Mokiniai, turintys kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, mokydamiesi bendrojo lavinimo mokyklose, susiduria su specifiniais sunkumais, kuriuos lemia sutrikę ar nepakankamai išlavinti kalbiniai gebėjimai. Jiems turi būti teikiama individualizuota, mokinių poreikius atitinkanti pagalba. O vienas iš svarbių pagalbos teikėjų – mokytojas. Iškelta hipotezė, kad pedagogai bendradarbiaudami su mokyklos logopedais, kitų institucijų specialistais aktyviai dalyvauja vaikų, turinčių kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, ugdymo procese bei teikiant jiems pagalbą įveikiant šiuos sutrikimus. Atliktas empirinis tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti pedagogų požiūrį į mokinius, turinčius kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų bei jų taikomus ugdymo metodus, bendradarbiavimo su kitais specialistais aspektus. Siekiant užsibrėžto tikslo tyrimui naudota anketa bei interviu. Tyrime dalyvavo 100 pradinių klasių pedagogų iš įvairių miesto pradinių bei vidurinių mokyklų. / Pupils with speech, language and communication disorders in secondary schools face specific difficulties caused by impaired or underdevelopped language skills. Students must be given individualized support. And one of the major donors is the teacher. The hypothesis shows that teachers in collaboration with the school speech therapists and other specialists from different institutions actively participate in children‘s with language and communication disorders educational process and assist them in dealing with these problems. An empirical study is made to find out teachers' approach to students with speech, language and communication disorders. In order to achieve the objective study a questionnaire and an interview are used. The study involved 100 primary school teachers from various primary and secondary schools in town.