Žmonijos vystymosi evoliucijoje poveikis aplinkai vis didėja. Tai įtakoja ne tiek didėjantis žmonių skaičius, kiek nesutramdomas mūsų poreikių augimas ir tai sukelia žmogaus ir jį supančios aplinkos konfliktus. Darbe nagrinėjamos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje ir teritorijų planavimo dokumentuose pateikti darnaus vystymosi rodikliai, strategijos įgyvendinimo etapai ir pagrindinės priemonės, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir atliekant šią veiklą išryškėjusios problemos. Darbe išanalizuoti Šiaulių apskrities teritorijų planavimo dokumentai (rengiamas Šiaulių apskrities bendrasis planas, Kelmės rajono bendrasis planas, rengiamas Šiaulių rajono bendrasis planas). Taip pat atliekant tyrimą analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, gairės bei kiti norminiai aktai, susijusieji su teritorijų planavimo dokumentų rengimu bei strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, analizuoti kitų autorių darbai. Tyrimui panaudota informacija apie įgyvendintus bei rengiamus projektus, susijusius su tyrimo tema. / The Strategy for Sustainable Development of Lithuania was launched on January 26.2004. The main task set in the strategy is to reach the current average of the European Union member states by 2020, according to economic and social indices as well as the indicators of population health and efficiency of consumption of natural resources, also ensuring a clean and healthy environment. But the way to implement The Strategy for Sustainable Development of Lithuania is very complicated. We haven't the definite answer how to implement the Strategy. Without getting too complicated, we can think of sustainable development as the ability to coexist in away that maintains the natural environment, economic well-being, and an equal opportunity for all people on Earth to benefit from a better quality of life now and in the future. The three are interdependent. Nature is our life-support; there is simply no way around this reality. Only when we have a healthy natural environment, coupled with healthy social systems, can we truly prosper economically. However, land use control in Lithuanian has to be implemented more carefully, territorial planning documents and real property cadastre information has to be merged into united system. The legal acts have to be amended to define more strict requirements for fertile arable land areas and fertile soil protection also to make more favourable conditions for rational size farms formation.

Darbe yra analizuojama Lietuvos demografinė situacija ir kokią įtaką tai daro darnaus vystymosi politikos įgyvendinimui šalyje. Autorius prieina prie išvados, kad yra daug įvairių priežasčių, kodėl Lietuvoje įsivyravo nepalanki demografinė padėtis. Tačiau darnaus vystymosi požiūriu, spręsti problemą ar bent minimizuoti jos neigiamas pasekmes valstybei turi tapti svarbiausiu prioritetu. Šiuo požiūriu valstybė turi prisiimti visą atsakomybę dėl situacijos gerinimo ir vengti dėl padėties kaltinti visuomenės elgesį, kuris neatitinka darnaus vystymosi reikalavimų. Tokia pozicija negali duoti teigiamų rezultatų ir negali būti neveiklumo pateisinimas. Pripažindamas valstybės pagrindinį vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi koncepcijos reikalavimus, autorius pastebi, kad tradicinis, teisinis-administracinis viešosios valdžios organizavimo modelis sukelia kliūčių sudaro labai daug kliūčių priimant adekvačius strateginius sprendimus ir juos įgyvendinant. Todėl siūloma įvesti keletą naujų viešojo valdymo procedūrų, kurios leistų tas kliūtis įveikti; tuo pačiu vengti keisti institucinę struktūrą, nes tokios reformos yra politiškai sudėtingos ir nepraktiškos. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos Visuomenės sveikatos skyriaus analizė paremia teiginius, kad dabartinės politinės priemonės nesudaro prielaidų įveikti demografinį iššūkį. / The paper is analyzing the demographical situation in Lithuania and what does it mean to the implementation of the sustainable development policies in the country. The author reaches the conclusion that there is a variety of reasons why the demographic situation in the country is complicated and hard to manage. Yet, solving the problem or at least minimizing the negative consequences of the ongoing depopulation is an absolute priority from the perspectives of sustainable development. In this respect the state must take all the responsibility for the situation as blaming the society for not behaving in a sustainable way is no excuse for inaction, neither is such a stance productive. In recognizing the central role of the state in the paradigm of sustainable development the author suggests that the traditional legal-administrative system of public governance acts as an impediment to reach adequate strategic decisions and later implement them. It is therefore suggested to introduce a different set of procedures to remedy the situation; however the institutional structure should be left intact, because such reforms are politically complicated and impractical. The analysis of the chapter of Public health of the Lithuanian National strategy for sustainable development supports the claims that current policies do not meet the countries demographical challenge.