Santrauka Šiame darbe tyrinėjama Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija laikotarpye nuo šalies krikšto (Vilniaus vyskupijoje 1387 m., Žemaičių vyskupijoje1417 m.) iki 1577 m., kai Tridento bažnytinio susirinkimo (1545-1563) nuostatai buvo paskelbti Gniezno bažnytinėje provincijoje, kuriai priklausė šios dvi vyskupijos. Parapinė dvasininkija čia aptariama, kaip nedidelė, bet krašto kristianizacijai itin svarbi socialinė grupė. Darbe nagrinėjami instituciniai saitai sieję parapinę dvasininkiją su pasauliečiai, kurie reiškėsi per koliacijos teisės realizavimą; parapinės dvasininkijos vieta Bažnyčios organizacinėje struktūroje bei jų instituciniai ir asmeniniai ryšiai su kitais dvasininkais; parapinės dvasininkijos charakteristikos, galėjusios įtakoti jų socializaciją vietos bendruomenėje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad parapinė dvasininkija buvo nevienalytė. Instituciškai ji skaidėsi į beneficijas turėjusius ir jų neturėjusius dvasininkus. Pirmąjai grupei priklausė klebonai ir altaristos, antrajai klebonų samdyti vikrai, klierikai ir kiti bažnyčios tarnai. Beneficiniai dvasininkai buvo labiau integruoti į Bažnyčios struktūrą, nes buvo tiesiogiai subordinuoti vietos ordinarui, jie buvo socialiai aktyvesni, nes kur kas dažniau sutinkami rašytiniuose šaltiniuose, nei beneficijų neturėję jų kolegos. Savo ruožtu klebonų ir altaristų tarpe aiškiai išsiskyrė grupė dvaisninkų grupė, kuriai parapinė beneficija tebuvo papildomas pajamų šaltinis. Tai aukštieji dvasininkai... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master thesis “The parish clergy of Vilnius and Samogitia dioceses in 15 – 16 c. 3 quarter“ is the parish clergy of Vilnius and Samogitian Diocese from Christianization of country (Vilnius Diocese – 1387, Samogitian Diocese – 1417) to 1577, when in Gniezno archdiocese, to what belonged dioceses of Vilnius and Samogitia, was promulgated the canons and decrees of the Council of the Catholic Church of Trent (1545-1563). Parish priesthood there are treated as the small, but very important for Christianization of country social group, because in big part on them depended success of an adopting Christian culture and values in peripheral regions. The aim of research is to find characteristics of parish priesthood, which related them to local society and these, which separated. Thesis deals with such questions as: parish clergy’s institutional ties with laity, based on right of patronage (ius patronatus); a place of parish priesthood in Church Organizational Structure, their institutional and personal relations with other priests; the problems of a socialization of parish clergy in the local community. The investigation makes clear what parish priesthood was small but quit heterogeneous social group. On an institutional criterion was based the distinction to benefice clergy (parsons, altarists) and not benefice clergy (vicars, clergyman). The benefice clergy was better integrated to Church Structure because of direct subordination to a bishop. To them can be attributed... [to full text]

Visuomenės fragmentacija ir skurdas egzistavo tiek iki europiečiams kolonizuojant Lotynų Ameriką, tiek XX a. antroje pusėje, kuomet šiame regione susiformavo išlaisvinimo teologija. Išlaisvinimo teologai manė, kad Bažnyčia negali likti šį regioną kamuojančios priespaudos nuošaly, o turi ją pasmerkti ir socialinės bei politinės veiklos pagalba siekti perkeisti visuomeninę santvarką. Teologai įžvelgė visuomenės susiskirstymą į klases ir engimą tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame lygmenyse, o krikščionišką artimo meilę ėmė laikyti nepajėgia suvienyti susiskaldžiusių klasių. Esamai padėčiai paaiškinti išlaisvinimo teologija pasitelkė marksistinę metodologiją. Išlaisvinimas buvo susiaurintas iki politinio ir socialinio-ekonominio lygmens, o Šv. Rašto interpretacijose išryškintas politinis išlaisvinimo aspektas. Teologai vertino visuomenės struktūras esant nuodėmingomis ir siekė socialinės revoliucijos pagalba išlaisvinti gyventojus iš socialinės-ekonominės priespaudos. Katalikų Bažnyčios modernus socialinis mokymas atsirado 1891 m. popiežiui Leonui XIII paskelbus encikliką „Rerum novarum“ – „Apie darbininkų klausimus“. Socialinis mokymas remiasi etika, teologine antropologija ir žmonijos išganymo samprata. Bažnyčia grindžia privačios nuosavybės egzistavimą prigimtine teise. Į žmogaus darbą žvelgiant antropologiškai, pabrėžiamas darbo orumas ir žmogaus dalyvavimas Kūrėjo veikloje. Bažnyčios socialiniame mokyme svarbus solidarumo principas, nurodantis į žmonių pareigą padėti... [toliau žr. visą tekstą] / Fragmentation of the society and poverty existed in Latin America both before the 15th century when the Europeans colonized this region, as well as in the second half of the 20th century when liberation theology came into existence. Liberation theologians maintained that the Church cannot stay aside of the oppression that envelops the region but should rather condemn it and seek to transform the existing order through social and political means. The theologians perceived a division of the society into different classes and oppression both on the national and internationals levels, while maintaining that Christian love of one’s neighbor is incapable of uniting the polarized classes. Liberation theology employed Marxist methodology to explain the present situation. Liberation was reduced to a political and socio-economic level, while interpretations of the Scripture highlighted the political aspect of liberation. Theologians judged society structures to be sinful and sought to liberate people from socio-economic oppression through a social revolution. Modern social teaching of the Catholic Church emerged in 1891 with Pope Leo XIII ‘s encyclical letter Rerum Novarum – On Capital and Labor. Catholic social teaching is based on ethics, theological anthropology and the conception of human salvation. Viewing human work from an anthropological perspective, the dignity of human work and his participation in the work of the Creator is emphasized. An important principle of Catholic... [to full text]

Darbe analizuojamos Gardino brigičių ir Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių vienuolynų reformos, kurios laikytinos ryškiausiais bandymais atnaujinti moterų vienuolinį gyvenimą LDK XVIII amžiuje. Gardino brigičių reforma kilo pačių vienuolių iniciatyva. Šia reforma buvo siekiama grįžti prie pirminės regulos ir ordino įkūrėjos dvasios. Vienuolyno abatė siekė reformuoti visų pirma dvasinį vienuolyno gyvenimą. Ji taip pat reikalavo griežtai laikytis neturto įžado, vienuolinės disciplinos ir klauzūros. Dalis brigičių iš pradžių priešinosi abatės įvestoms naujovėms, bet galiausiai jas priėmė. Vienuolyną vizitavę vyskupai parėmė abatės vykdomą reformą. Nuo XVII a. pab. vizitacijos dekretai liudija kritusį observancijos lygį Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių vienuolyne. Vienuolės nesilaikė klauzūros, bendruomeninio gyvenimo reikalavimų ir bendro turto. Bernardinių reformos iniciatorius buvo ordino provincijolas. Jis siekė sugriežtinti klauzūrą ir sureguliuoti bernardinių dvarų administravimą. Kai kurios vienuolės labai įnirtingai priešinosi reformai tiek legaliais, tiek ir nelegaliais būdais. Jas palaikė Vilniaus vyskupas Masalskis ir katedros kanauninkai. Vėliau bernardinių reforma peraugo į provincijolo ir vyskupo ginčą dėl bernardinių dvarų administravimo. Galiausiai bernardinės priėmė reformą, tačiau turimi šaltiniai neleidžia pasakyti, kaip jos nuostatai buvo įgyvendinami. / The paper analyses the two the most prominent attempts to renew the women’s religious life in the 18th century in Lithuania. The reform in the Brigittine convent in Grodno arose on nuns’ own initiative. The reform was meant to be a return to the Rule and the initial spirit of the founder. The abbess aimed to reform the spiritual life of the nunnery in the first place. She also demanded to keep strictly the vow of poverty, monastic discipline and enclosure. Initially part of the nuns resisted the changes she introduced, but finally they accepted the main requirements. The bishops, who were visiting the convent at the time, supported the reform. Since the end of the 17th century visitation reports reveal the low level of monastic observance in the St Michael’s Bernardine convent. The nuns were departing from enclosure, communal life and common property. The initiator of the reform was the Bernardine‘s provincial. Mainly he sought to tighten enclosure. Part of the nuns didn’t want to accept the reform and tried to prevent the visitation. Masalskis, the bishop of Vilnius, and the canons supported these nuns. Later the Bernardine‘s estates became the main issue between the provincial and the bishop. Finally the Bernadines accepted the reform but the existing courses can’t tell how the changes were realized.

Šiame magistro darbe pateikiamos Romos Katalikų Bažnyčios ir jaunimo subkultūros sampratos apie krikščioniškojo dangaus ir pragaro dogmas. Šiam tikslui nagrinėjama oficialioji Bažnyčios pozicija (dokumentai, popiežių raštai ir kt.) bei šiandienos teologinės hipotezės; tuo metu praktinėje darbo dalyje pateikiami jaunimo (14-25 m.) apklausos apie dangų ir pragarą rezultatai. Atkreipiamas dėmesys, kad krikščioniškojo dangaus ir pragaro sampratos mažai pažįstamos ir suprantamos tiek tarp pačių tikinčiųjų, tiek ir tarp žmonių, kurie nėra Bažnyčios nariai. Šios dogmos suvokiamos perdėm supaprastintai ir neretai - sukarikatūrintai, o tam daugiausia įtakos daro masinės komunikacijos priemonės, meniniai filmai ir knygos. Todėl šiame magistro darbe siūlomas "aktyviojo" dangaus modelis - teologinė hipotezė, teigianti apie pojūčių, gyvenimiškosios patirties, meilės, meno ir kitų jaunimui aktualių dalykų svarbą, mąstant apie krikščioniškąją amžinybės perspektyvą. Manome, kad Bažnyčia, akcentuodama "aktyvųjį" dangų, gerokai sumažintų atotrūkį tarp teologijos ir jauno žmogaus, be to, toks kalbėjimas duotų naudos pačių Bažnyčios narių tikėjimo gilinimui. / This thesis presents Christian concepts of Heaven and Hell dogmas perceived by the Roman Catholic Church and the youth subculture. For this purpose it presents the official position of the Church (documents, papal writings, etc..) and today's theological hypothesis; In the practical part of the work it presents the the youth (14-25 years) survey‘s result about Heaven and Hell. Attention is drawn to the context that Christian concepts of Heaven and Hell are too little understood among the believers and between people who are not members of the Church. These perceived overly simplistic dogma and often - a parody, and this is mostly influenced by means of mass communication, movies and books. Therefore, this thesis propose the "active" Heaven model. This is a theological hypothesis, which emphasizes feelings, real-life experience, love, art and other subjects relevant to young people. This is important to reflect on the Christian perspective of eternity. We believe that the Church, emphasizing the „active“ Heaven model "active" could significantly reduce the gap between the theological claims and the young man, in addition to such talk would benefit the faith of the most members of the Church.

The reformation was a very complicated process which coffected all spheres of social and personal life. Its research can be carriet out in many scietific studies and its importance can be reflected upon from different points of view. The trend of the reformation which developed in Switzerland is colled differently in different historical sources: helvetian after the old name of Switzerland (Helvetia); Calvinizm, after the name of a famous religions reformer J.Calvin. The Calvinist church in the Grand Dutchy of Lithuania was colled the Evangelical Reformed Church, in short-the reformed Church. Since its establishment in 1555 the Evangelical reformed Church was independent. The activities and the relationship of the Evangelical reformed Church with Lithuanian state during the period of independence in 1918-1940 is analized in this thesis, the main part of the thesis is devoted to the analysis of the self-govermment of the Evangelical reformed Church, which is the fundamental thing in the reformed Church. The reformed Church has never been governed by a hierarchic structure. Its higest self-governing institution was the Synod. The analysis shovs how the Synod of the Reformed Church independently, without direct interference of the state and without demand for special conditions managed to reorganize its administration and territorial network, retaining self-governing, real property and cult buildings under the changed political circumstances 9after Vilnius, the... [to full text]

Muzika skambanti bažnyčioje, jos atlikėjai bei atlikimas yra saistomi Bažnyčios dokumentuose nustatytomis normomis, įstatymais, rekomendacijomis, kurie privalomi ir turi būti vykdomi kiekvienoje parapijoje. Magistrinio darbo temą inspiravo daugelyje Bažnyčios dokumentų išsakomas nuogąstavimas dėl nukrypimų nuo sakralinės muzikos tikslo ir padėties: per didelis koncertiškumas, pramoginis muzikos atspalvis, kompozicijų ištęstinumas, nesaikingumas, kuris gali vesti žmogų į bergždžią išsiblaškymą, paviršutiniškumo išraišką. Bažnyčioje neturėtų būti nieko, kas trikdytų ar mažintų tikinčiųjų pamaldumą, kas keltų papiktinimą nepasitenkinimą, kas nusižengtų liturgijos sakralumui. Muzika yra pavaldi pamaldoms. Todėl žmogaus santykis su sakraline muzika ir raiškos savastis yra labai tampriai susiję ir vienas kitam daro įtaką. Muzika turi pajėgti žmogaus sielą pakelti į maldingą bendravimą su Viešpačiu. O už žmogaus ir sakralios muzikos sklaidą atsako bažnyčia, kompozitoriai, vargonininkai, choro vadovai, giedotojai, bendruomenė, instrumentalistai. Todėl savo darbe analizavau šias tarnystes, aiškindamasi kaip jos galėtų pasitarnauti žmogaus pamaldumo augimui ir sakralios muzikos skleidimui. Magistriniame darbe buvo siekiama: apibūdinti žmogaus santykį su sakraline muzika pagal Katalikų Bažnyčios dokumentus; apibūdinti giesmininkų reikšmę liturgijoje ir jų dažniausiai daromas klaidas; suformuoti muzikanto tarnystės reikalavimus; apibrėžti instrumentų naudojimą liturgijoje; patikrinti... [toliau žr. visą tekstą] / Church music, its character and its performers have to conform to the norms provided by the documents of the Church. The laws and recommendations found in these documents are obligatory for every parish. This master paper has been inspired by the regret of the Church documents about some deviations from the aim and the true role of sacral music, such as concert–like style, the shade of pop music, prolonged composition, lack of taste, etc. This can lead people to absent-mindedness and superficiality in prayer. Nothing in the church should decrease people’s concentration or the holiness of the liturgy. Music must be second to liturgy, it must lift people’s souls to pious communication with God. Therefore, man’s relationship with sacral music and its expression influence one another. The quality of this relationship and of the music in church is the responsibility of the parish, of composers, organists, choir directors, singers, instrument players and of the community as a whole. Thus, this paper deals with all of these ministries and their role in helping church music to increase people’s piety. The paper aims at showing people’s relationship with sacral music according to the documents of the Catholic Church, as well as the role of the singers in the liturgy and the most frequent mistakes they make. The paper also tries to formulate the requirements for musical service and the use of instruments in the liturgy. We have investigated into the opinions of church organists in... [to full text]