Magistrinio darbo objektas – manipuliacijos metodai. Darbo tikslas – identifikuoti ir aprašyti manipuliacijos metodų naudojimą televizijos debatuose, skirtuose 2009 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams. Darbo uždaviniai: • išanalizuoti, susisteminti ir aprašyti įvairių autorių išskirtus manipuliacijos metodus, suformuluoti jų apibrėžimus, išskirti indikacijas ir pateikti pavyzdžius; • identifikuoti manipuliacijos metodus, kuriuos panaudojo kandidatai į prezidentus, Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams 2009 skirtose televizijos debatų laidose, apibendrinti ir pateikti jų naudojimo tendencijas. Išanalizavus įvairių autorių apibrėžimus apie manipuliaciją, galima teigti, kad manipuliacija naudojama kaip psichologinio poveikio priemonė, siekiant atimti iš žmogaus galimybę savarankiškai priimti sprendimą. Išnagrinėjus įvairių autorių pateiktus aprašymus apie manipuliacijos metodus, naudojant lyginamąjį metodą, pagal panašius bruožus buvo atrinkti ir sugrupuoti skirtingų autorių aprašymai apie tą patį metodą. Taikant dedukcijos metodą, buvo išskirti kiekvienos manipuliacijos metodų grupės esminiai požymiai ir suformuluoti jų apibrėžimai bei išskirtos indikacijos. Apžvelgus įvairių autorių mintis apie politinę komunikaciją, pateikiamos išvados, kad politinėje komunikacijoje labai svarbią vietą užima rinkimai. Kiekvieni rinkimai tampa nauju politikų ir rinkėjų tarpusavio aiškinimosi aktu, o manipuliacija yra pagrindinė priemonė, naudojama rinkiminėje kovoje. Mūsų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the MA paper is manipulation methods. The aim is to identify and describe the use of manipulation methods in the TV debates on the Lithuanian presidential election held in 2009. The goals are: • To analyze, systemize and describe manipulation methods distinguished by various authors, give the definitions, distinguish indications and give examples; • To identify and summarize the use of the manipulation methods in the TV debates on the Lithuanian presidential election in 2009 and adduce the tendencies of the methods used. Having analyzed the definitions of manipulation given by various authors, it can be claimed that manipulation is used as a measure of psychological impact in order to preclude a person from an independent decision making. Having studied the descriptions of manipulation methods by various authors using the comparative method, the descriptions of the same methods by various authors have been selected and grouped under similar features. Using the deductive method the key features of every manipulation method group have been pointed out, their descriptions have been formulated and indications have been distinguished. Having reviewed various authors’ ideas about political communication, the conclusions that election plays an important role in the political communication have been made. Every election becomes a feud between politicians and electors and manipulation is the main measure used in the election fight. Our opinions, attitudes and beliefs are... [to full text]

Ziel dieses Beitrags ist die Untersuchung der Funktionen und Verwendung nominaler Anredeformen in drei Fernsehwahldebatten in Brasilien, Frankreich und Portugal. / Cette étude a pour objectif de comparer la façon dont sont utilisées les formes nominales d’adresse dans des débats télévisés au Portugal, au Brésil et en France à partir de l’exemple des débats du second tour des élections présidentielles de 1986 au Portugal (entre Diogo Pinto de Freitas do Amaral et Mário Alberto Nobre Lopes Soares), de 2006 au Brésil (entre Luíz Inácio Lula da Silva et Geraldo José Rodrigues Alckmin Filho) et de 2007 en France (entre Ségolène Royal et Nicolas Sarkozy). Il s’agit donc d’une comparaison « cross-culturelle » impliquant d’une part, deux langues différentes (le portugais et le français) et d’autre part, deux variantes d’une langue « pluricentrique » (Baxter, 1992), à savoir le portugais européen et le portugais brésilien.

We study the impact of US presidential election TV debates on intraday exchange rates of 96 currencies from 1996 to 2016. Expectations about protectionist measures are the main transmission channel of debate outcomes. Currencies of countries with high levels of bilateral foreign trade with the US depreciate if the election probability of the protectionist candidate increases during the debate. We rationalize our results in a model where a debate victory of a protectionist candidate raises expectations about future tariffs and reduces future net exports to the US, resulting in relative depreciation of currencies with high bilateral trade integration.