Bakalauro darbe analizuojamas socialinio pedagogo įvaizdis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Teorinė analizė atskleidžia, jog esminiai veiksniai, skatinantys neigiamą socialinio pedagogo įvaizdį yra: mažas atlyginimas, papildomo darbo paieškos, nedidelės pastangos bei noras kelti profesijos kvalifikaciją, papildomų darbų atlikimas, kurie nėra įtraukti į socialinio pedagogo pareigybės aprašymą, kolegų ir mokyklos administracijos abejingumas socialinio pedagogo kaip specialisto veiklai. Praktinis ir mokslinis tyrimo aktualumas suponuoja tokius probleminius klausimus: Kaip ugdymo proceso dalyviai vertina socialinio pedagogo profesinį įvaizdį? Kaip skirtingi ugdymo proceso dalyviai vertina socialinio pedagogo profesinius gebėjimus, vertybines nuostatas, vizualinį (išorinį) žmogaus portretą, kvalifikacijos kėlimą, kaip profesinio įvaizdžio sudedamąsias dalis? Koks yra ryšys tarp socialinio pedagogo atliekamo vaidmens ir įvaizdžio? Bei kokios galimos įvaizdžio gerinimo galimybės? Tyrimo objektas – socialinio pedagogo profesijos įvaizdis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinio pedagogo profesijos įvaizdį ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Tyrimo duomenys renkami naudojant anketinės apklausos raštu metodą. Anketa sudaryta taikant uždaro ir atviro tipo klausimus bei skirta ugdymo proceso dalyviams (N=102) (socialiniams pedagogams, pedagogams bei tėvams). Tyrimo duomenys buvo apdoroti SPSS (Statistical Package For Social Science) programine įranga (19... [toliau žr. visą tekstą] / The final paper presents an analysis of the image of social educators as assessed by the participants of the education process. The theoretical analysis reveals the following key factors promoting the negative image of social educators: low salaries, search for additional work, meager endeavor and desire to further develop their professional qualification, performing additional tasks not included into the social educator job description and indifference of colleagues and school administration towards the activities of social educator as a specialist. The practical and scientific relevance of the study presupposes the following research questions: How is the professional image of social educator assessed by the participants of the education process? How are the professional skills, values, visual (external) human image and qualification development of social educators as constituents of their professional image assessed by the different participants of the education process? What is the connection between the role of social educators and their image? What are the available image improvement possibilities? The research object is the professional image of social educators as assessed by the participants of the education process. The goal of the study is to reveal the professional image of social educators as assessed by the participants of the education process. The research data were gathered by using a written questionnaire-based survey. The survey was compiled from open and... [to full text]

Pastaruoju metu Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, kuriuose gilinamasi į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymosi veiksmingumą, mokytojų gebėjimą ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius, atkreiptas dėmesys į specialiųjų pedagogų darbo kokybę. Tačiau išsamiau specialiojo pedagogo darbas kol kas nenagrinėtas. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklos mokytojai, SUP mokinių tėvai ir patys specialieji pedagogai ne visada palankiai žiūri į specialiojo pedagogo darbą, kartais išsako kritinį požiūrį; specialiojo pedagogo darbas dar ne visiškai tenkina mokytojų ir tėvų lūkesčius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti, kaip specialiojo pedagogo darbą vertina individualizuoto ugdymo proceso dalyviai (mokytojai, tėvai, specialieji pedagogai). Antriniai (gretutiniai tikslai) - įvertinti specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą kiekybiniu aspektu, nustatyti silpniausias specialiosios pedagoginės pagalbos sritis ir būdus specialiojo pedagogo pagalbos efektyvumui didinti. Tyrimo duomenys analizuojami statistiniais metodais (aprašomoji statistika, faktorinė analizė). Tyrime dalyvavo 60 Šiaulių ir 40 Rokiškio rajonų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, 100 Šiaulių rajono bendrojo lavinimo mokyklų SP mokinių tėvų, 30 Šiaulių ir 20 Rokiškio rajonų bendrojo lavinimo mokyklų specialiųjų pedagogų Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Specialiųjų pedagogų veiklos turinys bendrojo lavinimo mokykloje labai įvairus. Ypač svarbi veiklos sritis... [toliau žr. visą tekstą] / Teachers, where cultivate students of the special needs education, their parents and special teachers value special teacher’s work. Three groups of respondents answered the questions of the forms. Masters’ work author raised the hypothesis, that special teacher work at the general education school stimulant teachers’ work efficiency, parents’- activity to participate in the special education process. But special teacher’ work doesn’t always satisfy meet the teachers and parents requirements. Teachers valued special teachers’ assistance to make individual programs, to consult about students special needs education. Parents valued special teacher’s assistance for their children in the individual lessons and special teachers’ consults. Special teachers’ valued their own abilities to work as special teachers, their assistance and consults for teachers, students with special needs education and their parents. The essential work sphere and consulting parents, who have children with special needs and teachers, who work with this children. Teachers value special teachers’ work well (consultations, communication, estimation of students special needs). And not sufficient well – help to adaptation content, application methods. Students’ with special needs parents only give information for teachers, but often they don’t undestand information about special education process. Facts of the farms showed, parents value special teachers’ work well, special teachers’ value their own... [to full text]