Informacijos sistemos kūrimas, pradedant nuo vartotojo reikalavimų surinkimo iki IS diegimo, palaikymo ir reinžinerijos vadinamas informacijos sistemų inžinerija. Pastaruoju metu šio mokslo vystymosi eigoje formuojasi naujas etapas – žiniomis grindžiama kompiuterizuota IS inžinerija. IS kūrimo aplinka CASE yra papildoma veiklos žinių kaupimo posistemiu, intelektualizuojančiu informacijos sistemos kūrimo procesą. Veiklos žinių posistemio paskirtis teoriškai yra užtikrinti galimybę saugomų dalykinės srities žinių pagrindu generuoti IS konceptualaus ir detalaus projektavimo etapų modelius ir programinį kodą. Veiklos modelio panaudojimas gerina sprendimų kokybę ir taupomas darbo laikas, kadangi veiklos modelyje jau yra sukauptos formalių kriterijų atžvilgiu patikrintos žinios. Priešingai negu tradicinėje kompiuterizuotoje IS inžinerijoje, kur informacijos sistema kuriama empiriškai, pradedant vartotojo poreikių išsiaiškinimu, analize ir specifikavimu. Tokiu IS kūrimo būdu dauguma CASE įrankiams taikomų projektinių modelių yra generuojami tik iš dalies ir juos iki galo realizuoti gali tik sistemos analitikas neautomatizuotu būdu. Šiame darbe bus gilinamasi į galimybę panaudojant veiklos modelį, kurio pagrindu sudarytas dalykinės srities žinių posistemis, generuoti veiklos (activity) diagramos projektinį modelį. / The principles and major steps of enterprise Meta-Model (EMM) based development of Activity model in CASE system enviroment are presented in this paper. The Enterprise Meta-Model represents the key concepts of domain knowledge. The enterprise processes, management functions, and their interactions are concidered as a components of the domain knowledge accumulated as Enterprise model in the knowledge base of CASE system. The formal and practical background for generation of Activity diagram model is mapping rules of EMM constructs to constructs of Activity diagram meta-model. In this paper experimental Enterprise knowledge model is eveluated in order to find out with activity diagram elements we can‘t generate without adding aditional classes to Enterprise model.

Santrauka Šarūnas Čirvinskas (2007) Veiklos modeliu grindžiamo UML sekų (sequence) modelio generavimas Magistro baigiamasis darbas Kaunas : Vilniaus Universitetas Kauno humanitarinis fakultetas 75psl. Darbo objektas: žiniomis grindžiamos IS inžinerijos projektavimo etapas. Darbo tikslas: patobulinti IS inžinerijos projektavimo etapą, taikant UML sekų modelio generavimo iš veiklos modelio algoritmus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti dalykinę sritį –žiniomis grindžiamą IS inžinerijos projektavimo etapą. 2. Atlikti veiklos metamodelio sudėties analizę UML sekų metamodelio aspektu, siekiant nustatyti trūkstamus veiklos metamodelio komponentus. 3. Sukurti UML sekų modelio generavimo būdą (algoritmus) 4. Pasiūlyti sukurto metodo programinės įrangos prototipą 5. Patikrinti programinės įrangos prototipą taikant realius duomenis. Darbo rezultatai: Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje dalyje yra apibrėžiama dalykinė sritis –žiniomis grindžiama informacinių sistemų inžinerija. Analizuojami pagrindiniai metodai, modeliavimo kalbos, standartai reglamentuojantys veiklos modeliavimą. Taip pat lyginami populiariausi šiuo metu CASE įrankiai pagal projektinių modelių, kodo, dokumentacijos generavimo galimybes. Antrojoje darbo dalyje yra analizuojamas žiniomis grindžiamos inžinerijos etapas jo struktūriniai elementai. Pateikiamas sukurtas sekų metamodelis, aprašomas jo atvaizdavimas į veiklos metamodelį bei jo papildymas. Trečioje darbo dalyje pateikiama sukurta sekų diagramos... [toliau žr. visą tekstą] / Šarūnas Čirvinskas. (2007) UML sequence model generation based on enterprise model. MBA graduation paper. Kaunas: Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Departament of informatics 75p. Summary Main objective: Create a method and realization algorithms for UML sequence model based on enterprise model generation. Main tasks: • To analyze the work domain: knowledge based IS engineering • To implement enterprise metamodel’s content analysis through the prism of UML sequence metamodel • To create the way (algorithms) to generate UML sequence diagram. • Suggest a software prototype for created method. • To test the software prototype using real world data. Research domain: design stage of knowledge based IS engineering. Research methodology During the research main methods used were analysis and synthesis comparing, analysis of science literature and Internet sources, model creation, analysis and decomposition. Results: The analysis of work domain was implemented. Enterprise model structure was analyzed through its metamodel. Enterprise metamodels structure was compared to the sequence metamodel and it was found that the enterprise metamodel in not sufficient to create a sequence diagram. Therefore the enterprise metamodel was complemented with additional concepts. The sequence diagram generation algorithm was created and tested with a software prototype. Consequences: After enterprise metamodel and sequence metamodel decomposition and analysis there was designated that... [to full text]