Baigiamajame darbe pateikta išsami teorinė ir atliktų tyrimų mokslinė analizė, įvertinanti ugdomojo vadovavimo poveikį žmogiškųjų išteklių charakteristikoms. Tyrimas buvo atliktas 2007 m. vasario, kovo mėn. ugdomąjį vadovavimą diegiančiose įmonėse: AB „Lietuvos draudimas“ Vakarų regiono 15 skyrių ir UAB “Omnitel” Šiaulių regiono 2 skyriuose. Tyrimo metu buvo naudoti prof. G. Merkio mokslinės grupės sukurti bei adaptuoti geros metodologinės kokybės organizacinio klimato (Cronbach α=0,57-0,85); vadovų lyderiavimo orientacijos (Cronbach α=0,94-0,95), ugdomojo vadovavimo (Cronbach α=0,87-0,94) ir komandinio darbo (Cronbach α=0,67-0,87) klausimynai, matuojantys žmogiškųjų išteklių charakteristikas iš viso pagal 172 požymius. Tyrimo generalinės aibės visuma: apklausti 102 respondentai iš AB „Lietuvos draudimas“ Vakarų regiono 15 skyrių ir 24 – iš ,.UAB “Omnitel” Šiauli���� regiono 2 padalinių. Testavimo duomenys pateikti statistiškai normuoti. Tyrimui naudota didelė normavimo bazė: 3689 įvairios organizacijos, kuriose nebuvo ugdomojo vadovavimo. Nustatyta, kad išnagrinėta ir interpretuota nagrinėtų požymių raiška tirtose verslo organizacijoje leidžia hipotetiškai teigti, jog esminė išvada yra ta, kad ugdomasis vadovavimas kaip mokymas, naudojant emocinės inteligencijos kompetencijų ugdymo metodiką, ir mokant ne tik aukščiausio lygio vadovus, bet ir darbuotojus visuose verslo organizacijos lygiuose, yra verslo organizacijos sėkmę įtakojantis veiksnys, skatinantis kiekvieno komandos... [toliau žr. visą tekstą] / L. Suodaitienė, A. Suodaitis (2007). Educational Management as the Precondition for Human Resources Development in Business Institutions (the Cases of AB ‘LIETUVOS DRAUDIMAS’ and UAB ‘OMNITEL’. Final Master‘s paper. Šiauliai University. The Master‘s Thesis presents the results of a diagnostic study of human resources at the departments and units of AB ‘LIETUVOS DRAUDIMAS’ and UAB ‘OMNITEL’.

Analizuojant dabartinę darbo jėgos pasiūlą, galima pastebėti, kad kas trečias bedarbis yra nekvalifikuotas, maždaug ketvirtadalis darbo biržoje registruotų bedarbių – ilgą laiką nedirbę asmenys (Jovaiša, Orenienė 2003). Tokie duomenys rodo atotrūkį nuo Europos Sąjungos socialinio ekonominio modelio – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančiųjų skaičius. Nors šiuo metu užimtumo lygis Lietuvoje auga ir bedarbystė mažėja, tačiau bedarbių skaičius vis dar yra didelis. Bedarbiams būdinga ryški socialinė atskirtis ir pažeidžiamumas, todėl įvertinus specifiškumą, bedarbių integracija į darbo rinką reikalauja specialaus požiūrio ir nestandartinių sprendimų padedant jiems įsidarbinti. Tačiau šioje vietoje galima įžvelgti kontroversiją tarp bedarbių nenoro keistis ir nemotyvuotumo ir darbo biržos misijos tokius žmones įdarbinti. Šioje sistemoje galima pastebėti „uždarą ratą“: didžioji dalis bedarbių registruojasi darbo biržoje po kelis kartus, nenori dalyvauti darbo biržos siūlomuose perkvalifikavimo ar kvalifikacijos įgijimo priemonėse, o jei įsidarbina, neišdirba ilgesnį laiką. Dažnai bedarbiai, o ypač ilgesnį laiką nedirbę turi labai mažas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes dauguma jų neturi profesinio pasirengimo arba turi nepaklausią darbo rinkoje profesiją ar mažą veiklos praktiką. Ilgai nerandantys darbo praranda pasitikėjimą savo galimybėmis ir nustoja jo ieškoti, taip auga psichologinė įtampa, didėja socialinė... [toliau žr. visą tekstą] / While analyzing the current supply of the working force, it is worth noticing that every third unemployed person is non-qualified and approximately one fourth of the unemployed, who are registered by the Labor Exchange Office, haven’t worked for long periods of time (Jovaiša, Orenienė 2003). These figures demonstrate the gap between the current situation in Lithuania and socio-economic model of the European Union that features the well-being of the state, low levels of unemployment, solid social guarantees, a minimal number of those living in poverty. Even though the employment rates in Lithuania are going up these days and the unemployment is decreasing, the number of unemployed people is still high. The unemployed are subject to social isolation and vulnerability. Because of these specifics, the integration of the unemployed into the work market needs to be treated with a special attitude and application of non-standard solutions while helping them to find a job. On the other hand, the controversy between unemployed people’s unwillingness to change as well as the lack of motivation and the mission of the Labor Exchange Office to employ these people can be observed here. This system can be compared to a vicious circle, because the majority of the unemployed are being registered by the Labor Exchange Office for several times in a row, and they do not want to participate in the courses provided by the Labor Exchange Office (updating qualification or changing it). If they are... [to full text]