Demokratinėje visuomenėje, įgyvendinančioje galimybių lygybę, švietimo tikslas leidžia plėtoti, žmonių pareigas ir gebėjimus, reikalingus šių individų asmeninių funkcijų visuomenėje realizavimui. Šia prasme didelė reikšmė skiriama ir ikimokykliniam ugdymui (Blackledge, Hunt, 1997). Ikimokykliniame amžiuje vyksta vaiko socializacija, kuri pasireiškia socialine branda ir brandinimo procesų kokybe. Mokslinių tyrimų duomenys (Bokhvin, 1996; Berchmann, 1995; Cooley, 1989) ir geriausių vaikų ugdymo įstaigų patirtis rodo, kad „vaikiškos" veiklos ir „vaikiškų" pasaulio pažinimo formų raidos logika (ypač jei yra suaugusiųjų išmintingai toleruojama) veda prie vaikų psichosocialinių savybių atsiradimo, ypač tokių, kaip mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti (Ivoškaitė, 2007). Tačiau ikimokyklinis ugdymas reikšmingas ne tik vaikams, jų sėkmingai socializacijai, bet ir tėvams, nes, vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, jo gyvenimas įgyja naujų prasmių. Savo gyvenimą jis turi dalinti į dvi iš esmės skirtingas socialines aplinkas – šeimą ir vaikų darželį (Dencik, 2005, p.81), nes socializacijos situacija, vaikui reiškia, jog šeima yra privataus, o ikimokyklinė įstaiga – viešojo socialinio gyvenimo aplinka. Vaikui, lankančiam ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tenka taikytis prie šios situacijos ir prisiderinti prie kiekvienos iš jų atskirai bei siekti, kad jos taptų joms socialinio-kultūrinio gyvenimo erdve. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje įteisintas (Lietuvos Respublikos Švietimo... [toliau žr. visą tekstą] / In democratic society implementing the equality of possibilities, the aim of education allows to elaborate “people’s responsibilities and capacities” necessary for the realization of individuals’ personal functions in society. Thus a big attention is paid to pre-school education as well (Blackledge and Hunt 1997). In the age of pre-school education a child’s socialization is taking place, that is conveyed by social maturity and the quality of maturity processes. In accordance to scientific research data (Bokhvin, 1996; Berchmann, 1995; Ch.Cooley, 1989) and the experience of the best children’s education institutions shows that “childish” activity and the logics of the development of the forms of “childish” world cognition (especially if it is exceptionally tolerated by adults) lead towards the origin of children’s psychosocial features, such as ability to communicate and collaborate (Ivoškaitė, 2007). Nevertheless, the pre-school education is significant not only for children and their successful socialization, but also for parents as when a child stars to attend the pre-school institution, his/her life obtains new purport. He/She has to divide his/her life into two essentially different social environments – family and preschool (Dencik 2005 p.81), as in accordance to the situation of socialization, a child conceives family as private and preschool institution as social life environment. A child, who attends the institution of pre-school education, has to adapt to this... [to full text]