Psichikos ligos tampa vis didesne viso pasaulio našta tiek finansiškai, tiek žmogiškąja prasme. Carter, Goland (2002) teigia, kad aštuoniasdešimt procentų žmonių, sergančių sunkiomis psichikos ligomis nedirba, nors reikiamai pagydžius, daugelis jų galėtų dirbti. Žmonės, sergantys psichikos ligomis, praranda kasdieninės veiklos įgūdžius, praranda sugebėjimą spręsti savo socialines problemas, praranda sugebėjimą rūpintis asmens higiena, tvarkyti savo buitį. Neįgaliuosius kankina bejėgiškumas ir neviltis, nes jie negali valdyti savo gyvenimo. Dėl šių priežasčių yra svarbu padėti neįgaliesiems ugdyti kasdieninės veiklos įgūdžius, kad jie galėtų gyventi produktyvų ir pilnavertį gyvenimą savo pasirinktoje aplinkoje. Tyrimo problema: kokia yra Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonė apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius bei neįgaliųjų savarankiškumą? Tyrimo objektas: Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonė apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius, neįgaliųjų savarankiškumą. Tyrimo tikslas: tirti Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonę apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius bei neįgaliųjų savarankiškumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą kaip galimybę asmeniui su psichine negalia sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. 2. Tirti bei aprašyti Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonę apie kasdienės veiklos įgūdžių lygį... [toliau žr. visą tekstą] / Increasing number of mentally ill is a massive problem. Mentally ill persons lose everyday living skills, become unable to deal with their social problems, lose the skills of personal hygiene, household doing. That is why it is so important to help the disabled to acquire everyday living skills and live efficient and full value life in the environment chosen by them. Study subject: Everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home, evaluation thereof. Study goal: To evaluate everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home, study the respondents’ opinion about the possibility to teach skills and related problems. Study tasks: 1. To evaluate everyday living skills in persons residing at Didvyžiai Board and Care Home. 2. To analyse the opinion of Didvyžiai Board and Care Home staff about the everyday living skills. 3. To describe the factors (reasons) influencing everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home as perceived by the respondents. Study methods employed for the realisation of the study goal and tasks: analysis of scientific literature, questionnaires, and statistical analysis. Scientific literature has been analysed with the view to the concept of everyday living skills training and the factors effecting skills acquisition in the mentally ill. In order to evaluate everyday living skills of Didvyžiai Board and Care Home residents, as well as to study the respondents’... [to full text]

Tyrimo tikslas: Nustatyti smulkiosios motorikos sutrikimų bei skausmo įtaką kasdienės veiklos aktyvumui bei gyvenimo kokybei, esant trauminiam rankos sužalojimui. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti smulkiosios motorikos dinamiką reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 2. Įvertinti kasdienės veiklos aktyvumo pokyčius reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 3. Įvertinti gyvenimo kokybės ir skausmo pokyčius reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 4. Nustatyti smulkiosios motorikos sutrikimų bei skausmo sąsajas su kasdienės veiklos aktyvumu bei gyvenimo kokybe reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. Tyrimo metodai ir kontingentas. Tyrimas vyko VšĮ Raseinių ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ergoterapijos kabinete 2013m. gruodžio – 2014m. balandžio mėnesiais. Iš viso dalyvavo 30 pacientų, patyrusių dilbio lūžį. Tiriamiesiems buvo atlikta 10 ergoterapijos procedūrų po 30 min. kiekvieną darbo dieną. Užsiėmimų metu buvo taikoma aktyvi rankos mankšta, darbas ergoterapinėmis priemonėmis. Tyrimui naudota tiriamojo anketa, dinamometrija, goniometrija, nestandartinis smulkiosios motorikos vertinimo testas, kasdienės veiklos vertinimo testas ir gyvenimo kokybės vertinimo testas SF – 36 Išvados. 1. Ergoterapijos taikymas po trauminio rankos sužalojimo pagerina smulkiosios motorikos užduočių atlikimą, plaštakos raumenų jėgą ir riešo aktyvių judesių amplitudę (p<0,05). 2. Po... [toliau žr. visą tekstą] / The aim : To identify small movement disorders and pain impact on daily business activity and quality of life in traumatic hand injuries. Study objectives: first to evaluate the dynamics of fine motor rehabilitation period in traumatic hand injuries. Second to evaluate changes in the activities of daily living activity during rehabilitation , if traumatic hand injuries. 3rd Rate the quality of life and changes in pain during rehabilitation , if traumatic hand injuries. 4th Set of fine motor dysfunction and pain links to daily activities and quality of life and activity during rehabilitation , if traumatic hand injuries. The methods and contingent . The study took place in PI Raseinių Hospital Physical Medicine and Rehabilitation, Department of Occupational Therapy office 2013 . December - 2014m . April. A total of 30 patients experienced fractures of the forearm . The trial was carried out in 10 occupational therapy treatment for 30 min . every working day . Lessons were applied with a hand exercise, work ergoterapinėmis means. The study used the test form , dynamometry , goniometrija , unconventional fine motor assessment test , daily activity assessment test ( ADL) and quality of life assessment test SF - 36 Conclusions . First application of occupational therapy after traumatic hand injury improves fine motor tasks, hand muscle strength and wrist active range of motion ( p < 0.05). Second after traumatic hand injury using occupational therapy procedures , daily activity... [to full text]