Socialinė utopija yra stabiliausia žmonijos svajonė apie tobulą visuomenės būseną. Nematomu siūlu ji susieja tarpusavyje daugumą epochų ir savo šaknimis siekia tolimąją praeitį, atrasdama save žmonijos svajonėse apie „aukso amžių“. Būtent todėl kai kurie tyrinėtojai laiko socialinę utopiją vienu seniausių ir fundamentaliausių mitų. Utopijos esmės apmąstymams skirta daug filosofų, istorikų, sociologų darbų, tačiau iki šiol mokslinėje literatūroje neegzistuoja vieningo viešai pripažinto „utopijos“ sąvokos apibrėžimo. Dėl to diskusijos šiuo klausimu tebesitęsia. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad apibrėžti utopijos apskritai yra neįmanoma. Nors mokslinėje literatūroje yra be galo įvairių „utopijos“ aiškinimo būdų, darbe yra bandoma skirtingus požiūrius subalansuoti, kad galima būtų išspręsti iškeltą tikslą – aptarti perėjimą nuo utopinių epochų į antiutopinę. Socialinė utopija, kaip visuomeninės minties reiškinys, savo raidoje išgyveno daug etapų. Pirmiausia – tai mitologinis etapas, kada visi pasaulio reiškiniai, išpasakojami pagal jų daromą įspūdį žmogaus vaizduotei, įgauna (mūsų akimis žiūrint) simbolinį, fantastinį bei sapnus primenantį pobūdį. Antrąjį etapą galima sąlygiškai apibrėžti kaip demitologizavimo, arba racionalizavimo etapą. Čia atsiranda teoriniai aiškinimai, kodėl idealioji būtis ir su ja siejamas žmonijos laimingas gyvenimas yra kitokia negu realus gyvenimas. Šiuo atveju realusis gyvenimas savaip „įstatomas“ į kitą, lyg ir neegzistuojantį pasaulį, tačiau turintį... [toliau žr. visą tekstą] / Social utopia is the steadiest dream of sustainable human consciousness of the perfect state of society. It is an invisible thread binds together many times and has its roots in the distant past, revealing itself in the human dreams about the "golden age". That's why some researchers call the social utopia one of the oldest and most fundamental myths. Social utopia as a phenomenon of public opinion in its development goes through a number of stages, firstly, that the mythological stage, when a person creates a fantastic, fairy picture of the world, which in general is an emerging property of consciousness. The second phase can be arbitrarily designated as the theoretical-rational. Here, the construction of a human happiness is based on theoretical reflection by a rational positing of ideal being in a different, non-existent world, having though the features of the real world. Third, the practical stage in which the utopian theories that can affect the world and transform it (for example, utopian socialism) are being tried to implement. Here also presents utopian desire to embody social and moral foundations into real practical life. The revival and the rise of utopian consciousness usually occur in times of great social and political upheavals. This research indicates that nutrient growth for utopia is the crisis, transitional stages in the development of society, so utopia is often a symptom of the crisis in the existing social order. Utopia accumulates and expresses... [to full text]