A proposta central desta pesquisa é analisar os filmes do cineasta russo Nikita Mikhalkov produzidos no período pós-soviético, sem, contudo, desconsiderar as demais obras do momento soviético. O estado de dissolução de valores na Rússia pós-soviética e a falta de parâmetros, principalmente dos jovens, motivaram Mikhalkov a produzir filmes cuja forma e conteúdo fossem acessíveis e emblemáticos, aproximando-se do cinema blockbuster e persuadindo o espectador através do uso incessante de símbolos. Seu público-alvo são os jovens, porém sua crítica se estende a todos os afetados pelo capitalismo, sistema que o cineasta considera ser nocivo ante a misteriosa alma russa. Diante disso, o trabalho questionará sua proposta no momento atual. / The main purpose of this research is to analyze the movies produced by the Russian film-maker Nikita Mikhalkov during the post-Soviet period, but without disregarding the other works from the Soviet period. The state of dissolution of Russian values in the post-Soviet Russia and the lack of parameters, mainly related to the youth, motivated Mikhalkov to produce movies in which the form and the content were accessible and emblematic, coming close to the blockbuster conventions and persuading the viewer by the incessant use of symbols. His target audience is the young public, but his critics extend to all people who have been affected by capitalism, a system that he considers to be harmful to the mysterious Russian soul. This dissertation will question his approach in the post-Soviet period.

Disertacijoje apibrėžiami ir analizuojami Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijoje gilinamasi į Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidas ir galimybes. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX amžiaus šeštojo... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text]

This thesis focuses on the description of real conditions and opportunities of development of civil society organizations in the field of cultural heritage preservation in Buryatia, which is a federal subject in Russia. The theoretical part includes basic approaches to the concept of civil society, the definition of culture, a brief excursus into the history of civic activism in Russia, and an overview of laws and regulations governing the activities of Russian non-profit organizations. In the second part the author, through semi-structured interviews and a document analysis, seeks to provide a detailed insight into the context in which the organized civil society exists in Buryatia nowadays and to understand what role it plays in the process of rediscovering and promoting the Buryat national culture that was suppressed during the Soviet period. The conclusions of the thesis point to general improvement in the conditions for civil society in Buryatia over the last 27 years, and also contain recommendations on a range of actions that should help overcome the current barriers. Key words: civil society, non-profit organization, culture, nation, national revival, Buryatia, Post- Soviet period, democracy.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama postmodernizmo stiliaus raiška privačiuose gyvenamuosiuose namuose Lietuvoje, nuo XX a. 9 dešimtmečio vidurio iki 10 dešimtmečio pabaigos. Siekiant atskleisti šio stiliaus bruožus, specifiką ir kultūrinę reikšmę Lietuvoje darbe analizuojami Vakarų pasaulio (JAV, Vakarų Europos, Japonijos) privačių gyvenamųjų namų etalonai bei sąlygos, nulėmusios jų raidą. Darbe nustatoma, kad to meto socialiniai, politiniai, ekonominiai veiksniai Lietuvoje, iš esmės lėmė ir šios architektūros nepažinimą ir kritišką vertinimą. Daroma prielaida, kad dėl politinių-ekonominių veiksnių, užsienio profesinė periodika buvo viena iš pagrindinių priemonių postmodernizmo architektūrai pažinti. Todėl atliekama privačių gyvenamųjų namų publikuotų užsienio periodiniuose leidiniuose ir Lietuvoje lyginamoji analizė. Nustatomi charakteringiausi Lietuvos postmodernizmo architektūros privačių gyvenamųjų namų bruožai ir jų sąsajos su užsienio architektūra. Iš nagrinėjamų Lietuvos postmodernizmo stiliaus privačių gyvenamųjų namų išskiriami aukšto kokybinio lygio pastatai-etalonai, įvardinamos jų vertingosios savybės.Darbo apimtis – 92 p. teksto be priedo, 57 iliustr., 9 schemos, 99 bibliografiniai šaltiniai, 3 priedai. / The goal of Master thesis is to investigate expression and features of postmodern style of private dwelling-houses of Lithuania, from the middle of the 9th decade to the 10th decade of the twentieth century. In order to reveal the characteristics, features and cultural significance of the style in Lithuania, the private dwelling-houses of postmodern style of the Western world (the U.S., Western Europe, Japan) are analyzed, as well as conditions which prompted their development. The paper discusses that the social, political and economic factors of Lithuania at that time, led to the suspicion and critical evaluation of postmodern architecture in general.It is assumed that due to the political-economical factors, the Western magazines were one of the main tools for Lithuanian architects to get to know postmodern architecture. Therefore, a comparative analysis between private dwelling-houses published in foreign periodicals, and of Lithuania, is conducted. Consequently the most common features of private dwelling-houses of postmodern style in Lithuania and their links with Western architecture are determined. Houses of Lithuania of high quality postmodern architecture are named, their valuable properties are defined. Thesis consists of: 92 p. text without extras, 57 pictures., 9 schemes, 99 bibliographical entries, 3 appendixes included.