Organizacijų veiklos aplinka yra greitai kintanti, taigi organizacijoms reikia visada numatyti veiklos pokyčius bei būti pasiruošus valdymo metodų keitimui. Žmogui suspėti numatyti visus galimus veiklos pokyčius yra pakankamai sunku, nes tai užima daug laiko. Jo veikla tampa nelabai efektyvi, tuo tarpu kompiuteris atlieka šį procesą greičiau, tačiau jo padaryti sprendimai gali būti neefektyvūs. Šią problemą galima būtų spręsti sukuriant organizacijos žinių valdymo informacinę sistemą, kuri sujungtų žmogaus turimas žinias ir kompiuterio spartų darbą. Jos pagalba organizacijos valdymo pokyčiai vyktų paprasčiau ir būtų efektyvesni. Kad sukurti organizacijos žinių valdymo sistemą pirmiausia turi būti išanalizuoti artimą metodologiją turintys modeliai, įvertinti jų privalumai ir trūkumai. Taigi, šiame darbe pirmiausia juos ir išanalizuosiu. Atliksiu KAOS, DoDAF, CommonKADS, MEMO, VGM bei EVC metodologijų lyginamąją analizę bei patikrinsiu jų tinkamumą veiklos valdymui modeliuoti. Remiantis tinkamomis metodologijomis, šalinant jų trūkumus, panaudojant privalumus bei pridedant naujus elementus bus sukurtas veiklos valdymo modelis. Darbo objektas: Organizacijos žinių valdymas. Darbo tikslas: Sukurti organizacijos žinių valdymo sistemą paremtą vertės grandinės modeliu. Šiam darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti vertės grandinės modelio ir jo modifikacijų taikymą veiklos modeliavime. 2. Išnagrinėti analogiškų metodologijų principus. 3. Patikrinti... [toliau žr. visą tekstą] / Organization activity environment changes fast, therefore organizations always need to forecast activity alterations and be ready to change management’s methods. There is hard enough for human to schedule all possible activity changes, because it takes a lot of time to do it. Accordingly, his activity turns inefficient, but meanwhile a computer makes this process faster, but decisions that he makes can be effectless. This problem could be solved by creating organization knowledge management information system, which could join knowledge of human and fast computer activity. Organization’s management changes would be more effective with it’s help. Object of the thesis: management of business knowledge. The aim of thesis: To create business knowledge management system based on value chain model. Tasks to carry out to reach a goal: 1. Analyze value chain model and it‘s modification‘s usage in the enterprise management. 2. Analyze and compare analogical methodology principles. 3. Verify availability of analogical methodology creating business knowledge management information system. 4. Project requirements for system by using value chain model, Use Case and work flow models. 5. Create enterprise management model which includes elements of value chain model, detailed value chain model, elementary management cycle and DoDAF. 6. Create principle scheme of enterprise management system. 7. Create prototype of enterprise management system. After analogical methodologies analysis was... [to full text]

Santrauka Šarūnas Čirvinskas (2007) Veiklos modeliu grindžiamo UML sekų (sequence) modelio generavimas Magistro baigiamasis darbas Kaunas : Vilniaus Universitetas Kauno humanitarinis fakultetas 75psl. Darbo objektas: žiniomis grindžiamos IS inžinerijos projektavimo etapas. Darbo tikslas: patobulinti IS inžinerijos projektavimo etapą, taikant UML sekų modelio generavimo iš veiklos modelio algoritmus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti dalykinę sritį –žiniomis grindžiamą IS inžinerijos projektavimo etapą. 2. Atlikti veiklos metamodelio sudėties analizę UML sekų metamodelio aspektu, siekiant nustatyti trūkstamus veiklos metamodelio komponentus. 3. Sukurti UML sekų modelio generavimo būdą (algoritmus) 4. Pasiūlyti sukurto metodo programinės įrangos prototipą 5. Patikrinti programinės įrangos prototipą taikant realius duomenis. Darbo rezultatai: Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje dalyje yra apibrėžiama dalykinė sritis –žiniomis grindžiama informacinių sistemų inžinerija. Analizuojami pagrindiniai metodai, modeliavimo kalbos, standartai reglamentuojantys veiklos modeliavimą. Taip pat lyginami populiariausi šiuo metu CASE įrankiai pagal projektinių modelių, kodo, dokumentacijos generavimo galimybes. Antrojoje darbo dalyje yra analizuojamas žiniomis grindžiamos inžinerijos etapas jo struktūriniai elementai. Pateikiamas sukurtas sekų metamodelis, aprašomas jo atvaizdavimas į veiklos metamodelį bei jo papildymas. Trečioje darbo dalyje pateikiama sukurta sekų diagramos... [toliau žr. visą tekstą] / Šarūnas Čirvinskas. (2007) UML sequence model generation based on enterprise model. MBA graduation paper. Kaunas: Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanities, Departament of informatics 75p. Summary Main objective: Create a method and realization algorithms for UML sequence model based on enterprise model generation. Main tasks: • To analyze the work domain: knowledge based IS engineering • To implement enterprise metamodel’s content analysis through the prism of UML sequence metamodel • To create the way (algorithms) to generate UML sequence diagram. • Suggest a software prototype for created method. • To test the software prototype using real world data. Research domain: design stage of knowledge based IS engineering. Research methodology During the research main methods used were analysis and synthesis comparing, analysis of science literature and Internet sources, model creation, analysis and decomposition. Results: The analysis of work domain was implemented. Enterprise model structure was analyzed through its metamodel. Enterprise metamodels structure was compared to the sequence metamodel and it was found that the enterprise metamodel in not sufficient to create a sequence diagram. Therefore the enterprise metamodel was complemented with additional concepts. The sequence diagram generation algorithm was created and tested with a software prototype. Consequences: After enterprise metamodel and sequence metamodel decomposition and analysis there was designated that... [to full text]

Šiuo metu IS inžinerijoje projektiniai modeliai yra kuriami empiriškai, formaliai jų nepatikrinus pagal realią dalykinę sritį. Šiuo darbu siekiama intelektualizuoti IS inžinerijos projektavimo etapą generuojant UML state modelį iš dalykinės srities žinių saugyklos vadinamos veiklos modeliu. Darbo esmė – sugeneruoti veiklos modeliu grindžiamo UML state modelį, atliekant veiklos modelio analizę ir išskiriant veiklos modelio parametrus atitinkančius UML state modelio elementus, papildyti veiklos metamodelio žinių bazę trūkstamais elementais. Šiame darbe atliekamas UML (angl. unified modelling language) state metamodelio generavimas. Sugeneruoto state metamodelio pagalba bus intelekualizuojamas projektavimo etapas padedantis identifikuoti problemas kylančias IS kūrimo metu bei ir optimizuoti patį kūrimo procesą. Reikalinga akcentuoti tai, kad UML state modelio generavimas bus vykdomas, remiantis veiklos modeliu – realių įmonėje vykstančių procesų saugykla. Darbo uždaviniai: Atlikti veiklos modelio sudėties analizę UML state modelio aspektu. Sukurti veiklos modeliu grindžiamą UML state modelio generavimo būdą (algoritmą). Pasiūlyti sukurto metodo programinės realizacijos prototipą. Atlikus tyrimą, nustatyta kad būsenų modelio generavimas intelektualizuoja IS inžinerijos projektavimo etapą tuo, kad UML būsenų modelis sukuriamas interaktyviai, t.y. vykdant generavimo iš veiklos modelio (kuriame saugomos dalykinės srities žinios yra patikrintos valdymo požiūriu) algoritmą dalyvaujant... [toliau žr. visą tekstą] / Recently project models of IS engineering are created empirically, officially not exanimate according to real subject field. Target of this work is to intellectualize IS engineering designing stage by generating UML state model from subject field knowledge base namely called enterprise model. The point of this work is to generate UML state model based on enterprise model, performing analysis of enterprise model and excluding enterprise model parameters matching UML state model elements and adding missing elements to enterprise metamodel knowledge base. In this work UML state metamodel generation is performed. Generated state metamodel will help to intellectualize designing stage. It is important that UML state model generation will be performed according to enterprise model – database of real processes in the organization. Tasks of this work: perform analysis of enterprise model composition UML state model aspect, to create UML state model generation based on enterprise model, suggest software solution for created method. In this research it was discovered that state model generation intellectualize IS engineering designing stage. After analyzing enterprise metamodel and state metamodel was found that we need to add flow object in enterprise metamodel. Created UML state generation algorithm was tested with real data and was suggested realization prototype.

Informacijos sistemos kūrimas, pradedant nuo vartotojo reikalavimų surinkimo iki IS diegimo, palaikymo ir reinžinerijos vadinamas informacijos sistemų inžinerija. Pastaruoju metu šio mokslo vystymosi eigoje formuojasi naujas etapas – žiniomis grindžiama kompiuterizuota IS inžinerija. IS kūrimo aplinka CASE yra papildoma veiklos žinių kaupimo posistemiu, intelektualizuojančiu informacijos sistemos kūrimo procesą. Veiklos žinių posistemio paskirtis teoriškai yra užtikrinti galimybę saugomų dalykinės srities žinių pagrindu generuoti IS konceptualaus ir detalaus projektavimo etapų modelius ir programinį kodą. Veiklos modelio panaudojimas gerina sprendimų kokybę ir taupomas darbo laikas, kadangi veiklos modelyje jau yra sukauptos formalių kriterijų atžvilgiu patikrintos žinios. Priešingai negu tradicinėje kompiuterizuotoje IS inžinerijoje, kur informacijos sistema kuriama empiriškai, pradedant vartotojo poreikių išsiaiškinimu, analize ir specifikavimu. Tokiu IS kūrimo būdu dauguma CASE įrankiams taikomų projektinių modelių yra generuojami tik iš dalies ir juos iki galo realizuoti gali tik sistemos analitikas neautomatizuotu būdu. Šiame darbe bus gilinamasi į galimybę panaudojant veiklos modelį, kurio pagrindu sudarytas dalykinės srities žinių posistemis, generuoti veiklos (activity) diagramos projektinį modelį. / The principles and major steps of enterprise Meta-Model (EMM) based development of Activity model in CASE system enviroment are presented in this paper. The Enterprise Meta-Model represents the key concepts of domain knowledge. The enterprise processes, management functions, and their interactions are concidered as a components of the domain knowledge accumulated as Enterprise model in the knowledge base of CASE system. The formal and practical background for generation of Activity diagram model is mapping rules of EMM constructs to constructs of Activity diagram meta-model. In this paper experimental Enterprise knowledge model is eveluated in order to find out with activity diagram elements we can‘t generate without adding aditional classes to Enterprise model.

Presented work covers one of the most important areas of OMG’s model driven architecture (MDA) – problems of object model transformations. Based on research of OMG specifications and other sources, author analyzes transformation process, states importance of modeling and metamodeling for designing of UML like modeling languages. Research work describes designed metamodels of experimental modeling languages: “Entity – process”, Java metamodel and relational metamodel. Author gives a short overview of model editors for these languages, created using EMF framework tools. Based on analysis, author describes very flexible architecture of model transformation implementation, based on filter and pipes architectural pattern. Usage of this architecture gives flexibility to transformation implementation and allows easy and straightforward decomposition of transformation to separate stages. Designed filter and pipes transformation architecture was used for experimental transformation implementation. Research work presents quality and quantity based results of experimental transformations.

Darbe analizuojamas metaduomenų saugyklų kūrimas pritaikant veiklos modeliavimo metodo metamodelį. Apžvelgtos metaduomenų saugyklų ir veiklos modeliavimo metodų bei notacijų BPMN, ARIS, GRAI tinklo, UEML savybės, jų pritaikymo metaduomenų saugykloms projektuoti galimybės. Atrinktas tinkamiausias veiklos modeliavimo metodas ARIS, kuris apima daugiausiai organizacijos veiklos aspektų. Sukurta metaduomenų saugykla panaudojant ARIS veiklos modeliavimo metodo metamodelį, kuri pritaikyta įmonės UAB „Klaipėdos Konteinerių Terminalas“ duomenų srautams valdyti ir integruota su įmonės naudojama informacine sistema. Šios saugyklos pagalba metaduomenys, išgauti iš įvairių įmonės dokumentų, suskirstomi pagal skirtingus veiklos aspektus: darbo vietas, veiklos funkcijas, padalinius. Išnagrinėtas metaduomenų saugyklų kūrimas UEML, GRAI tinklo, BPMN metamodelių pagrindu bei jų savybės ir palygintos su ARIS metodo metamodelio pagrindu sukurtos metaduomenų saugyklos savybėmis. Nustatyta, kad veiklos modeliavimo metodo ARIS taikymas leidžia sukurti metaduomenų saugyklą, apimančią daugiau įmonės veiklos aspektų. Tai leidžia geriau identifikuoti įmonės duomenų pokyčius ir vietą veiklos valdymo procese. / This paper analyses creation of a metadata repository by implementing the meta-model of enterprise modelling methods and notations. It encompasses overviews of metadata repository qualities of UEML, ARIS, GRAI Grid, BPMN enterprise modelling methods and notations and their application in designing metadata repositories. ARIS method was selected as the most suitable enterprise modelling method because it encompasses the largest number of aspects of the enterprise activity. Employing this method meta-model, a metadata repository was created and integrated with the informational system of the company UAB „Klaipėdos Konteinerių Terminalas“ for more efficient management of the company’s data flows. With the help of this metadata repository data extracted from various company’s documents is grouped according to different aspects of the company’s activity: workplaces, departments, job functions, etc. The paper investigates creation of metadata repositories on the basis of UEML, GRAI Grid and BPMN meta-models and compares their qualities with those of a metadata repository created on the basis of ARIS meta-model. It has been established that application of ARIS enterprise modelling method enables to create a metadata repository encompassing more aspects of the enterprise’s activity. It allows to better identify changes in the enterprise’s documents and their place in the activity management process.

Pastaruoju metu informacinių technologijų pasaulyje dažnai minimos paslaugomis ir įvykiais grindžiamų sistemų architektūros. Greitai besikeičiančiame verslo pasaulyje įmonėms yra aktualu turėti sistemas, kurios greitai ir lengvai būtų priderintos prie besikeičiančių verslo procesų ir sumažintų tokių sistemų kūrimo ir palaikymo išlaidas. Naudodamos paslaugomis grindžiamą architektūrą, įmonės gali lanksčiai tvarkyti savo veiklą ir kurti sistemas, nekeisdamos turimos techninės ar programinės įrangos. Nors literatūroje yra gausu straipsnių apie įvykiais grindžiamas sistemas ir jų privalumus, tačiau sistemos architektui, nusprendusiam sukurti įvykiais grindžiamos sistemos projektą, iškyla aktualus klausimas: kaip aprašyti ir modeliuoti įvykius, kurie ateina iš išorės arba sugeneruojami pačios sistemos ar vartotojų veiksmų su sistema metu. Akivaizdu, kad šiuo metu nėra populiarios metodikos, kuri apibrėžtų, kaip reikia atlikti įvykių modeliavimą ir jį panaudoti informacinių sistemų kūrimo procese. Šiame darbe nagrinėjami įvykiais grindžiamų sistemų modeliavimo metodai ir realizavimo technologijos. Atsižvelgiant į analizės rezultatus pateikiama įvykiais grindžiamų sistemų modeliavimo ir realizavimo metodika. Ši metodika pritaikyta ir įvertinta sukuriant publikacijų portalo prototipą. / Nowadays the terms SOA (Service Oriented Architecture) and event driven systems are often used when talking about systems with large scalability, performance and interoperability. In fast changing business world it is vital to have systems that could be easily changed whenever new functionality is needed. Using service oriented architecture companies can easier adapt its business process to changed business rules. Even though there are a lot of articles and publications about event driven systems and their advantages, but the system architect who decides to build an event driven system is facing the problem: how to model and describe events of the system. Obviously, that there are no popular and widely accepted methodology for event driven system modelling. The goal of this work is to develop a methodology for modelling an event driven systems. This methodology describes the metamodel for event modelling and the usage of the event model in system development life cycle. The developed methodology for modelling and implementation of event-driven information systems was used for making a model of publications portal prototype. Usage of this methodology in system design process adds more clarity, because all the events, which can be generated in the system and their types, are described in one diagram – event model. The event model elements can be used in other model diagrams, such as sequence or state machine diagrams.

Modeliais grįsta sistemų architektūra (MDA) yra „Object Management Group“ (OMG) konsorciumo iniciatyva apibrėžti naują požiūrį į programų sistemų kūrimą remiantis modeliais ir automatizuota jų transformacija į programinį kodą. Siekdama standartizuoti šį požiūrį, OMG patvirtino visą eilę standartų, bet esminiai MDA principai ir praktikos glūdi modeliais grįstame sistemų kūrimo stiliuje, kuris yra fundamentalus programų sistemų inžinerijoje. MDA idėjos, pradžioje sukėlusios didelį entuziazmą IT bendruomenėje, ilgainiui peraugo į skepticizmą ir kai kurie autoriai atvirai pradėjo abejoti modeliais grįsto sistemų kūrimo perspektyva. Šiame darbe analizuojamos praktinio MDA taikymo programų sistemų kūrimo procese aspektai ir galimybės, analizuojami galimi sprendimai ir kliūtys, dėl kurių MDA požiūris gali būti sunkiai pritaikomas. Įvairių autorių įvardijami praktiniai MDA taikymo programų sistemų kūrimo procese sunkumai, didelės tam reikalingos investicijos, pastangos ir resursai, tinkamų instrumentų trūkumas, didelė standartų įvairovė ir sudėtingos technologijos iš dalies lėmė išaugusį skepticizmą MDA paradigmai. MDA apibrėžia naujus sistemų kūrimo principus ir standartais apibrėžia technologijas, kurios pagrindžia šiuos principus. Tai neišvengiamai įtakoja patį programų sistemų kūrimo procesą, kuris turi pasipildyti naujomis veiklomis, praktikomis ir technologijomis, kaip kurti sistemas taikant MDA požiūrį. Šiame kontekste būtinas tam tikras pragmatinis požiūris į MDA ir su juo... [toliau žr. visą tekstą] / Model Driven Architecture (MDA) is an approach to using models in software development, which states that models and model-based transformations are a key part of effective automated software development. The Object Management Group (OMG) has defined standards for representing MDA models, but the principles and practice of MDA are rooted in model-based styles of development that have been fundamental to software engineering from its earliest days. Unfortunately, early enthusiasm for Model Driven Architecture (MDA) has dissipated to the point that many people are openly skeptical of the value of any model-driven approach. This paper examines the practical realities of MDA, difficulties and challenges in adopting an MDA approach to software engineering process. While MDA requires additional efforts and high investment to be adopted in software engineering process, it doesn’t provide any means or guidelines for this. This paper argues that to be successful, a pragmatic MDA approach must be executed in context of a sound Enterprise Architecture providing an integrated business architecture and governance structure that enables an organization to respond to business requirements quickly and appropriately.