Rinkimų institutas yra labai svarbus elementas konstitucinėje demokratijoje. Demokratinėje visuomenėje suvereniteto šaltinis – Tauta, suteikia galią valstybės valdžios institucijoms. Formuojant politines atstovaujamąsias institucijas rinkimų būdu, reikia užtikrinti tam tikrų fundamentalių taisyklių laikymąsi. Pagrindiniai principai yra šie: visuotinė rinkimų teisė, lygūs rinkimai, laisvi rinkimai, slaptas balsavimas ir tiesioginiai rinkimai. Šių principų turinį sudaro smulkesni reikalavimai, kurių analizė yra svarbi siekiant suprasti principo esmę. Rinkimų principai suponuoja ne tik teises, bet ir tam tikras rinkėjo pareigas. Pagrindiniai rinkimų teisės principai yra dažnai vadinami Europos rinkimų arba konstitucinės teisės paveldu. Rinkimų teisės principai, kuriais vadovaujantis turi būti organizuojami ir vykdomi rinkimai, yra įtvirtinti įvairios juridinės galios nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat tarptautinės teisės normomis. Tik įtvirtinimo nepakanka, turi būti sukurtas teisės normų aparatas, kuris padėtų užtikrinti šių principų įgyvendinimą ir apsaugą. Lietuvos Konstitucijoje ir rinkimų įstatymuose yra įtvirtinti visi šie principai. Stabilus apsaugos aparatas negali susiformuoti dėl dažnai keičiamų rinkimų įstatymų nuostatų. Magistro darbe analizuojamas rinkimų principų turinys: atskleidžiamos ir plačiau nei iki šiol aptariamos principų sudėtinės dalys; įvertinamos ir analizuojamos problemos kylančios įgyvendinant rinkimų principus ir užtikrinant jų apsaugą... [toliau žr. visą tekstą] / Election law is the main element of the constitutional democracy. In democratic society the Nation, as the holder of suverenity, grants power to the authority institutions. Fundamental rules must be implemented during the formation of political representative bodies. Fundamental principles are: universal election, equal election, free election, secret suffrage and direct suffrage. These principles consists of narrower regulations, which are important for the nature of the main principle. Electors’ rights and duties originate from principles of the election law. Main principles of the election law are sometimes called Europe’s electoral or constitutional law heritage. These principles are the main rules for organizing and administrating the process of election. Constitutional democracy requires that national authoritues should povide effective legal basis to implement and safeguard these rules. These principles are regulated in the Constitution of Lithuania and election statutes. Well-established safeguard apparatus can not be created, since statutes are often changed. This research is focused on the content of principles of the election: it discloses and gives broader understanding of the compaund elements of the principles; the research focuses on the problems deriving from the implementation and safeguard of the main principles.

Darbe atliekamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Europoje vyraujančių deliktų teisės vienodinimo tendencijų – Europos deliktų teisės principų (PETL) ir Bendros principų sistemos projekto (DCFR) civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų palyginimas, siekiant skirti ir įvertinti jų atitiktį dabartiniame Europos deliktų teisės harmonizavimo ir unifikavimo etape. Atliekant tyrimą apibendrinamos pagrindinės Vakarų Europos deliktų teisės tradicijos, pateikiama bendra PETL, DCFR ir Lietuvos deliktų teisės sistemos charakteristika. Daromos išvados, kad PETL ir DCFR grindžiamos generalinio delikto principu. Juose skiriamos ir detaliai konkretizuojamos visos, būdingos ir Lietuvos deliktų teisės sistemai, sąlygos, kurioms esant gali būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė – žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Konstatuojamas esminis CK skirtumas nuo PETL ir DCFR nuostatų, apibrėžiant trečiųjų asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą. CK trečiųjų asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta tik nukentėjusiojo gyvybės atėmimo atveju. PETL ir DCFR tokią trečiųjų asmenų teisę numato ir nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atvejais. Kaltė pagal PETL ir DCFR nuostatas gali turėti ir tyčios formą. Pabrėžiama, jog tokia nuostata prieštarauja CK. Vertinant priežastinio ryšio sąlygą daroma išvada, jog CK įtvirtinta jos samprata neprieštarauja PETL ir DCFR nuostatoms. / Work carried out the Civil Code of the Republic of Lithuania (CC) and Europe prevailing trends in the convergence of tort law – the Principles of European Tort Law (PETL) and the Draft Common Frame of Reference (DCFR) civil tort liability in terms of comparison in order to allocate and assess their compliance with current European tort law harmonization and unification stage. The study summarizes the main Western European tradition of tort law, the general PETL, DCFR and Lithuanian tort law system performance. Conclude that PETL and DCFR based on the general tort principle. They are awarded and all the details down specific characteristic of the Lithuanian tort law system and the conditions, under which may be subject the civil tort liability – damage, fault and causation. Finding the essential difference between CC and the PETL, DCFR provisions under definition the circle of third parties, who are entitle to non-pecuniary damages. The right of the third parties by CC consolidated only the victim’s death. PETL and DCFR provide the third party under victim’s death and personal injury cases. Fault by PETL and DCFR provisions could have the form of intentional. Emphasized that such a provision is contrary to CC. Assessing the condition of causality, it is concluded, that the CC provides its conception in compliance with the PETL and DCFR provisions.