis priemonėmis. Tyrimui naudota tiriamojo anketa, dinamometrija, goniometrija, nestandartinis smulkiosios motorikos vertinimo testas, kasdienės veiklos vertinimo testas ir gyvenimo kokybės vertinimo testas SF – 36 Išvados. 1. Ergoterapijos taikymas po trauminio rankos sužalojimo pagerina smulkiosios motorikos užduočių atlikimą, plaštakos raumenų jėgą ir riešo aktyvių judesių amplitudę (p<0,05). 2. Po... [toliau žr. visą tekstą] / The aim : To identify small movement disorders and pain impact on daily business activity and quality of life in traumatic hand injuries. Study objectives: first to evaluate the dynamics of fine motor rehabilitation period in traumatic hand injuries. Second to evaluate changes in the activities of daily living activity during rehabilitation , if traumatic hand injuries. 3rd Rate the quality of life and changes in pain during rehabilitation , if traumatic hand injuries. 4th Set of fine motor dysfunction and pain links to daily activities and quality of life and activity during rehabilitation , if traumatic hand injuries. The methods and contingent . The study took place in PI Raseinių Hospital Physical Medicine and Rehabilitation, Department of Occupational Therapy office 2013 . December - 2014m . April. A total of 30 patients experienced fractures of the forearm . The trial was carried out in 10 occupational therapy treatment for 30 min . every working day . Lessons were applied with a hand exercise, work ergoterapinėmis means. The study used the test form , dynamometry , goniometrija , unconventional fine motor assessment test , daily activity assessment test ( ADL) and quality of life assessment test SF - 36 Conclusions . First application of occupational therapy after traumatic hand injury improves fine motor tasks, hand muscle strength and wrist active range of motion ( p < 0.05). Second after traumatic hand injury using occupational therapy procedures , daily activity... [to full text]