Perception of a performance is an active process which allows to set important education aims even for the smallest ones the children of pre-school age. So it is very important to develop ability to comprehend a play, not only to be able to empathize emotionally but to reason the actions and share the impressions of the experience and sense them in their own artistic activities. This work tries to deduce how the children of 5-6 years old are able to comprehend the plot and esthetical aspects of a play as well as express their impressions and comprehension through the verbal language and painted pictures. In order to sort out these things, the children of the pre-school age were observed during the performances and after them they were interviewed and open type of questions were given to randomly chosen children. After analyzing and interpretation of the received information, it was revealed that investigative were able to understand the plot of the play, were able to express what they liked in the play most, they even comprehended the main idea of the plays. But it was too difficult to generalize the plot and comprehend the continuity of the development of the plot. The children used laconic, not full sentences and stray thoughts. That means that it is difficult for children of 5-6 years old to express their impressions in concrete words. While evaluating the esthetical aspects of the play they drew attention to components of the play as scenery... [to full text]

In der Einleitung werden das Thema, Ziele, Struktur der Arbeit bekannt gemacht. Die Arbeit besteht aus zwei Teilen, einem theoretischen und einem praktischen. In dem theoretischen Teil der Arbeit werden zuerst zwei Brgriffe Aufführung und Inszenierung, die zu dem Theaterwissenschaft gehören, im Bezug auf die Begriffs- und Analyseaspekten, Beziehung zwischen den Begriffen analysiert. Dabei wird die semiotische Methode der Analyse der aufgeführten Inszenierung untersucht.In demzweitem Kapitel des theoretischen Teils beschäftigt man mit der Entstehung des Stoffes. Dabei werden literarische, inhaltliche Nuancen, historischer Kontext überblicht, auch erforsch, wie das Nibelungenlied zu dem Nationalepos wurde, die Rolle des Nibelungeliedes in eigenen historischen Ereignissen, Literatur, Malerei, Kino. Dabei werden die Variationen der Form und des Inhalts des Nibelungenliedes überblickt. / Įvade supažindinama su darbo tema, tikslais struktūra. Darnas susideda iš teorinės ir praktinės dalies. Pirmiausia teorinėje darbo dalyje aptariamos dvi su teatro mokslu susijusios sąvokos - spektaklis ir inscenizacija, apžvelgiant jų apibrėžimo ir analizės aspektus, šių sąvokų tarpusavio ryšį. Taip pat aptariamas semiotinis metodas, kuris taikomas ant scenos pateiktai teatrinei inscenizacijai analizuoti. Antrame teorinės dalies skyriuje tirimas Nibelungų giesmės atsiradimas. Todėl analizuojami literatūriniai, turinio niuansai, istorinis kontekstas, taip pat Nibelungų giesmės tapimas nacionaliniu epu bei Nibelungų giesmėje vyraujančių temų ir motyvų svarba istoriniams įvykiams, literatūrai, dailei, kinui. Todėl apžvelgiamos Nibelungų giesmės turinio ir formos variacijos. / The introduction presents the thesis, the objective structure. The work consists of both theoretical and practical part First, the theoretical part deals with two related concepts in science theater – theatrical pageant and spectacle, reviewing the definition and analysis of aspects of the relationship between these concepts. It also discusses the semiotic approach, wich is used to analysed of the theatrical pageant. The second chapter of the theoretical part studied song of the Nibelungs appearance. Therefore, analysis of literary content of nuance, historical context, as well as becoming a national hymn and importance of the dominant themes and motives of the song of the Nibelungs to historical events, literature, visual arts, cinema. Therefore variations and form of the song of the Nibelungs are reviewed.

Magistrinio darbo objektas – manipuliacijos metodai. Darbo tikslas – identifikuoti ir aprašyti manipuliacijos metodų naudojimą televizijos debatuose, skirtuose 2009 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams. Darbo uždaviniai: • išanalizuoti, susisteminti ir aprašyti įvairių autorių išskirtus manipuliacijos metodus, suformuluoti jų apibrėžimus, išskirti indikacijas ir pateikti pavyzdžius; • identifikuoti manipuliacijos metodus, kuriuos panaudojo kandidatai į prezidentus, Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams 2009 skirtose televizijos debatų laidose, apibendrinti ir pateikti jų naudojimo tendencijas. Išanalizavus įvairių autorių apibrėžimus apie manipuliaciją, galima teigti, kad manipuliacija naudojama kaip psichologinio poveikio priemonė, siekiant atimti iš žmogaus galimybę savarankiškai priimti sprendimą. Išnagrinėjus įvairių autorių pateiktus aprašymus apie manipuliacijos metodus, naudojant lyginamąjį metodą, pagal panašius bruožus buvo atrinkti ir sugrupuoti skirtingų autorių aprašymai apie tą patį metodą. Taikant dedukcijos metodą, buvo išskirti kiekvienos manipuliacijos metodų grupės esminiai požymiai ir suformuluoti jų apibrėžimai bei išskirtos indikacijos. Apžvelgus įvairių autorių mintis apie politinę komunikaciją, pateikiamos išvados, kad politinėje komunikacijoje labai svarbią vietą užima rinkimai. Kiekvieni rinkimai tampa nauju politikų ir rinkėjų tarpusavio aiškinimosi aktu, o manipuliacija yra pagrindinė priemonė, naudojama rinkiminėje kovoje. Mūsų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the MA paper is manipulation methods. The aim is to identify and describe the use of manipulation methods in the TV debates on the Lithuanian presidential election held in 2009. The goals are: • To analyze, systemize and describe manipulation methods distinguished by various authors, give the definitions, distinguish indications and give examples; • To identify and summarize the use of the manipulation methods in the TV debates on the Lithuanian presidential election in 2009 and adduce the tendencies of the methods used. Having analyzed the definitions of manipulation given by various authors, it can be claimed that manipulation is used as a measure of psychological impact in order to preclude a person from an independent decision making. Having studied the descriptions of manipulation methods by various authors using the comparative method, the descriptions of the same methods by various authors have been selected and grouped under similar features. Using the deductive method the key features of every manipulation method group have been pointed out, their descriptions have been formulated and indications have been distinguished. Having reviewed various authors’ ideas about political communication, the conclusions that election plays an important role in the political communication have been made. Every election becomes a feud between politicians and electors and manipulation is the main measure used in the election fight. Our opinions, attitudes and beliefs are... [to full text]