Baigiamasis magistro darbas buvo rašomas apie įmonės vadovų interesus, kai įmonės nemokumo būsenoje atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant nustatytą mokėjimų eiliškumą, ko pasekoje yra preziumuojamas tyčinis bankrotas. Atliekant tyrimą buvo iškeltas tikslas atsakyti į klausimą: ar tyčinio bankroto prezumpcija dėl mokėjimų eiliškumo nepažeidžia įmonės vadovų interesų? Darbe buvo nustatyta, kad tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę ir buvo žinoma, kad tokiais veiksmai bus pažeisti kreditorių reikalavimai. Siekiant palengvinti tyčinio bankroto įrodomumą buvo priimta tyčinio bankroto prezumpcija. Taip pat darbe ištirta, jog įmonės vadovui yra keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, 2012 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 įstatymų leidėjas praplėtė įmonės vadovo atsakomybės ribas, iš vadovo bus galima išsireikalauti žalą, kuri kilo dėl jo tyčinių veiksmų. Tai gali turėti įtakos verslo plėtrai. Atsiradus įmonės nemokumo požymiams, vadovo tikslas yra atstatyti įmonės mokumą, kad būtų išsaugota įmonė ir galėtų toliau vykdyti veiklą, o vykdant veiklą būtų išsaugomos darbo vietos. Tačiau įmonės vadovo interesai esant įmonės nemokumo požymiams bei nemokumo būsenai, šiek tiek skiriasi. Esant nemokumo požymiams tikslas yra atstatyti mokumą, o esant pačiam nemokumui, kai nebėra galimybės atstatyti mokumo, iškelti įmonei bankroto bylą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų pusiausvyrą. Atlikus tyrimą pasitvirtino iškelta... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis was being written about the Heads of the companies interests when in the mood of company’s insolvency all money transfers were done not in the right way. Finally as a result of that company is being presumed for intentional bankrupt. The relevance of the investigation is determined with intentional bankrupt presumption, when money transfers were done not in the right way / order, appeared less than one year ago. This thing is totally new and it’s not being investigated neither in scientific literature nor in case law. The development of the business is important for whole Lithuanian economics and because of that it’s actual to investigate whether the law of companies’ bankrupt, intentional bankrupt’s 20th article, 2012 year 18th of April changes which have identified intentional bankrupt presumption do not violate the Head of company’s interests. The latter could have a big impact for direct business development. In the first part was identified that the intentional bankrupt is in advance planned company’s bankrupt by managing the company incorrectly and when it was well known that the request of the creditors will be violated. Trying to make the proof of the intentional bankrupt more easier it was accepted the presumption. In the second part was investigated that there are subjects for higher standards of attention and care to the Head of the company. By the law of 2012, 18th of April, Nr. XXII-237 the limits of responsibility for the Head of company were... [to full text]

Darbe analizuojamas sandorių negaliojimo įmonės sudarytų sandorių klausimas tyčinio bankroto atveju. Darbo objektas – tai bankroto procesas bei bendri sandorių negaliojimo pagrindai, o taip pat sandorių negaliojimo kriterijai tyčinio bankroto atveju. Įmonė nuo pareiškimo dėl bankroto iškėlimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra sudėtingoje padėtyje, kadangi šiame pasirengimo laikotarpyje įvyksta daugiausiai sandorių pažeidžiančių įmonės interesus. Darbe keliama hipotezė, kad tyčinio bankroto atveju per parengiamąjį laikotarpį, t.y. nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudaryti sandoriai galioja. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti ir nustatyti sandorių negaliojimo kriterijus (ribas) tyčinio bankroto atveju ir atsakyti į klausimą ar sandoriai sudaryti pasirengimo laikotarpiu negalioja. Siekiant darbo tikslo keliami šie uždaviniai: • apibrėžti tyčinio bankroto sampratą bei požymius, pagal kuriuos jis nustatomas; • aptarti bendrus sandorių negaliojimo pagrindus; • aptarti atsakomybę už veiksmus nulėmusius tyčinį bankrotą; • išanalizuoti sandorių sudarytų parengiamuoju laikotarpiu galiojimą • išanalizuoti kada galima laikyti sandorius esant negaliojančiais tyčinio bankroto atveju • pristatyti kada iškėlus bankroto bylą sandoriai yra ginčytini ar negaliojantys užsienio valstybių teisėje Apibendrinat išanalizuotą teisinę literatūrą bei teismų praktiką, galima teigti, jog, reikalavimo perleidimo sandoriai sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis deals with a culpable bankruptcy and the issue of voidability of transactions of the company after qualifying its bankruptcy as a culpable under the Lithuanian law. The Bankruptcy Act of Lithuania neither provides explicit concept of the culpable bankruptcy, nor presents according to what features bankruptcy could be qualified as culpable one. Therefore it is a hard task for the courts of Lithuania to establish the culpable bankruptcy and to decide about the voidability of transaction in a culpable bankruptcy. The object of the present thesis is the law regulating bankruptcy procedure and the general grounds of voidability of transactions as well as voidability of contracts in a case of culpable bankruptcy. A company from the moment filing for a voluntary bankruptcy or from the moment when its creditors have filed for involuntary bankruptcy places itself into a vulnerable position till the court decides to start a bankruptcy procedure or to refuse to do that. This period is called a preparation period (a gap period), in which most fraudulent transactions take place and creditors’ interests are violated. The following hypothesis has been raised that transactions formed in the period of preparation to start a bankruptcy procedure are valid. The objective of the thesis is to answer to the question whether after qualifying bankruptcy as a culpable, transactions formed by the company are voidable. In order to achieve a defined objective, the following tasks have... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami įmonių bankroto analizės ir prognozavimo priimant investicinius sprendimus ypatumai. Pirmoje darbo dalyje yra analizuojami investicijų ir investavimo ypatumai, išskiriant investicijų formas ir pateikiant jų klasifikaciją bei įtaką šalies įmonėms. Antroje darbo dalyje atskleidžiama bankroto esmė, analizuojamos jo atsiradimo priežastys ir požymiai, pateikiama Lietuvos įmonių bankrotų ir tyčinių bankrotų apžvalga bei analizuojama bankroto prognozavimo svarba ir prevenciniai prognozavimo metodai. Trečiojoje dalyje atliekamas praktinis šalies statybų sektoriaus įmonių vertinimas UAB „Telvalda“ ir UAB „Mažeiva“ pavyzdžiu. Šioje dalyje išskirti ir įvertinti įmonių išorės – vidaus aplinkos veiksniai, įvertinta veiklos struktūra ir turto bei nuosavo kapitalo įtaka pelnui (nuostoliui), pateikta santykinių finansinių rodiklių analizė ir įvertinta statybos sektoriaus įmonių bankroto tikimybė. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, teorinė dalis, UAB „Telvalda“ ir UAB „Mažeiva“ bankroto tikimybės analizė, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 86 p. teksto be priedų, 35 pav., 19 lent., 75 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / This final Master thesis analyses the corporate bankruptcy and forecasting in making investment decisions. The first part of the work presents the analysis of investments and investment characteristics, highlighting the investment forms and presenting their classification and their influence on the country's businesses. The second part of the work reveals the essence of bankruptcy, and analyzes its causes and symptoms, presents the overview of the Lithuanian corporate bankruptcies and fraudulent bankruptcy and analysis of the importance of bankruptcy forecasting, and preventive methods of forecasting. The third part contains the practical assessment of the national companies in the construction sector based on the cases of UAB Telvalda and UAB Mažeiva. This section identifies and assesses the company's external – internal environmental factors, evaluates the operational structure and performance, impact of assets and equity on profit (loss), presents the analysis of relative financial indicators and evaluates the bankruptcy likelihood of companies in the construction industry. The work consists of 5 parts: introduction, theoretical part, bankruptcy probability analysis of UAB Telvalda and UAB Mažeiva, conclusions and recommendations, references. Volume of the work – 86 pages of text without annexes, 35 figures, 19 tables, 75 bibliographical sources. Supplements to the work are attached separately.

Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]