Šio darbo tikslas - išsiaiškinti, kokiais būdais galima būtų sumažinti paauglių agresiją laisvalaikio centre. Surinkta informacija apie 20 vaikų, lankančių laisvalaikio centrą. Jų amžius 9– 13 metų vaikai. Moksleiviai buvo grupuojami atsižvelgiant į lytį, bei pastebėtas agresyvaus elgesio apraiškas. Taip pat buvo apklausta 11 laisvalaikio centro darbuotojų bei 4 pradinės mokyklos mokytojai. Siekiant atskleisti vaikų, lankančių laisvalaikio centrą, agresyvių poelgių apraiškas, bei jų mažinimo galimybes naudoti du kokybinio tyrimo metodai – pusiau standartizuotas ir ekspertų interviu, kai pagrindiniai klausimai užtikrina interviu pradžią ir vyksmą. Tyrimo pradžioje atliktas žvalgomasis tyrimas, kurio metu pakoreguotas sudarytas klausimynas - klausimai labiau susieti su priekabiavimo problema. Gauti rezultatai parodė, kad apie 70% laisvalaikio centrą lankančių moksleivių yra įsitraukę į priekabiavimo reiškinį – patiria priekabiavimą arba priekabiauja patys. Laisvalaikio centrą lankančių vaikų, patiriančių priekabiavimą, savęs vertinimas žemesnis, nei priekabiavimo nepatiriančių vaikų. Yra ryšys tarp laisvalaikio centro lankančių vaikų agresyvių poelgių ir prievartos šeimoje patyrimo – priekabiaujantys prie bendraamžių vaikai dažniau iš savo tėvų patiria agresiją ar prievartą. Vaikų agresyvumas laisvalaikio centre pasireiškia nuolat. Yra išskiriami tokie priekabiavimo būdai: verbalinis priekabiavimas (prasivardžiavimas, negatyvūs komentarai, gąsdinimas)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to clarify the methods of teenagers’ aggression reduction in leisure center. The information has been gathered about twenty children who come to the leisure center. The age ranges from nine to thirteen years. The students have been grouped according to the sex and the noticed manifestation of aggressive actions. Eleven staff members of leisure center and four teachers of primary school have also been questioned. Seeking to discover children’s manifestation of aggressive actions and reduction methods there have been used two qualitative research methods – half standardized and experts’ interview – when the main questions guarantee the start and ending of the interview. In the beginning of the research there has been made an exploratory survey, which gave the possibility to correct the questionnaire – questions have been made more related to the problem of harassment. The results of the research have shown that about 70 per cent of students who come to the leisure center are involved into the phenomena of harassment – they harass or experience harassment. Self estimation of the children who visit leisure center and experience harassment is lower comparing with those who do not experience it. There has been detected the connection between the manifestation of children’s aggressive actions and the experience of coercion in their families. The teenagers who harass to their peers often experience aggression and harassment from their parents. The aggression... [to full text]

Darbo problema: Mokinių agresyvus elgesys prieš mokytojus ir bendramokslius ne tik apsunkina pozityvios komunikacijos galimybes, edukacinį procesą, bet ir kloja pamatus tolesnei agresyvumo sklaidai visuomenėje, todėl traktuotinas kaip didelis iššūkis nacionaliniam saugumui, nes agresyvūs žmonės negali pilnavertiškai dalyvauti visuomenėje, šalies progrese, didina kriminogeniškumo augimo pavojų ir tampa didele našta likusiai visuomenės daliai. Tikslas: Išanalizuoti mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir bendramokslius kilimo priežastis, dažnį, raiškos formas, miesto ir kaimo įvairių tipų (pagrindinės, vidurinės ir gimnazijos) mokyklose ir atskleisti mokinių, mokytojų bei tėvų požiūrį į smurtą mokykloje ir taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Ginamieji teiginiai: 1. Miesto ir kaimo mokyklose mokinių smurto prieš mokytojus ir bendramokslius pobūdis panašus, tik skiriasi dažnis: miesto mokyklose smurtinių veiksmų atvejų pasitaiko dažniau nei kaimo mokyklose. 2. Mokiniai, mokytojai ir tėvai taikomas prevencines priemones laiko neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies, tačiau patys nelinkę prisiimti už tai didesnės asmeninės atsakomybės ir atitinkamų įsipareigojimų. 3. Dauguma mokytojų, susidūrę su smurtaujančiais prieš bendramokslius mokiniais, rodo abejingumą, užima pasyvią poziciją, kas sudaro palankias prielaidas agresyvumui plisti, tuo pačiu ir mokinių nesaugumui mokykloje didėti. Metodologija: Atliekant mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir... [toliau žr. visą tekstą] / The problem: Students’ aggressive behaviour against their teachers and peers not only aggravates the possibilities for positive communication and educational process, but also lays grounds for further spread of aggression in society, therefore it is considered as a great challenge to national security since aggressive people are not able to fully participate in society or in the country’s progress; they also increase the risk for growth of criminality and become a burden to the rest of society. The aim: To analyse the causes, frequency and manifestations of students’ aggressive behaviour against their teachers and peers at different types of urban and rural schools (basic, secondary and gymnasiums) and to reveal the students, teachers and parents’ attitudes to violence at school, as well as the effectiveness of preventive measures to be applied. Statements to be defended: 1. The nature of student violence against the teachers and peers is similar at urban and rural schools; however, the frequency is different: violent actions occur more often at urban schools than at rural schools. 2. The students, teachers and parents consider the applied preventive measures as ineffective or only partially effective, yet they themselves are reluctant to assume a greater personal responsibility or relevant commitments. 3. Most teachers when faced with the acts of violence committed against school learners show indifference and take a passive position, thus creating favourable conditions for... [to full text]