Spelling suggestions: "subject:"valstybės išlaidų"" "subject:"valstybės prielaidos""
1 |
Gerovės valstybės koncepcija ir jos įgyvendinimas Lietuvoje / Conception of the welfare state and implementation of conception in LithuaniaPėstininkas, Marius 07 February 2008 (has links)
Atkūrus valstybingumą Lietuvai buvo pakankamai lengva nuosekliai pereiti prie kokio nors Europinio ar jam artimo gerovės modelio, tačiau šalis kūrė laisvosios rinkos ekonomiką. Gerovės valstybės kūrimas buvo atidedamas „geresniems laikams“ motyvuojant tuo, kad būtina mažinti vyriausybės išlaidas socialinėms reikmėms siekiant sukurti ekonominės erdvės atvirumą verslui. Dabar, nepaisant daugelio teigiamų pasiekimų, Lietuvoje vis dar nei ryškių gerovės valstybės formavimosi požymių, nei pastangų racionaliau rinktis tam tikrą socialinės politikos modelį beveik nėra, tuo tarpu socialinės problemos Lietuvoje vis aštrėja, valstybės išlaidų dalis yra viena mažiausių visoje Europoje.
Tad ar egzistuoja tarp ekonomikos laisvės ir santykinių valstybės išlaidų tiesioginė tarpusavio priklausomybė? Darbo eigoje buvo paržiūrėtos laisvesnių šalių valstybės išlaidos, lyginamos visų Europos ir pasaulio šalių valstybių išlaidos su tų šalių ekonomine laisve, patikrinta tiesioginė priklausomybė tarp valstybės ekonominės laisvės indekso ir santykinio valstybės išlaidų dydžio.
Darbe buvo aptariama Lietuvos ekonominė-socialinė politika, valstybės strateginių dokumentų prioritetai bei dabartinis Lietuvos makroekonomikos rodiklių prioritetas. Taip pat buvo atskleidžiamas valstybės vaidmuo bei funkcijos, nagrinėjamos prielaidos, kurios lemia valstybės dalyvavimą ekonomikoje, gilintasi į socialiai orientuotos rinkos esmę, apžvelgti įvairūs veikiantys valstybių modeliai: monetarinis liberalusis ir... [toliau žr. visą tekstą] / In study “Conception of the welfare state and implementation of conception in Lithuania” was analysed conception of the welfare state and explored the possibility to implement whole or essential parts of welfare state model in Lithuania. Herein was used linear model of regression analysis to describe the relationship between size of government spending and index of economic freedom – the correlation coefficient indicated relatively weak relationship between the variables. In this study discussed a question of further state economy development and problem of the welfare state model choice in Lithuania.
|
2 |
Valstybės biudžeto programų vertinimo modelis / Model of state budget evaluation programLazickas, Vilmantas 26 June 2014 (has links)
Taikomas biudžeto išlaidų paskirstymo metodas tiesiogiai įtakoja valstybės finansinių išteklių paskirstymo rezultatus. Dabar dažniausiai naudojamas programinis biudžetas ir įvairūs šiuo principu paremti modifikuoti biudžeto išlaidų paskirstymo modeliai. Išanalizavus mokslinę literatūrą, įvairias analitinio pobūdžio publikacijas ir esamą Lietuvos situaciją po biudžeto reformos, galima daryti išvadą, kad programinis biudžetas daugeliu principų yra vertintinas kaip perspektyvus ir daugeliu atveju tinkamas. Be abejo, šis metodas turi daug privalumų, tačiau negalima atmesti keleto trūkumų. Biudžeto programos yra pagrindinis programinio metodo komponentas. Pagal jų vertinimo rezultatus priimami sprendimai dėl valstybės išlaidų paskirstymo. Svarbu tinkamai įvertinti programas ir atrinkti naudingiausias valstybei, kurios galėtų ateityje atnešti naudą, tiek socialinę, tiek ekonominę, finansinę. Įvertinant Lietuvos situaciją, programų vertinimo problematiką, matomas aiškus poreikis padidinti programų vertinimo pagrįstumą ir objektyvumą. Tyrimo objektas – valstybės biudžeto išlaidų skirstymo procesas. Darbo tikslas – remiantis teorija, išanalizuoti valstybės biudžeto išlaidų skirstymo procesą programų metodu, apibendrinti ir sukurti sintetinį valstybės biudžeto programų vertinimo modelį. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: • išanalizuoti valstybės biudžeto išlaidų formavimą programų principu teoriniu aspektu; • įvertinti valstybės biudžeto programų efektyvumą; •... [toliau žr. visą tekstą] / The method of budget expenditures distribution directly influences on results of state government resources. Recently the program budget is used more often, all other modified distribution models of budget expenditures as well. Analysing the scientific literature, the different analytic publications and current Lithuania‘s situation after budget reform, it could be pointed, that the program budget in many cases is appraised as perspective and useful process. Budget programs are the main components of programming method. The solutions of state expenditures distribution are made according to programs results. It‘s important to evaluate the programs properly and select the most useful for the state, which could give the social, economic and financial outputs in the future. Defining current Lithuania‘s situation and problems of the program evaluation process, it‘s obvious that there is the necessity of increasment of program evaluation foundation and objectivity. The work object: the distribution process of state budget by programs. The work purpose is according to the theory to make an analysis of the state budget expenditures distribution process by programs, summarize and create the synthetical evaluation model of budget programs. The work tasks: • to analyze the theoretical aspects of the state budget expenditures distribution according to principles of programming; • to analyze the effectiveness of state budget programs; • to produce the Lithuania‘s practice of state program... [to full text]
|
3 |
Valstybės išlaidų įtaka šalies ekonominiam augimui / The impact of public expenditures on the economic growthLiubimova, Anastasija 27 June 2014 (has links)
Šio darbo tikslas – atskleisti valstybės išlaidų apimties ir struktūros įtaką šalies ekonominiam augimui. Sąryšis tarp valstybės išlaidų ir šalies ekonominio augimo yra dviprasmiškas. Tam tikro lygio valstybės išlaidos yra pageidaujamos sėkmingam ekonomikos vystymuisi. Tačiau pasiekus tam tikrą tašką, valstybės išlaidų augimas yra nepalankus ir pradeda slopinti ekonominį augimą, t.y. valstybės išlaidų apimtis turi būti nei per didelė, nei per maža. Ryšį tarp valstybės išlaidų apimties ir ekonominio augimo paaiškina Rahn‘o kreivė. Valstybės išlaidų poveikis šalies ekonominiam augimui stipriai priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Pagal galimą poveikį šalies ekonominiam augimui, valstybės išlaidos skirstomos į produktyvias (teigiamas poveikis) ir neproduktyvias (neigiamas poveikis). Prie produktyvių išlaidų siūloma priskirti tokius funkcinius valstybės išlaidų elementus kaip gynyba, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, ekonomika, aplinkos apsauga, būstas ir komunalinis ūkis, sveikatos apsauga, švietimas. Prie neproduktyvių išlaidų siūloma priskirti bendras valstybės paslaugas, socialinę apsaugą bei poilsį, kultūrą ir religiją. Didinant produktyvių išlaidų procentinę dalį visų valstybės išlaidų struktūroje, galima pasiekti spartesnio ekonominio augimo. Nustatyta, kad produktyvių ir neproduktyvių išlaidų poveikis ekonominiam augimui taip pat priklauso nuo valdymo kokybės bei išlaidų finansavimo būdo. Ištyrus priklausomybę tarp valstybės išlaidų apimties ir BVP pokyčių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to reveal how public expenditures volume and composition can contribute to the economic growth. The relation between public expenditures and economic growth is ambiguous. A certain level of public expenditures volume is desirable for the successful economic development of a country. However, at the particular point the increase in public expenditures volume becomes unfavourable and leads to the sluggish rates of economic growth. The Rahn curve explains the relation between public expenditures volume and economic growth rates. The impact of public expenditures on the economic growth depends on the development level of a country. According to the influence that can be made to the economic growth, public expenditures are classified as productive (positive impact) and non-productive (negative impact). Expenditures on defence, public order and safety, economic affairs, environmental protection, housing and community amenities, health, education are ought to be productive public expenditures. Expenditures on general public services, recreation, culture and religion, social protection are attributed to non-productive public expenditures. The increasing share of productive expenditures in total volume of public expenditures might lead to more rapid rates of the economic growth. However, it was settled that the impact of productive and non-productive expenditures depends on the management quality and the financing way of expenditures. The analysis of the... [to full text]
|
Page generated in 0.0339 seconds