Darbo aktualumas. 2000 m. Europos Taryba patvirtino Lisabonos strategiją, kuria nustatė Europos Sąjungos strateginius tikslus, siekiant žiniomis grindžiamoje ekonomikoje padidinti užimtumą, stiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą. Per pirmuosius penkerius Lisabonos strategijos įgyvendinimo metus ES mastu norimų rezultatų nebuvo pasiekta, todėl buvo priimtas sprendimas orientuotis į nacionalinių Lisabonos strategijos įgyvendinimo programų kūrimą. Šiame darbe analizuojamos Lisabonos strategijos ir 4 pagrindinių Lietuvos ilgalaikių strategijų sąsajos. Šios strategijos dėl bendros kilmės, panašių vizijų ir siekių, Lisabonos procese turėtų būti įgyvendinamos kartu su Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, atsižvelgiant į bendrus prioritetus, koordinuojant veiksmus ir planuojant tikslingą projektų bei reformų finansavimą. Darbo objektas – Lisabonos strategija. Darbo tikslas – sukurti Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo sinergetinį modelį, kuris užtikrintų efektyvesnį Lisabonos strategijos įgyvendinimą atsižvelgiant į Lietuvos strateginius prioritetus. Praktinė darbo reikšmė grindžiama Lisabonos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje sinergetinio modelio sukūrimu bei jo analize. Teorinė darbo reikšmė orientuota į tinkamą Lisabonos strategijos ir 4 pagrindinių Lietuvos ilgalaikių strategijų įgyvendinimo koordinavimą bei makroekonominės politikos suderinamumą siekiant sinergijos efekto. / The relevance of the study. European Council has confirmed Lisbon strategy in year 2000, according to this strategy European‘s Council strategical aims were set, by way of increasing business in economy, grounded by knowledge, consolidate economical reforms and social cohesion. There wasn‘t obtained desirable results in the degree of EU during the first five years of realization of Lisbon strategy, thus there was accepted a decision oriented around creation of programs of nacional Lisbon strategy realization. There are analized connections between Lisbon strategies and 4 general permanent Lithuania‘s strategies in this issue. In Lisbon process these strategies should be realized together with Nacional Lisbon‘s strategy realization program, because of their common origin, similar visions and objects. This should be realized considering to common priorities, cordinating actions and planning purposeful sponsorship to projects and reforms. The object of the study – Lisbon strategy. The aim of the study – to create a synergy model of realization of Nacional Lisbon strategy, whick will make the realization of Lisbon strategy more effetive, considering to Lithuania‘s strategical priorities. Practical import of this issue is going entirely by realization of Lisbon strategy in Lithuania, creation of synergy model and it‘s analyse. Theorical import of this issue is oriented to suitable cordination of Lisbon‘s strategy and 4 general permanent Lithuania‘s strategies realization and... [to full text]

Kriminalistinis medžiagų ir gaminių tyrimas suprantamas kaip procesiškai reglamentuotas ekspertų ar specialistų atliekamas kriminalistinis medžiagų ir gaminių tyrimas, siekiant ištirti nusikalstamos veikos pėdsakus ir daiktinius įrodymus, ir reikalaujantis mokslo, technikos, meno ar kitų specialių žinių, ir kurio rezultatai įforminami ekspertizės akte arba specialisto išvadoje. Kriminalistinis medžiagų ir gaminių tyrimas apima platų ratą atskirų ekspertizės (tyrimų) rūšių, išskirtų pagal objekto kriterijų. Tai pluoštų, dirvožemio, naftos, alkoholinių skysčių, dažų ir kitos ekspertizės (tyrimai). Medžiagų ir gaminių tyrimui gali būti keliami įvairūs uždaviniai, kurie yra grupuojami į identifikacinius ir neidentifikacinius (klasifikacinius ir diagnostinius). Žinant kokie yra kiekvienai tyrimo rūšiai keliami uždaviniai, galima numanyti ir kokios yra ekspertinės galimybės: kokius faktus gali patvirtinti ar paneigti atliktas tyrimas. Ekspertizės (tyrimo) skyrimo teisinis pagrindas yra būtinumas atlikti specialių žinių reikalaujantį specialų tyrimą nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Medžiagos tyrimui kokybiškas rengimas yra svarbi ekspertinio tyrimo atlikimo prielaida. Tyrimo objektai gali būti surandami tiek atliekant jų paiešką, tiek juos surandant. Suradus tyrimo objektus, itin svarbus objektų paėmimo ir pakavimo taisyklių, numatytų LTEC leistose metodinėse rekomendacijose bei kituose leidiniuose, laikymasis. Nuo to priklauso, ar bus išnaudotos visos ekspertinės... [toliau žr. visą tekstą] / The criminalistic investigation of materials and items is an investigation regulated by process rules and performed by experts or specialists seeking to examine criminal acts and material evidence which requires science, technique, art or other special knowledge and which results are formalized in an expert act or specialist opinion. Criminalistic investigation of materials and items is combined out of a wide range of independent expertise (object investigation) types which are distinguished by the object criteria. It includes fibres, soil, oil, alcoholic liquids, dies and other expertise (object investigation). There are various tasks being formulated for the investigation of materials and items, which are grouped into identificational and non-identificational tasks (the previous group includes both diagnostically and classification tasks). The awareness of what are the main tasks for every independent investigation allows perceiving what the expertise possibilities are: what facts can be approved or denied by the investigation. The legal background of the imposition of expertise (object investigation) is the necessity to perform a special investigation which requires the special knowledge being used in order to determine the circumstances of the criminal act. The qualified arrangement of the investigative material is an essential premise of the execution of the investigation. The investigative objects can be found in both ways, by performing the search of them or by... [to full text]

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]