Darbe buvo tiriamas svetingumo marketingo koncepcija apgyvendinimo sektoriuje Kaune. Svetingumo marketingo koncepciją, galima apibrėžti kaip kryptingos veiklos, siekiant sukurti, plėsti ir išsaugoti naudingus mainus su tiksliniais klientais analizė, planavimas, įgyvendinimas ir kontrolė, siekiant organizacijos tikslų. Darbe atliktas tyrimai buvo vykdomi 2010m balandžio mėnesį. Buvo atliktas ekspertų interviu bei anketinė apklausa,kurie ir padėjo pilnai atsakyti į darbe iškeltą problemą. Darbo objektas: Svetingumo marketingas. Darbo tikslas: Įvertinti svetingumo marketingo taikymą Kauno miesto apgyvendinimo įstaigose. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti svetingumo marketingo koncepciją apgyvendinimo sektoriuje. 2. Suformuoti svetingumo marketingo koncepcijos modelį. 3. Atlikus ekspertų apklausą bei anketinę vartotojų apklausą ištirti svetingumo marketingo koncepciją Kauno miesto apgyvendinimo sektoriuje. 4. Atlikus tyrimus, patikrinti sukurtą svetingumo marketingo modelį. Darbo struktūra. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: teorinė, metodologinė bei pateikta atliktų tyrimų analizė bei išvados. Darbo apimtis yra 75 psl. iki literatūros sąrašo, kurį sudaro viso 52 šaltiniai. Dar darbą sudaro 13 lentelių ir 14 paveikslų. / This work has been studied in hospitality marketing concept in Kaunas accomodation sector. Hospitality marketing concept can be defined as purposeful activities of analysis, planning, implementation and control to develop, expand and maintain beneficial exchanges with target customers. The studies were conducted in April 2010. Expert interviews and a questionnaire helped fully answer the problem raised by the work. The object: Hospitality marketing The purpose: Evaluate the application of hospitality marketing in Kaunas accomodation establishments. Tasks: 1. To define the concept of hospitality marketing in accomodation sector. 2. To develop the model of hospitality marketing concept. 3. To investigate hospitality marketing concept in Kaunas accomodation sector following the experts interviews and questionnaire survey. 4. To verify the model of hospitality marketing. Structure: The work consists of three main parts: theoretical, methodological studies and the analysis and conclusions. Size is 75 pages, a list of total 52 literature items. Work consists of 13 tables, 14 figures..

Magistro darbo teorinėje dalyje analizuojama komunikacinio proceso koncepcija, išskiriama reklamos kaip komunikacinės priemonės koncepcija, jo turinys, pagrindiniai principai, tikslai ir funkcijos, akcentuojamas reklamos poveikio pasireiškimas, atskleidžiamas komunikacinio proceso reklamoje ryšys su vartotojų poreikių tenkinimu. Remiantis mokslinės literatūros studija (analize ir sinteze) teoriškai modeliuojamas komunikacinis procesas reklamoje tenkinant vartotojo poreikius. Empiriniam tyrimui atlikti parengiamas klausimynas remiantis teorine literatūros šaltinių analize. Patvirtinama autorės suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad komunikacinio proceso reklamoje modeliavimas bus atskleistas, jei bus įvertintas šio proceso ryšys su vartotojų poreikių tenkinimu akcentuojant reklamos vertinimo kriterijus. / In the theoretical part of the Master‘s work the concept of communication process is analyzed, the concept of advertizing as a means of communication is highlighted. Furthermore, contents, main principles, aims and functions of advertizing are highlighted as well and revelation of advertizing impact is stressed in this paper. Also, the correlation between communication process in advertizing and consumer satisfaction is revealed. On the basis of the data of the theoretical research (that is analysis and synthesis) communication process in advertizing is modeled in the aspect of consumer satisfaction. In order to complete the empirical research the questionnaire is prepared on the basis of the theoretical material and model. The results of the empirical research fully prove the scientific hypothesis that modeling of communication process of advertizing will be revealed if the correlation between this process and consumer satisfaction is evaluated on the basis of advertizing assessment criteria.

Tyrimo objektas: klientų pasitenkinimas Kauno miesto turistiniais maršrutais Tyrimo tikslas – įvertinti Kauno miesto turistinių maršrutų atitikimą klientų poreikiams. Tyrimo uždaviniai: 1. Pateikti turstinių maršrutų sampratą ir jų rengimo teorinius aspektus 2. Apibūdinti vartotojų poreiki teorinę sampratą. 3. Apibūdinti Kauno miesto turistinius išteklius ir infrastruktūros galimybes. 4. Apibūdinti klientams siūlomus turistinius maršrutus Kauno mieste. 5. Atlikti klientų pasitenkinimo Kauno miesto turistiniais maršrutais tyrimą. Tiriamieji klausimai: 1. Ar turistinių maršrutų patrauklumas didina vietovės patrauklumą ? 2. Ar miesto infrastruktūrą ir turizmo ištekliai sąlygoja maršrutų patrauklumą ir maršrutų kūrimo galimybes? 3. Kauno miesto turistiniai maršrutai yra patrauklūss ir atitinka klientų poreikius? Rezultatai ir išvados. Atlikus turistinių maršrutų Kauno mieste patrauklumo analizę bei jų pritaikymo klientų poreikiams tyrimą, nustatyta, kad patogi Kauno miesto geografinė padėtis ir gerai išplėtota turizmo infrastruktūros sistema turistams leidžia sudaryti patrauklius turistinius maršrutus, aplankant žymias Kauno vietas, istorijos, kultūros paminklus ir t.t. taip pat didina Kauno miesto turistinį patrauklumą ir į miestą atvykstančių turistų skaičių. Tačiau yra pasigendama turistinių maršrutų įvairovės bei vieningos informacijos apie turistinius maršrutus Kauno mieste pasiekiamumo. Todėl siekiant, kad turistinės Kauno miesto vietovės bei maršrutai būtų patrauklūs... [toliau žr. visą tekstą] / The object of customer satisfaction in Kaunas tourist routes The aim - to assess the Kaunas city tourist routes meeting the client's needs. Objectives of the study: 1. The turstinių routing concept and theoretical aspects of their training. 2. To describe the user needs a theoretical concept. 3. Describe the city of Kaunas tourism resources and infrastructure capabilities. 4. Describe the customers suggested touring routes in Kaunas. 5. Make customer satisfaction Kaunas city tourist routes investigation. Research Questions: 1. Are trails attractiveness increases attractiveness of the area? 2. Is the city's infrastructure and tourism resources determines the attractiveness of routes and route development opportunities? 3. Kaunas city tourist routes are patrauklūss and meet customer needs? Results and conclusions. After hiking trails in the city of Kaunas attractiveness analysis and its applications, customer research found that Kaunas convenient geographical location and well developed tourism infrastructure in tourist makes an attractive tourist routes and visiting famous places Kaunas, historical and cultural monuments, etc. also increases the attractiveness of the tourist city of Kaunas and the number of tourists arriving in the city. However, there is lack of trails diversity and agree on tourist routes in Kaunas is available. Therefore, in order to Kaunas city tourist areas and routes to be attractive, it is necessary to: expanding the cognitive, educational and... [to full text]

Demokratinėje visuomenėje, įgyvendinančioje galimybių lygybę, švietimo tikslas leidžia plėtoti, žmonių pareigas ir gebėjimus, reikalingus šių individų asmeninių funkcijų visuomenėje realizavimui. Šia prasme didelė reikšmė skiriama ir ikimokykliniam ugdymui (Blackledge, Hunt, 1997). Ikimokykliniame amžiuje vyksta vaiko socializacija, kuri pasireiškia socialine branda ir brandinimo procesų kokybe. Mokslinių tyrimų duomenys (Bokhvin, 1996; Berchmann, 1995; Cooley, 1989) ir geriausių vaikų ugdymo įstaigų patirtis rodo, kad „vaikiškos" veiklos ir „vaikiškų" pasaulio pažinimo formų raidos logika (ypač jei yra suaugusiųjų išmintingai toleruojama) veda prie vaikų psichosocialinių savybių atsiradimo, ypač tokių, kaip mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti (Ivoškaitė, 2007). Tačiau ikimokyklinis ugdymas reikšmingas ne tik vaikams, jų sėkmingai socializacijai, bet ir tėvams, nes, vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, jo gyvenimas įgyja naujų prasmių. Savo gyvenimą jis turi dalinti į dvi iš esmės skirtingas socialines aplinkas – šeimą ir vaikų darželį (Dencik, 2005, p.81), nes socializacijos situacija, vaikui reiškia, jog šeima yra privataus, o ikimokyklinė įstaiga – viešojo socialinio gyvenimo aplinka. Vaikui, lankančiam ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tenka taikytis prie šios situacijos ir prisiderinti prie kiekvienos iš jų atskirai bei siekti, kad jos taptų joms socialinio-kultūrinio gyvenimo erdve. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje įteisintas (Lietuvos Respublikos Švietimo... [toliau žr. visą tekstą] / In democratic society implementing the equality of possibilities, the aim of education allows to elaborate “people’s responsibilities and capacities” necessary for the realization of individuals’ personal functions in society. Thus a big attention is paid to pre-school education as well (Blackledge and Hunt 1997). In the age of pre-school education a child’s socialization is taking place, that is conveyed by social maturity and the quality of maturity processes. In accordance to scientific research data (Bokhvin, 1996; Berchmann, 1995; Ch.Cooley, 1989) and the experience of the best children’s education institutions shows that “childish” activity and the logics of the development of the forms of “childish” world cognition (especially if it is exceptionally tolerated by adults) lead towards the origin of children’s psychosocial features, such as ability to communicate and collaborate (Ivoškaitė, 2007). Nevertheless, the pre-school education is significant not only for children and their successful socialization, but also for parents as when a child stars to attend the pre-school institution, his/her life obtains new purport. He/She has to divide his/her life into two essentially different social environments – family and preschool (Dencik 2005 p.81), as in accordance to the situation of socialization, a child conceives family as private and preschool institution as social life environment. A child, who attends the institution of pre-school education, has to adapt to this... [to full text]

Magistro darbo objektas – emociniai brendo atributai. Darbo tikslas – išsiaiškinti, ar emocinis marketingas taikytinas Lietuvos prekybos centrų kategorijoje konkurenciniam pranašumui ir diferenciacijai įgyti. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti mokslines publikacijas šia tema; išanalizuoti prekybos centrų kategorijos ypatumus ir vartotojų emocinius poreikius; atlikti prekybos centrų komunikacijos analizę; įvertinti emocinio marketingo naudojimo galimybes prekybos centrų atveju. Remiantis mokslinių publikacijų analize, “TNS Gallup” tyrimo “Prekybos centrai Lietuvoje 2003 metai” duomenimis ir prekybos centrų komunikacijos analize, kurios duomenys buvo įvertinti pagal „Need Scope“ metodologiją ir apdoroti SPSS paketo programa, prieita išvados, kad emocinis marketingas tinkamas naudoti prekybos centrų kategorijoje. Emociniai brendo atributai padėtų centrams diferencijuotis, nes pagal vartotojai juos mato toje pačioje emocinės skalės vietoje. Nustatyta, kad beveik pusėje reklamų prekybos centrai nenaudoja emocinių atributų. Aiškiai identifikuojamos emocijos – vos 20 procentų visų tirtų reklamų. Brendai emocijas naudoja beveik vienodai. Kiek mažiau nei „Maxima“ ir „Rimi“ juos eksploatuoja „Iki“ savo reklamoje. „Iki“ dažniausiai komunikuoja apdairumą ir santūrumą. „Rimi“ dažniausiai komunikuoja žaismingumą ir laimę, o „Maxima“ – galią, drąsą ir sėkmingumą. Brendai nėra nuoseklūs komunikuojamų emocijų atžvilgiu, o tai kelia abejonių marketingo komunikacijos integruotumu... [toliau žr. visą tekstą] / This is a master thesis on emotional branding within communication of main Lithuanian shopping centers. Its object is emotional branding. Its goal is to analyze applicability of emotional branding to the shopping center category. Its main tasks were to analyze scientific publications on the subject; peculiarities of shopping center category and emotive needs of its users; perform a content analysis of communication of main shopping centers; asses the possibility of applying emotional branding in this category. The thesis analyzes advantages and disadvantages of emotional marketing, consumer categories, their needs, relation between emotions and needs and provides an example of “Wal-Mart” emotional branding. Based on analysis of scientific publications, “TNS Gallup” research “Shopping center in Lithuania 2003”, and the analysis of shopping center communication (its data were assessed using “Need Scope” methodology and processed using SPSS program), the thesis was concluded with the statement that emotional branding is totally applicable in the shopping center category. According to the “TNS Gallup” research consumers see no difference between main shopping centers when it comes to emotions. Emotional branding would help the brands to differentiate and create competitive advantages. It was found that almost half of the ads communicate no emotion at all. Clearly identifiable emotions were found in only 20 percent of the ads tested. No brand is more emotional than others. A... [to full text]