XXI a. iššūkiai - gilėjanti globalizacija, kultūrinė integracija bei ekonominė emigracija. Šie reiškiniai stipriai veikia ir Lietuvos gyvenimą, kurį pradėta sieti su ryšių Vakaruose stiprinimu, net tapatumo siekimu. Tai skatina domėtis kosmopolitizmu, atitolina nuo savosios tautos šaknų. Gimtoji kalba laikoma svarbiausiu tautinės individualybės simboliu, nebetenka savo vaidmens, nes stiprėja mokinių abejingumas lietuvių kalbai, o angliškos leksemos tampa tautos žmonių kultūrine siekiamybe. Tai stiprina tautinio ugdymo poreikį mokyklose, tačiau, visų pirma, reikia išsiaiškinti, kokie veiksniai gali daryti palankų poveikį jo tobulinimui. Todėl šio darbo tikslas - ištirti V klasių mokinių nuostatą į gimtąją kalbą kaip tautinio susipratimo veiksnį. Tyrimo objektas − V klasių mokinių nuostata į gimtąją kalbą ir kitus tautinio susipratimo komponentus. Nuostatą į gimtąją kalbą atskleidžiantys rezultatai rodo, kad tautiškumo lygmenyje išryškėja žinios apie lietuvių kalbos turtingumą. Tiriant patriotiškumą, nustatyta, kad pusė respondentų brangina gimtąją kalbą, o beveik visų mokinių išryškėja stiprus nacionalinis susipratimas, nes jie žino istorinį ir gramatinį lietuvių kalbos savitumą. Nuostata į kitus tautinės kultūros dalykus išryškėja tautiškumo lygmenyje, kai mokiniai labiausia norėtų dalyvauti istorinėse ekskursijose. Taip pat atskleista, kad daugiau nei pusė mokinių brangina tautos kultūrą ir mato šviesią Lietuvos ateitį. Ugdymo projektas rodo, kad labai pasikeitė penktos... [toliau žr. visą tekstą] / Such phenomena as challenges of the XXI 21st century, deepening globalisation, cultural integration and economic emigration deeply influence Lithuanian life which is to be associated with strengthening ties in the West, even seeking for identity. This encourages us to concern with cosmopolitanism and makes a distance from the roots of your mother-tongue. Mother-tongue which is regarded as the most important symbol of national individuality is no longer important because of strengthening pupils' indifference to Lithuanian language. Moreover, English lexemes are becoming a national cultural aspiration. This reinforces the need of national upbringing in schools; however firstly let us reveal factors having favourable influence on school improvement. Therefore the aim of the work is to examine 5th year school children' attitude towards mother-tongue as a subject of national consciousness. The object of this research is 5th year school children' attitude towards mother-tongue and other components of national consciousness. Research data shows that in the level of nationality pupils' knowledge of the richness of Lithuanian language develops. Regarding language patriotism it turned out that half of respondents appreciate mother-tongue and almost all of them are national conscious because they know historical and grammatical peculiarities of Lithuanian language. Attitude to other objects of national culture develops in the national level when pupils mostly would like to go on... [to full text]