Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 1.2 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių reglametavimo principus. Šiame straipsnyje pateikiami tik principų pavadinimai, o jų turinys atskleidžiamas per kitus Civilinio kodekso straipsnius ar teismų praktiką. Principų vaidmuo vis auga, nes jie yra tam tikros gairės, kuriomis turi sekti tiek įstatymų leidėjas, tiek teisėjas, spręsdamas bylą, tiek patys civilinių teisinių santykių subjektai. Todėl šiame darbe civilinės teisės principai atskleidžiami per teismų praktiką, tai yra kokį jų turinį ir supratimą savo priimamuose sprendimuose nustato teismai. Pirmoje darbo dalyje pateikiama bendra civilinės teisės principų interpretacija - kas yra teisės principas, kartu pateikiant civilinės teisės principo sąvoką. Taip pat analizuojamos civilinės teisės principų funkcijos, kurios yra svarbios aiškinant pačių principų turinį. Tame pačiame skyriuje aptariamas santykis tarp civilinės teisės santykių reglamentavimo ir įgyvendinimo principų, nuosekliai pereinant prie kelių Europos Sąjungos principų, kurie padarė didžiausią įtaką Lietuvos civilinei teisei, kadangi buvo perkelti harmonizuojant mūsų teisės normas. Antroje darbo dalyje kiekvienas civilinės teisės principas analizuojamas atskirai, jo analizė pateikiama remiantis mokslininkų nuomone bei teismų suformuluotomis taisyklėmis. Paskutinėje darbo dalyje nurodomos civilinės teisės principų ribojimo galimybės ir būdai, kaip tai galima padaryti. Pabrėžtina, kad negalima piktnaudžiauti... [toliau žr. visą tekstą] / The 1.2 article of the Lithuanian Civil Code establishes the principles of the regulation of legal civil relations. Only the bare names of these principles are being presented in this article, while their content is revealed through the other articles of the Civil Code or through the judicial practice. The importance of the principles keeps growing, since these seem to constitute certain basis which is equally to be relied upon as by legislation, so by judges (that deal with the case) or by the subjects of legal civil relations themselves. It follows that in the present work the principles of civil law are revealed through the judicial practice (i.m. what content and interpretation of the mentioned principles the court establishes in its litigations and judgments). In the first part of the present work, general interpretation of the principles of civil law is presented, and, at the same time, in respect of that, the definition of a principle is clarified. There are analyzed as well the functions of the principles of civil law, these are essential in future while explaining the content of the principles themselves. The correlation between the regulation principles of civil law and enforcement principles of civil law is analyzed in the same part of the work; afterwards the author consequently passes on to some principles of European Union that caused enormous impact on the Lithuanian civil law, as they have been extrapolated within the harmonization of our provisions. Each of... [to full text]

CK, PETL ir DCFR yra numatyta nuostatų, reguliuojančių deliktų teisę. CK yra teisės norminis aktas, todėl jo taisyklės yra privalomos, o PETL ir DCFR yra ne griežtoji teisė. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje jau yra atvejų, kuomet, aiškinant CK normas, remiamasi PETL. PETL ir DCFR yra taip pat reikšmingi plečiant žinias deliktų teisės srityje. CK neteisėti veiksmai yra suprantami pagal prancūziškosios deliktų teisės tradiciją, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su teise. PETL neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip vokiečių deliktų teisės sistemos šalyse, nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikras interesas yra saugomas. DCFR seka anglų deliktų teisės tradicija ir konkrečiai įvardija atskirus deliktus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į DCFR nurodytus kriterijus, taip pat gali nustatyti, kad tam tikra teisė ar interesas yra saugomas. CK kaltę apibrėžia kaip atidumo ir rūpestingumo nesilaikymą. CK preziumuojama kaltė yra objektyvi. Pagal PETL kaltė taip pat suprantama kaip objektyvaus atidumo ir rūpestingumo standarto nesilaikymas, tačiau ji nepreziumuojama. PETL įtvirtina ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma kaltė. PETL numatyta bendro pobūdžio griežtosios atsakomybės norma bei netiesioginė atsakomybė, kuriai priskiriama net ir tie atvejai, kai vertinama paties žalą atlyginančio asmens kaltė. DCFR apibrėžia dvi objektyvios kaltės formas (tyčią ir neatsargumą). DCFR griežtoji ir netiesioginė atsakomybė nėra išskiriama. CK, PETL ir DCFR... [toliau žr. visą tekstą] / The Civil Code of the Republic of Lithuania (hereafter – CC), Principles of European Tort Law (hereafter – PETL) and DCFR includes provisions regulating tort law. CC is statute law, its rules are compulsory. PETL and DCFR are soft law. Despite this, Lithuanian courts refer to PETL. PETL and DCFR are also significant in expanding the knowledge of tort law. Wrongfulness in CC is understood according to the French tort law tradition, i. e. wrongfulness is law-related. Wrongfulness in PETL is defined as it is in countries following the German tort law tradition. PETL also indicates certain criteria that are considered when deciding whether the interest is legally prohibited. DCFR follows the English tort law tradition and provides for particular delicts, but courts are allowed to state that a particular right or an interest is prohibited according to certain criteria that are enacted in DCFR. Fault in CC is defined as a violation of a standard of conduct. Fault is presumed and it is objective according to CC. PETL provides for the same definition of fault and indicates certain criteria of fault, but it is not presumed according to PETL. PETL also includes a general norm of strict liability and regulates vicarious liability which includes cases where the fault of a person who has to compensate the damage is considered. DCFR defines two forms of objective fault (intention and negligence). DCFR does not distinguish between strict liability and vicarious liability. CC, PETL and DCFR... [to full text]

Šio darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros, teisės aktų ir teismų praktikos analize atskleisti šeimos santykių teisinio reguliavimo socialinį veiksmingumą. Darbą sudaro trys dalys. Pirma dalis – Šeimos teisės socialinio veiksmingumo samprata. Joje išanalizuota mokslinė literatūra, siekiant atskleisti šeimos, šeimos teisės ir socialinio veiksmingumo sampratas. Antra dalis – Šeimos santykių teisinis reglamentavimas. Atlikta Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių santuokos sudarymo ir nutraukimo, asmeninius ir turtinius sutuoktinių bei asmeninius ir turtinius tėvų ir vaikų santykius, analizė. Trečioje dalyje – Šeimos teisės įgyvendinimo socialinės ir teisinės problemos - išanalizuoti teismų praktikos, Statistikos departamento ir Centrinės hipotekos įstaigos pateikiami duomenys, atskleistos socialinės ir teisinės problemos, mažinančios šeimos teisės socialinį veiksmingumą. Pateikta šeimos pokyčių per pastaruosius penkiolika metų analizė. Daugiausiai dėmesio skirta santuokos sudarymo ir nutraukimo, sutuoktinių turtinių santykių reguliavimo bei tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo santykių socialinių ir teisinių problemų tyrimui. Darbo pabaigoje pateikiamos gautos tyrimo išvados ir rekomendacijos, kaip gerinti šeimos teisės socialinį veiksmingumą. / The aim of the present research is to find out the legal proceedings of family relations social performance on the grounds of science literature, legislative acts and the analysis of case-law. The research paper consists of three parts. In the first part, based on the anglysis of various scientific literature, the conceptions of family, family law and social performance are presented. The second part is about legal regulation of family relations. The background for that research has been Lithuanian and International legislative acts of entering into marriage and dissolution of marriage, property personal rights of spouses, property personal rights between parents and children. The social and legal problems of implemintation of family law are defined in the third part of the research paper. The problems which diminish family law social performance were revealed on the basis of material taken from Deparmanent of Statistics, Central Mortage Office and case-law. At the end of the research paper there are conclusions made and recomendations on how to improve family law social performance. Keywords: family, family law, family law principles, family law social performance, legal regulation of family relations.

Principle of self-determination of peoples is one of the issues of international law, which is complicated. International commentators agree that the content of the principle is unclear. The same should be said about the borders of implementation of the principle. There are a number of legal acts on the question, however the two problems remain. This master thesis was aimed to analyze and to reveal the purport of the principle of self-determination of peoples and the borders of implementation. / Laisvas tautų apsisprendimo principas tarptautinėje teisėje yra priskiriamas sudėtingesniems klausimams. Mokslininkai analizavę principą pabrėžia, kad sunku yra atskleisti principo esmę, nes ji yra labai neapibrėžta. Sunku apibrėžti ir aiškias principo taikymo ribas. Nors yra priimta daug teisinių dokumentų, kurie reglamentuoja laisvo tautų apsisprendimo principo taikymą, jie neatskleidžia principo esmės bei mažai prisideda prie ribų nustatymo. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ir atskleisti laisvo tautų apsisprendimo principo esmę bei jo taikymo ribas.

Teisės principai – tai pagrindinės, vadovaujančios idėjos, kurios išreiškia visos teisinės sistemos esmę ir prasmę. Laikantis teisės principų turi būti ne tik sprendžiamos bylos teismuose, bet ir kuriami teisės aktai, teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų principų dvasią, pasitelkus teisės principus gali būti šalinamos teisės normų kolizijos ar teisės spragos, sprendžiami teisės normų konkurencijos klausimai. Šiame darbe nagrinėjama, kaip konkrečios teisės principų funkcijos pasireiškia teismų praktikoje bei, kaip atskiri principai sąveikauja tarpusavyje, todėl magistro darbo temos analizė yra aktuali ne tik teisės doktrinai, bet ir praktikai. Atsižvelgiant į šio darbo temą, darbe daugiausia nagrinėjama teismų praktika, tačiau nepamirštama ir specialioji literatūra. Darbe į teisės principų pasireiškimą teismų praktikoje pažvelgiama kitu kampu, tai yra per teisės principų funkcijų prizmę. Magistro darbu norima išsiaiškinti, ar teisės principai daro įtaką Lietuvos teismų praktikai, o jei taip, tai kokią. Darbo dėstomoji dalis suskirstyta į penkias pagrindines struktūrines dalis. Pirmojoje dalyje trumpai pristatoma Lietuvos teismų sistema. Antroji – skirta nagrinėti teisės principų sampratą ir klasifikaciją. Trečiojoje dalyje nagrinėjamas teisės principų funkcijų pasireiškimas teismų praktikoje. Sekančioji darbo dalis skirta teisės principų konkurencijos ir interesų pusiausvyros bei jų praktinių aspektų nagrinėjimui. Penktojoje darbo dalyje analizuojama teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Principles of law are main guiding ideas that represent the whole essence and meaning of the legal system. Court cases must be tried according to the principles of law, but also legal acts should be passed, collisions of legal norms can be settled and gaps of legislation can be filled according to the principles of law. Legal norms should also be explained in the way that they would correspond to the spirit of the principles of law. The occurrence of particular functions of the principles of law in the jurisprudence and the interaction of separate principles of law is analyzed in this master’s paper, therefore this analysis is relevant not only the jurisprudence, but to the legal doctrine as well. In consideration of the theme of this master thesis, jurisprudence is analyzed mostly, but special literature is not forgotten too. The master’s paper provides a new view to the occurrence of the principles of law in the jurisprudence; the subject is approached through the prism of the functions of the principles of law. The purpose of this master’s paper is to find out if the principles of law influence jurisprudence, and if so to what extent. The paper is divided in to five major parts. Judiciary system of Lithuania is shortly presented in the first part. The second part is dedicated to the analysis of the conception and classification of the principles of law. The occurrence of the functions of the principles of law in jurisprudence is discussed in the third part of the paper... [to full text]

The problem at issue and importance of the topic The subject at issue is specified in essence in the title of the thesis, it is the principles of law, their theoretical concept and consolidation of this concept in legal practice, i.e. constitutional jurisprudence. The elements of the concept of the principles of law are considered to be: a general theoretical definition of the principles, a linguistic notion of the principles of law, the basic features of their expression in a legal text, the role and meaning of the principles of law in the general system of standards of perfect behaviour, which are attributed to law, as well as functions of the principles of law in the legal process, and the features of and differences between interpretation of standards of direct and indirect regulatory effect on social relations and behaviour of abstract type, in comparison to ordinary norms of law. The realities of legal life, especially the activity of the constitutional and administrative control institutions, as well as powers of the courts of general jurisdiction to question the constitutionality of acts of positive law, determine the fact that entities of legal relations can direct and must direct their own behaviour and that of others not only by taking into consideration the standards of behaviour, which are traditionally entrenched in primary sources of law, the normative legal acts adopted by the law-maker and/or other authorised law-making entities, but taking into... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojami užsienio teisės recepcijos proceso etapai, jo ypatumai bei priežastys. Šis procesas Lietuvoje tiriamas remiantis nevalstybinių teisės vienodinimo instrumentų – UNIDROIT, PECL – bei nacionalinio kodekso lyginamąja analize. Išskiriami šie recepcijos etapai: (1) įtaka teisės doktrinai (2) teisės akto tekstui (3) teisės normos aiškinimui (4) subjektų teisiniams santykiams (5) nuolatinis recepuotų teisės normų peržiūrėjimas. Užsienio teisės recepcijos pagalba siekiama modernizuoti valstybėje esančią teisės sistemą, pritaikyti ją prie nuolat besikeičiančių ekonominių santykių. Tai – daugelio valstybių dažnėjanti praktika, ne išimtis ir Lietuva, nes nemažai nacionalinio kodekso sutarčių teisės instituto nuostatų yra perimtos būtent iš UNIDROIT ir PECL principų, kurie vertinami kaip „geresnė teisė“ (angl. – better law). Paprastai recepcija prasideda esant pakankamai išplėtotai teisės doktrinai šiuo klausimu (pirmasis etapas), tačiau Lietuvos atveju įvyko priešingai – pirmiau sukurtas LR CK, į kurį inkorporuotos Principų nuostatos, ir tik vėliau pradėta plėtoti teisės doktrina, kuri ir dabar nėra pakankamai išsami. Antrasis etapas Lietuvoje yra ryškiausiai matomas, o tai atspindi UNIDROIT, PECL, LR CK struktūrų lyginamoji analizė, nacionalinio kodekso komentare aptinkamos tiesioginės nuorodos į Principus bei pažodinis kai kurių nuostatų atkartojimas. Nuostatos inkorporuotos laikantis kodekso struktūrinių ryšių ir nacionalinės teisės sistemos... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of reception process in Lithuania deals with the problems of the non-state codification frameworks – the Unidroit Principles of International Commercial Contracts (UP) and Principles of European Contract Law (PECL) – and their impact on the Lithuanian Civil Code. The phenomenon of the reception in the master thesis is described at five levels: (1) reception as it is related to legal doctrine, (2) reception as regards legal rules (the text of the Lithuanian Civil Code), (3) reception with reference to the practical interpretation and application of legal rules, (4) the impact of reception on the relations of the law subjects and (5) reception as constantly shifting process. The reception of the UP and PECL is well known in many countries. Lithuania is not an exception of this point – most of the provisions of the UP and PECL were incorporated into the text of Book 6 Part II (General Provisions of Contract Law) of the new Lithuanian Civil Code. Usually the process of reception begins where legal doctrine is well-developed (First level). Contrarily, the legal doctrine of Lithuania was started to create after the creation of the Lithuanian Civil Code. Second level is most obvious and that is seen in the structural analysis of the UP, PECL and Lithuanian Civil Code. Although most of the provisions of the UP and PECL were incorporated in Lithuanian Civil Code, some of the modern provisions were left „outside the Code’s text“. These provisions and their possible benefit... [to full text]

Aplinka yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Aplinkos kokybė tiesiogiai įtakoja ir žmogaus gyvenimą, tokias žmogaus teises kaip teisę į gyvybę bei sveikatą. Ekonomikos augimas ir technikos priemonių progresas lėmė aplinkos apsaugos problemų atsiradimą. Aplinkos apsaugos problemos yra svarbios visame pasaulyje, valstybės siekia rasti šių problemų sprendimo būdus ir užtikrinti kiek įmanoma aukščiausią aplinkos apsaugos lygį. Aplinkos apsauga yra tarptautinis tikslas, kuris pasiekiamas įgyvendinus pagrindinius aplinkos apsaugos principus. Pagrindiniai aplinkos teisės principai yra aukštas aplinkos apsaugos lygis, žalos šaltinio, atsargumo ir prevencinių veiksmų, „teršėjas moka“ ir kt. Būtent šie aplinkos teisės principai apibūdina aplinkos teisės turinį, tikslus ir uždavinius. Kadangi aplinkos teisės principai yra svarbi aplinkos teisės dalis, darbe bus nagrinėjama pagrindinių aplinkos teisės principų sąvoka, jų reikšmė ir įgyvendinimas Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, taip pat kaip šie principai vertinami nacionaliniuose teismuose bei Europos Teisingumo teisme. Bus siekiama nustatyti, su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant aplinkos teisės principus, pateikiami galimi jų sprendimo variantai. Analizuojant aplinkos teisės principus buvo remtasi užsienio mokslininkų darbais, taip pat Lietuvos autorių darbais, nagrinėjančiais aplinkos teisės principus, taip pat nacionalinių teismų bei Europos Teisingumo teismo praktika. Darbą sudarys įvadas, trys dalys... [toliau žr. visą tekstą] / Die Umwelt ist der untrennbare Bestandteil des Menschenlebens. Die Qualität des Menschenlebens ist der Umwelt gehört. Sie übt Einfluß auf die Menschenrechte in das Leben und die Gesundheit aus. Das Wachstum der Wirtschaft und der technischen Progreße lösen die Probleme der Umwelt. Die Umweltschutzesproblemen sind sehr wichtig in ganzem Welt, deshalb streben die Staaten nach den Lösungen dieser Problemen und hohem Schutzniveau. Nämlich charakterisieren diese Grundprinzipien den Inhalt des Umweltrechts und zeichnen die Ziele und die Aufgaben des Umweltrechts kennen. Der Umweltschutz ist das internacionale Ziel, das es erreichen ist, wenn die Grundprinzipien des Umweltrechts in die Tat umsetzen sind. Die Grundprinzipien des Umweltrechts Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind hohes Schutzniveau, Ursprungsgrundsatz, Verursacherprinzip, Grundsatz des bestmöglichen Umweltschutzes, Kostenverteilungsprinzip und andere. Die Grundprinzipien des Umweltschutzes schließen die harmonische Gesamtheit aus. Die Grundprinzipien des Umweltrechts sind sehr ein wichtige Bestandteil des Umweltrechts, deshalb wird es in dieser Arbeit der Begriff der Grundprinzipien des Umweltschutzes, ihre Bedeutung und die Verwirklichung in dem Gemeinschaftsrecht und nationalem Recht analysieren, wie die Grundprinzipien des Umweltschutzes zielt in den nationalen Gerichte und in dem Gericht der Europäischen Union. Den Untersuchungsgegenstand dieser Arbeit stellt die Verwirklichung der Grundprinzipien und daraus... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas administracinės teisės principų įgyvendinimas Valstybinės mokesčių inspekcijos veikloje, išanalizuojant administracinės teisės principų sampratą, rūšis, funkcijas bei realizavimą viešajame administravime ir ištiriant šių principų įgyvendinimą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atveju. / The present Bachelor Thesis deals with implementation of administrative law principles within the activities of State Tax Inspectorate by analysing the conception, types, functions of administrative law as well as realisation thereof in public administration and by studying implementation of these principles in case of Šiauliai County State Tax Inspectorate.

The thesis presents an investigation of the direct and indirect impact of environmental legal principles on international nuclear law and the regulation of nuclear activities, seeking to offer an up-to-date material for decision-making institutions and society on the main challenges that are necessary to overcome in order to reach the situation where nuclear energy could in the most effective way contribute to the implementation of environmental aims and where the environment could be adequately protected against any risks of the possible transboundary damage caused by nuclear activities developed for peaceful purposes (the analysis carried out in the thesis adopts an ecocentric rather than anthropocentric approach). The environmental legal principles chosen as an object for the analysis are those that provide for the guidelines and directions for the development of the international norms of nuclear law as well as lay down the regime for protecting natural environment (environmental safeguards) and international liability for environmental damage caused as a result of nuclear activities (i.e., the principles of cooperation, sustainable development, prevention, precaution, polluter pays, and the principle of information). After defining the points of interaction between international environmental law and nuclear law, the analysis proceeds with the examination of problems related to the evolution of environmental legal principles and their perspectives in the area of the... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama tiesioginė ir netiesioginė aplinkos teisės principų įtaka tarptautinei branduolinei teisei ir branduolinės energetikos objektų reguliavimui, siekiant informuoti sprendimus priimančias institucijas ir visuomenę apie pagrindinius iššūkius, kuriuos reikia įveikti siekiant, kad branduolinė energetika kiek įmanoma veiksmingiau prisidėtų įgyvendinant aplinkosauginius tikslus, o aplinka būtų tinkamai apsaugota nuo taikiais tikslais vystomos branduolinės veiklos keliamos tarpvalstybinės žalos rizikos (analizės metu vyrauja ekocentrinis, o ne antropocentrinis požiūris). Analizės objektu pasirinkti tie aplinkos teisės principai, kurie numato gaires tarptautinėms branduolinės teisės normoms plėtotis, nustato gamtos apsaugos režimą (saugiklius) bei tarptautinę atsakomybę, atsirandančią dėl branduolinės energetikos objektų sukelto žalingo poveikio aplinkai (t.y. bendradarbiavimo, darnaus vystymosi, prevencijos, atsargumo, teršėjas moka ir informavimo principai). Nurodžius tarptautinės aplinkos teisės ir branduolinės teisės sąlyčio taškus, toliau nagrinėjamos problemos dėl aplinkos teisės principų raidos ir perspektyvų branduolinės energetikos objektų reglamentavimo srityje, pateikiama susijusi nacionalinių ir tarptautinių ginčų sprendimo institucijų dėl branduolinės energetikos objektų praktika, atsakoma į klausimą, kuris iš minėtų aplinkos teisės principų veikimo modelių – tiesioginis ar netiesioginis – yra veiksmingesnis siekiant įgyvendinti užsibrėžtus... [toliau žr. visą tekstą]