This thesis explores and connects two main elements: the utopian studies and the studies of social and political critique. The big quantity and variety and history of utopian texts raises a simple question: why someone writes utopian texts, why one wishes for a better and different life? And how do these factors operate in the large picture of humanity. It has been observed that utopian literature flourish in the times of human despair. In the times of unhappiness people try to search for decisions inside the dominant order in which they often feel hopeless to change. The utopians might say: “We do not want reforms, we want new forms!”. The main purpose of this thesis is to explore the critical side of utopias. How this critique works and how does it unfolds? What reactions does it create and why? This thesis is also concerned about the ambiguous nature of the concept utopia and its possible connections with human desire. If we agree with Deleuze and Guattari concept of desire as production, we can view utopia totally differently – as a immanent process of becoming, as a direction, not a destination. / Šis magistro darbas apžvelgia ir apjungia du pagrindinius šio darbo elementus: utopijų studijos ir socialinė bei politinė kritika. Didelis kiekis įvairiausių utopinių tekstų kelia klausimą: kodėl žmonės rašo utopinius tekstus ir apskritai kodėl svajoja apie geresnį ir kitokį gyvenimą? Istoriškai pastebime, kad utopijų rašymas intensyviausiai atsiskleidžia per negandų ir nelaimių laikus. Neaiškumo ir nelaimės akivaizdoje žmonės ieško būdų radikaliai pakeisti esamą padėtį, bet dažnai susiduria su valstybinio aparato stagnacija. Utopistas sakytų: „Užteks politinių reformų, mes norime naujų formų!”. Pagrindinis šio darbo tikslas orientuojasi į kritinė utopinio mąstymo pusę. Kaip veikia utopinė kritika? kaip ji išsiskleidžia? Kokias reakcijas sukelia utopinis mąstymas ir kodėl? Šis darbas taip pat gilinasi į sąvokos „utopija“ problematiką. Jei mes sutinkame su Deleuze ir Guattari geismo, kaip nepertraukiamos produkcijos sąvoka, mes galime atsakyti daug klausimų dėl utopinio mąstymo įvairoves, taip pat pažiūrėti į ją iš kito kampo – kaip į imanentišką tapsmo procesą, kuris turį krypti, bet ne galutinę atvykimo vietą.

Socialinė utopija yra stabiliausia žmonijos svajonė apie tobulą visuomenės būseną. Nematomu siūlu ji susieja tarpusavyje daugumą epochų ir savo šaknimis siekia tolimąją praeitį, atrasdama save žmonijos svajonėse apie „aukso amžių“. Būtent todėl kai kurie tyrinėtojai laiko socialinę utopiją vienu seniausių ir fundamentaliausių mitų. Utopijos esmės apmąstymams skirta daug filosofų, istorikų, sociologų darbų, tačiau iki šiol mokslinėje literatūroje neegzistuoja vieningo viešai pripažinto „utopijos“ sąvokos apibrėžimo. Dėl to diskusijos šiuo klausimu tebesitęsia. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad apibrėžti utopijos apskritai yra neįmanoma. Nors mokslinėje literatūroje yra be galo įvairių „utopijos“ aiškinimo būdų, darbe yra bandoma skirtingus požiūrius subalansuoti, kad galima būtų išspręsti iškeltą tikslą – aptarti perėjimą nuo utopinių epochų į antiutopinę. Socialinė utopija, kaip visuomeninės minties reiškinys, savo raidoje išgyveno daug etapų. Pirmiausia – tai mitologinis etapas, kada visi pasaulio reiškiniai, išpasakojami pagal jų daromą įspūdį žmogaus vaizduotei, įgauna (mūsų akimis žiūrint) simbolinį, fantastinį bei sapnus primenantį pobūdį. Antrąjį etapą galima sąlygiškai apibrėžti kaip demitologizavimo, arba racionalizavimo etapą. Čia atsiranda teoriniai aiškinimai, kodėl idealioji būtis ir su ja siejamas žmonijos laimingas gyvenimas yra kitokia negu realus gyvenimas. Šiuo atveju realusis gyvenimas savaip „įstatomas“ į kitą, lyg ir neegzistuojantį pasaulį, tačiau turintį... [toliau žr. visą tekstą] / Social utopia is the steadiest dream of sustainable human consciousness of the perfect state of society. It is an invisible thread binds together many times and has its roots in the distant past, revealing itself in the human dreams about the "golden age". That's why some researchers call the social utopia one of the oldest and most fundamental myths. Social utopia as a phenomenon of public opinion in its development goes through a number of stages, firstly, that the mythological stage, when a person creates a fantastic, fairy picture of the world, which in general is an emerging property of consciousness. The second phase can be arbitrarily designated as the theoretical-rational. Here, the construction of a human happiness is based on theoretical reflection by a rational positing of ideal being in a different, non-existent world, having though the features of the real world. Third, the practical stage in which the utopian theories that can affect the world and transform it (for example, utopian socialism) are being tried to implement. Here also presents utopian desire to embody social and moral foundations into real practical life. The revival and the rise of utopian consciousness usually occur in times of great social and political upheavals. This research indicates that nutrient growth for utopia is the crisis, transitional stages in the development of society, so utopia is often a symptom of the crisis in the existing social order. Utopia accumulates and expresses... [to full text]

<p>Sa ciljem da se ponude odgovori u širem kontekstu disciplina, disertacija je segmentirana u dva dela. U prvom delu, tj. u poglavlju pod naslovom Stanje u oblasti istraživanja, hronološki se razmatra poimanje i atribuiranje univerzalnog u tipografskoj praksi modernizma i postmodernizma,i introspektivno analiziraju istorijska mišljenja i prakse, okolnosti i refleksije. Na osnovu konstatovanih suprotstavljenih mišljenja i do kraja ne određenih odgovora na ova pitanja, u drugom delu teze, konkretizovana su istraživačka pitanja i izdvojile hipoteze koje su testirane eksperimentalnim putem. Na osnovu rezultata istraživanja dati su odgovori na istraživačka pitanja i potvrđene alternativne hipoteze.</p> / <p>Aiming to provide answers that will cover broader discipline context, this thesis is segmented in two parts. In the first part i.e. The State of the Research Field section, comprehension and attribution of the universal in the typographic practice of modernism and postmodernism has been chronologically examined, with additional<br />introspective analysis of historical thinking and practices, circumstances and reflection in order to find answers to questions synthesized in the title of thesis. Based on the presented opposed opinions, and questions that have not<br />been completely answered, in the second part, this thesis focuses on research question and hypothesis which have been empirically tested. Based on the results of the research the answers to the research questions have been provided, and the alternative hypotheses have been confirmed.</p>

<p>U ovoj disertaciji istražuju se mnogobrojni oblici utopije u<br />nekolikim, prvenstveno u književnim segmentima složenog i obimnog<br />opusa H. Dž. Velsa, kao i u nekolikim, prvenstveno u književnim<br />segmentima ne tako obimnog, ali takođe složenog opusa G. Kosteljnika.<br />Studiju čine trinaest poglavlja.<br />Prvo je uvodno, te se u njemu najpre obja&scaron;njavaju predmet, cilj i<br />metodologija istraživanja, a potom se razmatraju najfrekventniji pojmovi:<br />op&scaron;ta i naučna fantastika, i, iznad svih, glavni pojam, utopija. Osvetljavaju<br />se i njena geneza, i njene karakteristike, i njene funkcije.<br />U drugom poglavlju su najpre izloženi faktori nastajanja, postojanja i<br />nestajanja utopija, a u nastavku je prezentirana iscrpna tipologija utopija.<br />U trećem i četvrtom poglavlju govori se o formiranju stvaralačkih<br />ličnosti H. Dž. Velsa i G. Kosteljnika.<br />Narednih &scaron;est poglavlja ispunjeno je odeljcima putem kojih se<br />osvetljava romaneskno, pripovedačko i diskurzivno (esejističko,<br />sociolo&scaron;ko, politikolo&scaron;ko, naučnopopularno i publicističko) stvarala&scaron;tvo H.<br />Dž. Velsa, kao i poetsko, pripovedačko, dramsko i diskurzivno (esejističko,<br />teolo&scaron;ko, književnokritičko, lingvističko i publicističko) stvarala&scaron;tvo G.<br />Kosteljnika.<br />Jedanaesto poglavlje je zaključno. U njemu je jo&scaron; jednom razmotren<br />značaj utopije uop&scaron;te, a naročito u delu dvojice protagonista ove disertacije:<br />H. Dž. Velsa i G. Kosteljnika.</p> / <p>This thesis researches numerous forms of utopia in several, primarily<br />literary segments from complex and comprehensive opus of H. G. Wells, as<br />well as in several, primarily literary segments of not so comprehensive, but<br />also complex opus of G. Kosteljnik.<br />The study consists of thirteen chapters.<br />The first chapter is introductory, where the subject matter, aim and<br />methodology of the research are explained, and the most frequent notions<br />are considered: general fantasy and science fiction, and, above all, the main<br />notion, utopia. Some light is being shed on its genesis, its characteristics<br />and its functions.<br />In the second chapter, the factors for its emergence, existence and<br />disappearance are presented, along with exhaustive typology of utopias.<br />The tird and fourth chapter deals with formation of creative<br />personalities of H. G. Wells and G. Kosteljnik.<br />The following six chapters include the extracts through which I<br />throw light on romanesque, narrative and discursive (essayistic,<br />sociological, politicological, popular scientific and publicistic) artistic<br />creation of H. G. Wells, as well as poetic, narrative, dramatic and<br />discursive (essayistic, theological, literary-critical, linguistic and<br />publicistic) artistic creation of G. Kosteljnik.<br />The eleventh chapter is conclusion. It once again considers the<br />notion of utopia in general, and particularly in the works of the two<br />protagonists of this thesis: H. G. Wells and G. Kosteljnik.</p>