Thesis (Ph. D.)--University of Wisconsin, 1965. / Typescript. Vita. eContent provider-neutral record in process. Description based on print version record. Includes bibliography.

Thesis (Ph. D.)--University of Wisconsin--Madison, 1970. / Typescript. Vita. eContent provider-neutral record in process. Description based on print version record. Includes bibliography.

[No abstract submitted] / Land and Food Systems, Faculty of / Graduate

No description available.

Thesis (Ph. D.)--Ohio State University, 2007. / Full text release at OhioLINK's ETD Center delayed at author's request

No description available.

Darbo tikslas: įvertinti karvių tešmens matų pokytį prieš melžimą ir po melžimo. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti pasirinktos karvių bandos tešmens vertinimą balais. 2. Išmatuoti karvių tešmens balus centimetrais. 3. Atlikti karvių tešmens atstumo tarp priekinių ir užpakalinių bei dešinės ir kairės pusės spenių palyginimą prieš ir po melžimo. 4. Išanalizuoti karvių tešmens spenių ilgio ir storio palyginimą prieš ir po melžimo. 5. Atlikti karvių tešmens matų ir produktyvumo bei somatinių ląstelių skaičiaus koreliacinę analizę. Išvados: 1. Karvių tešmens rodiklių įvertinimas balais parodė, kad užpakalinės dalies aukštis, tešmens gylis, spenių ilgis, priekinių ir užpakalinių spenių išsidėstymas buvo arti optimalių balų. Suskirsčius duomenis pagal karvių laktacijas nustatyta, kad daugiausiai rodiklių (užpakalinės dalies aukštis, tešmens gylis, spenių ilgis, užpakalinių spenių išsidėstymas)arti optimalių buvo trečios ir vėlesnių laktacijų karvių. 2. Išanalizavus tyrimų duomenis nustatyta, kad didesnis atstumas tarp priekinių ir atstumas tarp užpakalinių spenių nustatytas prieš melžimą nei po melžimo. Nuo 3,46 cm (atstumas tarp užpakalinių spenių) (p<0,01) iki 3,54 cm (atstumas tarp priekinių spenių) (p<0,01). 3. Pagal tyrimų duomenis nustatyta, kad priekiniai speniai buvo ilgesni nei užpakaliniai prieš ir po karvių melžimo. Nustatyta, kad priekinių spenių ilgis skyrėsi nuo 5,72 cm prieš melžimą iki 6,16 cm po melžimo. Užpakalinių spenių ilgis buvo nuo 5,26 cm prieš melžimą iki 4,84 cm... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the paper is the following: To evaluate the change in the measurement of cow udder before and after milking. Objectives of the paper: 1. To perform udders numerical score of selected herd of cows. 2. To measure cows udder scores in centimeters. 3. To compare the distance between front and rear, right and left side cows udder teats before and after milking. 4. To analyze the comparison of cows udder teat length and thickness before and after milking. 5. To perform correlation analysis of cows udder measurements and productivity and number of somatic cells. The scientific research was carried out between 2011-2013 at the Department of Animal Breeding of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences and dairy farm. The study evaluated 50 cows. The morphological indices of cow udders were evaluated before and after evening milking during the 2nd – 6th lactation month. During the research the following were determined: the shape of the udder, udder exterior indicators (in scores), and measurements of the udder (in centimeters). Descriptive statistics: the average of investigated traits (M), standard errors (SE), and the coefficient of phenotipical correlation (r) between the indications were calculated using the EXEL and “R” (The R Project for Statistical Computing, 2012) statistical packages. The results are reliable when p≤0.05. When comparing cows udder indicators with optimal indicators (Gedgaudas, 2008), it was found that the height of the... [to full text]

LD2668 .T4 1962 O33

Call number: LD2668 .T4 1959 P36

Six primiparous Holstein cows were assigned to a half udder design (n=6) 40 days prior to parturition. Beginning at parturition, one udder half was milked once daily (24hr interval) and the other four times daily (6hr interval). Udder halves were biopsied at days 15, 60, 120, and 230 of lactation for mammary tissue to perform mitochondrial staining and apoptosis studies. Increasing the milking frequency from 1x to 4x elevated the 4x udder half milk yield at early (d1-45) (P<0.0001), mid (d46-150) (P<0.0001) and late (d151-230) (P<0.0001) lactation. Milk protein percent (P= 0.013), lactose percent (P=0.004) and SNF percent (P=0.006), were elevated in milk from 4x udder halves over milk from 1x udder halves. We did not detect an effect of increased milking frequency on milk fat percent (P=0.25); however, yield of all components was increased. Increased milking frequency also increased mitochondrial numbers in mammary cells from 4x udder half (P=0.002) compared to 1x. We did not detect an effect of increased milking frequency on mammary apoptosis percentage. We also did not detect a difference in the abundance of gene transcripts for SOCS1, SOCS2, SOCS3 and CIS in milk; but could find an increase in alpha-lactalbumin (P=0.04) and beta-casein (P=0.001) 4x udder half gene transcripts.