The object of this dissertation is hedging in Lithuanian and English research articles in the field of humanities and biomedical sciences. The aim of the research is to identify hedging devices and functions in linguistic and medical research articles in Lithuanian and English and to explore to what extent hedging is language-specific and discipline-specific. As there is a great variety of linguistic resources which convey the pragmatic function of hedging, this research is limited to certain lexical hedges: modal verbs, lexical verbs and adverbials, which are analysed within the conceptual categories of epistemic modality, evidentiality and vagueness. The results of the research suggest that the variety of hedging devices is determined by the discipline, whereas the type of the most frequent lexical hedges depends on the language (English vs. Lithuanian). The frequency of hedges used in the analyzed research articles depends both on the language and discipline. The results of the cross-disciplinary research show that both Lithuanian and English authors of medical texts tend to use fewer hedges than linguists. The variety of hedges employed in the analyzed articles of both disciplines is also different. In both Lithuanian and English linguistic articles a greater variety of hedges has been observed. The results of the cross-linguistic research indicate that according to the main parameters of the analysis, the English authors of the analyzed research articles employ hedges... [to full text] / Disertacijoje tiriamas autoriaus pozicijos švelninimas (angl. hedging) humanitarinių mokslų srities (kalbotyros krypties) ir biomedicinos mokslų srities (medicinos krypties) moksliniuose straipsniuose anglų ir lietuvių kalbomis. Disertacijos tikslas – nustatyti sąšvelnių (angl. hedges) vartosenos tendencijas ir raiškos ypatumus kalbotyros ir medicinos straipsniuose lietuvių ir anglų kalbomis bei išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia autoriaus pozicijos raišką tyrinėtuose moksliniuose straipsniuose: konkreti mokslo sritis ar labiau kalbos, kultūros ypatumai. Dėl didelės kalbinių vienetų, galinčių atlikti sąšvelnių funkciją, įvairovės šiame darbe apsiribota tik tam tikromis raiškos priemonėmis: modaliniais veiksmažodžiais, leksiniais veiksmažodžiais ir prieveiksmiais bei aplinkybiniais žodžiais, tirtais iš episteminio modalumo, evidencialumo ir neapibrėžtumo kategorijų perspektyvos. Išanalizavus medžiagą, prieita prie tokių išvadų: sąšvelnių vartosenos įvairovė priklauso nuo disciplinos, o dažniausiai pasirenkamos leksinių vienetų grupės – nuo konkrečios kalbos (anglų vs. lietuvių). Sąšvelnių vartosenos dažnį lemia tiek kalba, tiek disciplina. Tarpdalykinio tyrimo rezultatų palyginimas rodo, kad ir lietuviai, ir anglakalbiai medikai vartoja mažiau tirtų kategorijų sąšvelnių nei kalbininkai. Skiriasi ir vartotų sąšvelnių įvairovė: tirtuose kalbotyros straipsniuose abiejomis kalbomis nustatyta įvairesnių sąšvelnių nei medicinos straipsniuose. Tarpkalbinio tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą]

LieMSIS PDB is the system designed for gathering of scientific publications data and for statistical analysis of such data. The system allows not only analysis of scientific publications bibliographical information (sort of publication, year of publishing, etc.) but it also allows to account administrative data of the authors (position in the institution, degree and etc.). This document contains overview of LieMSIS PDB development process, LieMSIS PDB evolution from the first version to the current version and statistical data of LieMSIS PDB usage.

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje išplitus skaitmeninėms technologijoms ir didžiajai daliai žmogaus gyvenimo persikėlus į skaitmeninę erdvę, autorių teisių įstatymai ėmė nebeatitikti susiklosčiusios situacijos ir nepagrįstai riboti informacijos sklaidą bei prieinamumą internete. Siekiant padėti autoriams ir kūrinių naudotojams išspręsti šias problemas bei skaitmeninėje erdvėje sukurti protingą ir lanksčią autorių teisių apsaugos sistemą, 2001 m. buvo įkurta Creative Commons organizacija, 2002 m. pasiūliusi visuomenei autorių teisių suteikimo sutartis – Creative Commons licencijas. Šios skaitmeninės formos sutartys įgalina autorių ar jo teisių turėtoją suteikti teisę kitiems asmenims neribotą laiką, bet kurioje pasaulio valstybėje, nemokamai naudotis sutartyje aiškiai nurodytomis autorių turtinėmis teisėmis į skaitmeninės formos literatūros, mokslo ar meno kūrinį. Tačiau naudojantis bendruoju CC licencijų variantu, parengtu remiantis JAV autorių teisės nuostatomis, ir nesuderintu su teisės aktais, kyla klausimas, ar tokios licencijos užtikrina pakankamą autorių teisių apsaugą Lietuvoje. Siekiant atsakyti į šį klausimą ir išanalizuoti CC licencijų santykį su klasikiniais autorių teisių įstatymais, pirmoje šio darbo dalyje atskleidžiama CC licencijos sąvoka, tikslai bei pagrindinės sąlygos. Antroje darbo dalyje didžiausias dėmesys skiriamas galimų problemų identifikavimui, taikant CC licencijas Lietuvoje. Taip pat apžvelgiamas bendrųjų (tipinių) CC licencijų naudojimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / In eight decade of twentieth century the appearance and development of digital technologies moved a great part of human life into cyberspace. However copyright laws were in conflict with factual situation and started to interfere with the dispersion and accessibility of information in internet. In 2001, aiming to help authors and users to deal with those problems and to develop reasonable and flexible copyright protection, Creative Commons organization was created. In 2002 this organization introduced to the public agreements, known as CC licenses, granting author’s economic rights to the user. These digital agreements enables author or holder of his rights, to grant other party perpetual, worldwide, royalty-free right to use authors economic rights to literature, science or art works. Though using unported version of CC licenses, which was prepared according to USA copyright law, may raise the question of secure copyright of unported licenses in Lithuania. Search for the answer to the above question and analysis of the relation between CC licenses and classical copyright law is provided. In the first part of this paper objectives, main features and concept of CC licenses are indicated. In the second part considerable attention is given to indicate possible problems while using CC licenses in Lithuania. The usage and internationalization of CC licenses are also developed in the second part of the paper. Finally, conclusion is made that unported CC licenses, even not... [to full text]

Disertacijoje tiriamas autoriaus pozicijos švelninimas (angl. hedging) humanitarinių mokslų srities (kalbotyros krypties) ir biomedicinos mokslų srities (medicinos krypties) moksliniuose straipsniuose anglų ir lietuvių kalbomis. Disertacijos tikslas – nustatyti sąšvelnių (angl. hedges) vartosenos tendencijas ir raiškos ypatumus kalbotyros ir medicinos straipsniuose lietuvių ir anglų kalbomis bei išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia autoriaus pozicijos raišką tyrinėtuose moksliniuose straipsniuose: konkreti mokslo sritis ar labiau kalbos, kultūros ypatumai. Dėl didelės kalbinių vienetų, galinčių atlikti sąšvelnių funkciją, įvairovės šiame darbe apsiribota tik tam tikromis raiškos priemonėmis: modaliniais veiksmažodžiais, leksiniais veiksmažodžiais ir prieveiksmiais bei aplinkybiniais žodžiais, tirtais iš episteminio modalumo, evidencialumo ir neapibrėžtumo kategorijų perspektyvos. Išanalizavus medžiagą, prieita prie tokių išvadų: sąšvelnių vartosenos įvairovė priklauso nuo disciplinos, o dažniausiai pasirenkamos leksinių vienetų grupės – nuo konkrečios kalbos (anglų vs. lietuvių). Sąšvelnių vartosenos dažnį lemia tiek kalba, tiek disciplina. Tarpdalykinio tyrimo rezultatų palyginimas rodo, kad ir lietuviai, ir anglakalbiai medikai vartoja mažiau tirtų kategorijų sąšvelnių nei kalbininkai. Skiriasi ir vartotų sąšvelnių įvairovė: tirtuose kalbotyros straipsniuose abiejomis kalbomis nustatyta įvairesnių sąšvelnių nei medicinos straipsniuose. Tarpkalbinio tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is hedging in Lithuanian and English research articles in the field of humanities and biomedical sciences. The aim of the research is to identify hedging devices and functions in linguistic and medical research articles in Lithuanian and English and to explore to what extent hedging is language-specific and discipline-specific. As there is a great variety of linguistic resources which convey the pragmatic function of hedging, this research is limited to certain lexical hedges: modal verbs, lexical verbs and adverbials, which are analysed within the conceptual categories of epistemic modality, evidentiality and vagueness. The results of the research suggest that the variety of hedging devices is determined by the discipline, whereas the type of the most frequent lexical hedges depends on the language (English vs. Lithuanian). The frequency of hedges used in the analyzed research articles depends both on the language and discipline. The results of the cross-disciplinary research show that both Lithuanian and English authors of medical texts tend to use fewer hedges than linguists. The variety of hedges employed in the analyzed articles of both disciplines is also different. In both Lithuanian and English linguistic articles a greater variety of hedges has been observed. The results of the cross-linguistic research indicate that according to the main parameters of the analysis, the English authors of the analyzed research articles employ hedges... [to full text]

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti mokslo populiarinimo diskursą anglų ir lietuvių kalbomis multimodaliuoju aspektu. Multimodalioji analizė – pakankamai nauja diskurso analizės prieiga, kai analizuojama ne tik kalba, bet ir kitos raiškos priemonės (pvz., paveikslėliai, nuotraukos, diagramos). Taigi šiame tyrime analizuojami dominuojantys neverbaliniai (nejudantys paveikslėliai) ir verbaliniai elementai (autoriaus požiūrio raiška, intertekstualumas ir interdiskursyvumas). Analizė parodė, kad nuotraukose ir paveikslėliuose vaizduojami stereotipai (pvz., stereotipiškai vaizduojamos profesijos, lytys ar nevakarietiškos kultūros). Taip pat atskleidžiama, jog vaizdinių raiškos priemonių funkcijos skiriasi: nuotraukos ir paveikslėliai ne tik informuoja, bet ir atlieka tarpasmeninę, estetinę, naratyvinę ar kitas funkcijas. Santykis tarp teksto ir vaizdo irgi nevienareikšmis: jis varijuoja nuo glaudaus, kai tekstu aprašomi vaizdiniai aspektai, iki pakankamai atsieto, kai tarp raiškos priemonių nėra aiškaus tiesioginio ryšio. Labiausiai dominuojančių verbaliųjų bruožų analizė atskleidė, kad autoriaus požiūrio raiška mokslo populiarinimo straipsniuose anglų ir lietuvių kalba ženkliai nesiskiria. Pagrindinis skirtumas pastebimas lyginant mokslo populiarinimo ir akademinį diskursą. Anglų kalba daugiau autoriaus požiūrio bruožų vartojama akademiniame diskurse, o lietuvių kalba – jų daugiau kaip dvigubai daugiau mokslo populiarinimo diskurse. Pastebėta, jog anglų mokslo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this dissertation is to analyze popular scientific discourse in English and Lithuanian from a multimodal perspective. Multimodal analysis is a comparatively new approach to discourse analysis which discusses not only language but also other modes, such as pictures, photos, videos, or graphs. Thus, the present investigation combines the analysis of non-verbal (non-moving images) and verbal elements (the author’s stance, intertextuality, and interdiscursivity), which appeared to be the most dominant modes in both languages. The analysis has revealed that the visual mode typically shows stereotypes depicted in pictures or photos (e.g., stereotypes of professions, gender, or non-Western cultures). The present investigation also demonstrates that the functions of the visual mode are varied: pictures and photos serve not only the informative, but also interpersonal, aesthetic, narrative, and other functions. The relationship between the textual and the visual is not homogeneous as it varies from very close when the textual describes the visual to a looser one when there is no direct relationship between the modes. The analysis of the verbal mode has revealed that the expression of the author’s stance is not very different in English and Lithuanian. The main difference can be observed when comparing popular scientific and academic discourse. In English more author’s stance features are used in academic discourse, while in Lithuanian they are used more than twice in... [to full text]

Šiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia.. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams. / The current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given.

The current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given. / Šiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia.. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams.