Darbe analizuojama specialiųjų ugdymo institucijų veikla. Pasirinktos temos sprendime keliami du probleminiai klausimai: 1) kaip specialiojo ugdymo institucijų pedagogai vertina organizacijos veiklą? ir 2) kokie identifikacijos su organizacija bruožai jiems būdingi? Sprendžiant šiuos probleminius klausimus tyrimo objektu pasirinktas specialiojo ugdymo institucijų pedagogų požiūris į organizacijos veiklą ir identifikavimasis su institucija. Tyrime keltas tikslas- nustatyti specialiojo ugdymo institucijų pedagogų požiūrį į organizacijos veiklą ir atskleisti identifikacijos su instituciją raišką. Siekiant šio tikslo formuluoti keturi tyrimo uždaviniai: 1. teoriniu aspektu išanalizuoti socialinės identifikacijos sampratą; 2. nustatyti pedagogų požiūrį į organizacijos veiklą; 3. atskleisti jų identifikavimosi su institucija raišką; 4. įvertinti tyrimo objekto kintamųjų tarpusavio ryšį ir jų sąsajas su socialiniais demografiniais veiksniais. Sprendžiant šiuos tyrimo uždavinius taikytas apklausos raštu metodas, korio pagrindą sudarė Edinburgo universiteto parengtas veiklos vertinimo klausimynas (Peterson, 2003) ir Osborne (1977) identifikavimosi su institucija teiginių skalė. Tyrimo duomenims apdoroti taikyti aprašomosios ir inferentinės statistikos metodai. Gauti tyrimo duomenys atsakė į keltus klausimus ir formuluotus uždavinius. Remiantis šiais duomenimis atskleista, kad specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų pedagogai, išreikšdami savo požiūrį į... [toliau žr. visą tekstą] / The degree work analyzes activities, carried out by institutions of special education. The following two questions were analyzed in regard to the selected subject: 1) How pedagogues of special education institutions assess organization’s activities? 2) What peculiarities in reference to their identification with such organization are typical? To analyze these issues, the pedagogues’ attitude towards activities of the organization and their mutual identification were selected as the research subject. The objective of the research is to determine the attitude of pedagogues of special education institutions towards organization’s activities and to reveal their identification with such organization. To achieve the objective, four tasks were formulated as follows: 1) to analyze conception of social identification in theoretical aspect; 2) to determine the attitude of pedagogues towards organization’s activity; 3) to reveal expression of their identification with such organization; 4) to evaluate interrelationship of variables of the research subject as well as their link with social demographic factors. These tasks were dealt with the help of a questionnaire based on the Peterson’s questionnaire on organization evaluation, prepared at the University of Edinburgh (Peterson 2003) and Osborne’s measurement scale of academic identity (1997). Descriptive and interference statistical methods were applied for the processing of research data. The results of the research solved both... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama mokslininkams ir praktikams (pedagogams, švietimo pagalbos specialistams) aktuali tema, susijusi su mokytojų, ugdančių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčius mokinius, sėkmingo ugdymo(si) sąlygomis ir patiriamais iššūkiais inkliuzinėje mokykloje. Darbe remiantis mokytojų ir mokinių požiūriu, siekiama atskleisti nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių ugdymo(si) ypatumus bendrojo lavinimo mokyklos pradinėse klasėse. Atliktos anketinės apklausos raštu rezultatų analizė atskleidė, jog pagrindiniais sunkumais, ugdant sutrikusio intelekto mokinius laikoma netinkama švietimo politika, įgūdžių ir priemonių įtraukti tėvus į ugdymo(si) procesą trūkumas. Mokytojai savo patirtį ugdant nežymų intelekto sutrikimą turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje vertina kaip (labai) sėkmingą. Svarbiausiais gebėjimais mokytojai laiko bendravimo su mokiniais ir praktinius pamokos vedimo gebėjimus. Dažniausiai mokytojai akcentuoja individualizuoto ugdymo strategijų taikymo pamokoje svarbą, nors yra manančių, kad intelekto sutrikimų turinčių mokinių ugdymas turėtų būti organizuojamas atskirai. Mokytojai pažymi, kad svarbiausios asmeninės savybės, kurių reikia mokytojo profesinėje veikloje yra kūrybiškumas, atsakingumas, tačiau taip pat mokytojas turėtų būti komunikabilus, pozityviai nusiteikęs, supratingas. Pažymėtina, jog dalis respondentų tik iš dalies svarbia savybe laiko reiklumą ar polinkį mokytis. Apibendrinant mokinių patirtis, išryškėja... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this baccalaureate work is very relevant for the scientists and practitioners (teachers, social workers) and related to the specific conditions for the successful education and challenges, which are usually met in the inclusive schools. The goal of the work is after analyzing the attitudes of the teachers and students, reveal the characteristics of the education of the students with mild intellectual disabilities in the primary classes of state schools. After the analysis of the data of the written questionnaire, the results revealed that the main difficulties of the education of the students with intellectual disabilities, are considered to be irrelevant educational politics and lack of means and competences of involvement of the parents in the educational process. The teachers value their practice of education of the students with mild intellectual disabilities, as very successful. The main competences, helpful in this process, teachers consider to be the communicational skills and professionally organized lessons. The teachers often mention that the most important is individualization of the educational strategies, but there are some that are tend to have the opinion that the students with mild intellectual disabilities should be educated separately. The teachers also reveal the opinion, that the main personal characteristics of the teacher should be creativity, positive thinking, and empathy. It is important to mention that a certain part of the... [to full text]