Šio darbo objektas – politikų kuriamas įvaizdis rinkimų metu. Darbo tikslas – išanalizuoti įvaizdį kaip rinkimų kovos įrankį. Darbo uždaviniai: ištirti politiko įvaizdžio reikšmę rinkimuose; išanalizuoti žiniasklaidos svarbą politinėje komunikacijoje; išnagrinėti auditorijos skilimo priežastis ir įtaką politinei komunikacijai; ištirti įvaizdžio svarbą ir įvaizdžio kūrimo procesą šalies praktikoje. Darbe keliamos prielaidos, kad įvykus technologinei medijų kaitai, pakito žiniasklaidos vartojimo įpročiai, jų turinys, o žiniasklaidą kaip pagrindinį kanalą politinei komunikacijai išnaudojantys politikai susidūrė su problema, kokį savo įvaizdį kurti, kad jis sudomintų ne tik kuo daugiau skilusių auditorijų, bet ir prisitaikytų prie pakitusio žiniasklaidos priemonių turinio. Stengdamiesi prisitaikyti prie skirtingų auditorijų, politikai ima komunikuoti skirtingus savo įvaizdžio aspektus, formuoti skirtingus pranešimus, neretai net vienas kitam prieštaraujančius. Politiko įvaizdis praranda vientisumą. Prielaidoms patikrinti darbe atlikta mokslinės literatūros analizė, taikant analitinį, loginės analizės metodą, taip pat atliktas tyrimas - kokybinis ekspertų interviu. Darbe prieita prie išvados, kad įvaizdis yra pagrindinis rinkimų kovos įrankis, susidedantis iš politiko įvaizdžio politiniame kontekste ir jo asmeninio įvaizdžio. Išanalizavus žiniasklaidos svarbą politinėje komunikacijoje, prieita prie išvados, kad jos, kaip pagrindinio kanalo, būtinybę nurodo ne tik teoretikai, bet... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of the thesis was to analize image as a powerful tool in successful elections. Importance of political image, its creation stages was analyzed in this thesis. According to the Public split theory, assumptions were made that after media had changed technologically, the public split, its consumptional habits changed, turning back from mass to individual. The hypothesis of this thesis was that changing of media made impact to split political image. The tasks for reaching this purpose was: to analyze importance of image in the elections; to analyze the importance of media in political communication; to research causes of the audiences split and their influence to political communication. There were several methods used in the thesis: method of comparative analysis and theoretical literature contents; quality interviews of Public Relations experts, who participated in creating image of different politicians and shaped their electoral campaigns. To achieve the goal of this work and to verify the hypothesis, several tasks were formed: to study the image as the main tool of struggle in the political communication in Lithuania; to study means of image creation in the country; to evaluate the integrity and effectiveness of the political image; to study the importance of the image and creative process in practice. The research performed and theoretical material analyzed proved the importance of the political image, named the stages and means of its creation, pointed the... [to full text]

Magistro darbo objektas - internetas kaip viešosios erdvės arena. Darbo tikslas – atskleisti interneto specifinius bruožus, skirtumus nuo tradicinių žiniasklaidos priemonių ir išanalizuoti, kodėl internetas atitinka arba neatitinka viešajai erdvei keliamas sąlygas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti internetą J. Habermaso suformuluotos viešosios erdvės teorijos kontekste; įvertinti internetą kaip viešosios erdvės areną; apibendrintai pateikti interneto vartotojų kaip viešosios erdvės dalyvių elgesio bruožus; palyginti internetą su kitomis žiniasklaidos priemonėmis; apsibrėžti racionalių diskusijų sąvoką, jos kintamuosius bei požymius. Šiame magistro darbe, remiantis filosofų J. Habermaso, J. Baudrillardo, mokslininkų M. McLuhano, M. Posterio, A. Lyotardo ir kt. darbais, straipsniais ir teorijomis, siekta išsiaiškinti, ar naujoji medija – internetas – gali atstoti viešąją erdvę, skirtą politiškai aktyvinti visuomenę, racionaliai diskutuoti ir formuoti viešąją nuomonę. Darbe prieita prie išvados, kad internetas negali atitikti visų J. Habermaso apibūdintų viešosios erdvės egzistavimo sąlygų dėl savo specifiškumo. J. Habermaso apibūdinta viešoji sfera idealiai atitikdama visas keliamas sąlygas neegzistavo nei vienoje visuomenėje nei vienais laikais, todėl internetas taip pat negali sukurti idealaus viešumo modelio. Kaip bebūtų, internetas įnešė svarbų indėlį kuriant demokratiją ir skatinant politinį aktyvumą. Internetas pakeitė masinės žiniasklaidos santykius su... [toliau žr. visą tekstą] / Internet as a new form of communication emerged in the sixties (1969) when the idea of connecting computers into one network spread across the world. While accommodating and processing tremendous information flows Internet raised discussions whether the integration of many texts and voices into its space leads to anarchic or to democratic communication form. German philosopher J. Habermas laid the foundations for the Theory of Publicity’s Structural Transformation. When new communication forms emerged it was attempted to apply the model of ideal publicity to the Internet as a means of mass media which can restore the situation of the ideal language and the discussion among different layers of society. The relevance of the topic of this work is based on the attempt to analyze the properties of Internet and to attribute them to the public sphere. Now when it is considered that public spheres are disappearing from our lives it is very important to research the possibilities of Internet and its application to public interests of society. Object of this work – Internet as a public sphere arena. The main problem of this work – specificity of Internet, difficulty in meeting the conditions for the existence of public sphere model. The aim of this work – to uncover the specific features of Internet and its differences from traditional mass media, and to analyze how much Internet matches or does not match the ideal model of public sphere. The main tasks in this work: to analyze... [to full text]