Darbe nagrinėjami nesąžiningos komercinės veiklos draudimo instituto, kuris neseniai atsirado Europos vartotojų teisėje, taikymo ribų nustatymo probleminiai aspektai. Ilgą laiką Bendrijoje teisinis reguliavimas vartotojų apsaugos srityje neapėmė visų sričių ir veikė tik atskirus sektorius. Šią situaciją visiškai pakeitė direktyvos, nustačiusios bendruosius nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudimo principus, priėmimas. Direktyvos nuostatų taikymo apimties nustatymas yra sudėtingas procesas, kuris pirmiausia priklauso nuo tuo, koks turinys suteikiamas abstraktaus pobūdžio direktyvos sąvokoms. Direktyvai nustačius, kad komercine veikla vartotojų atžvilgiu gali būti pripažintas bet koks prekybininko veiksmas, neveikimas, elgesys ar pareiškimas, direktyvos nuostatų veikimo ribos tapo itin plačios, nors komercinės veiklos sampratos turinį kiek apriboja būtinas tiesioginio veikimo elementas – tam, kad būtų pripažinta komercine, veikla tiesiogiai turi būti susijusi su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu ar tiekimu. Direktyvos reguliavimas nuo nesąžiningos komercinės prekybininkų veiklos iš tikrųjų skirtas saugoti vidutinį vartotoją, kuris yra pakankamai gerai informuotas, atidus bei apdairus. Mažesni vidutinio vartotojo standartai taikomi itin pažeidžiamoms vartotojų grupėms. Nors pačioje direktyvoje yra numatytos tam tikros išimtys iš jos taikymo srities, tačiau daugumos šių išimčių pasižymi itin abstrakčiu pobūdžiu, todėl itin sudėtinga konkrečiai nubrėžti... [toliau žr. visą tekstą] / This paper deals with the problematic detection of the limits of unfair commercial prohibition institute that recently emerged in European consumer law. Some time ago the Community legislation of consumer protection did not cover all areas and dealt only individual sectors. This situation has been completely changed after the directive, setting main unfair commercial practices prohibition principles towards consumers, has been introduced. Detention of the scope of the directive is a complex process, which primarily depends on the kind of content, given the nature of abstract definitions of the directive. Directive has established that as the commercial activities may be recognized any dealer’s act, omission, conduct or statement, accordingly the scope of the directive provisions become extremely broad. The content of commercial activities are limited with necessary direct element – the recognition of the commercial activities must be directly related to product promotion, sale or supply. Directive, regulation of unfair commercial traders actually intended to protect the average consumer who is reasonably well informed, observant and circumspect, protection. Lower the average consumer standards apply particularly to vulnerable groups of consumers. Although the directive provides for certain exemptions from its scope, the majority of these exceptions are of highly abstractly nature, and therefore extremely difficult to draw specific boundaries, where the operation of the... [to full text]

Terminas junginė veikla tarptautinėje praktikoje neturi konkretaus teisinio apibrėžimo. Jungtinė veikla gali būti apibrėžta kaip susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių sujungti savo išteklius ar bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų bei abipusio pelno. Pagrindinis jungtinės veiklos bruožas konkurencijos teisėje yra bendra motininių šalių kontrolė jungtinės veiklos vieneto atžvilgiu. Poreikis apibrėžti terminą jungtinė veikla konkurencijos teisėje pirmą kartą atsirado 1989 m. priėmus Susijungimų reglamentą. Nuo Susijungimų reglamento įsigaliojimo dalis jungtinės veiklos sutarčių, jeigu jos tenkina tam tikrus kriterijus, yra reguliuojamos koncentracijų kontrolės taisyklių. Tie kriterijai yra koncentracijoje dalyvaujančių šalių metinė apyvarta, bendra kontrolė ir visavertiškas funkcionavimas. Lietuvoje, tuo tarpu, ir visavertiškai, ir nevisavertiškai funkcionauojantys jungtinės veiklos atvejai patenka į koncentracijų kontrolės sritį. Europos teisėje jungtinės veiklos skirstymas į visavertiškai ir nevisavertiškai funcionuojančias turi esminę reikšmę, kadangi tik visavertiškai funkcionuojančios jungtinės veiklos naudojasi koncentracijų privilegija, t.y. palankesniu vertinimo testu ir palankesnėmis procedūrinėmis taisyklėmis. Tiesa 2004 m. vertinimo testas koncentracijoms buvo pakeistas, tačiau pagal esamą Europos Komisijos praktiką koncentracijų vertinimo srityje, matyti, jog ir toliau Komisija yra linkusi jungtinėms veikloms, kurios gali būti apibrėžtos kaip koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Term joint ventures, as used in international practice, is a term without precise legal definition. It may be described as an arrangement between two or more parties who pool their resources or collaborate in business to achieve common goals and reap mutual profits. The main feature of term joint venture in competition law is a joint control, i.e. joint venture must be jointly controlled by all its parents. For the first time the competition law found it necessary to describe term of joint ventures for the purposes of Merger Regulation adopted in 1989. Since then some joint venture agreements, if they satisfy some criteria are caught by merger control rules. These criteria are annual turnovers of concentration subjects, joint control and full-function. Lithuania law, however, does not make difference between full-function and non full-function (or partly function) joint ventures to catch agreements under merger control rules. The distinction is only important for calculation of turnovers. The difference between two kinds of joint venture was of crucial importance, since only full-function joint ventures were subjects to concentration privilege, i.e. subjects of more favourable substantive test and procedural rules. The situation significantly changed in year 2004 them concentration privilege was abolished for procedural rules. In respect of concentration privilege for applying of substantive test there is no concrete answer. On the one hand competition authorities tend to... [to full text]

Darbo objektas – komunikacijos priemonės, galinčios turėti įtakos tarptautinių verslo partnerysčių efektyvumui. Darbo tikslas yra išanalizuoti organizacijų naudojamas komunikacijos priemones ir tai, kaip šios priemonės įtakoja tarptautinių verslo partnerysčių efektyvumą. Darbo uždaviniai: aprašyti tarptautinių verslo partnerysčių formas; įvertinti komunikacijos procesus, jų svarbą kiekvienoje iš partnerystės formų; išanalizuoti galimas komunikacijos priemones, kurios skatintų efektyvų organizacijų tarpusavio ryšių kūrimą bei pagrįsti jų efektyvumą ir naudą; pateikti atlikto naudojamų komunikacijos priemonių tyrimo tarptautinėse organizacijose, kuriančiose partnerystės tinklą, rezultatus; parengti išvadas ir pasiūlymus atsižvelgiant į pateiktus tyrimo rezultatus. Darbo praktinėje dalyje kaip pagrindas buvo taikomas anketinis apklausos metodas, tačiau papildoma informacija gauta interviu metu, elektroniniais laiškais, kas padėjo išsiaiškinti, kokiomis komunikacijos priemonėmis naudojasi organizacijos, bendraudamos su partneriais ir kaip tai užtikrina efektyvų darbą tarp jų, kokios problemos iškyla ir kiek įtakos komunikacijos priemonės turi efektyviam darbui tarp partnerių. Šis darbas būtų naudingas organizacijų vadovams, kurie sudaro partnerystes su kitomis organizacijomis ir siekia išvengti problemų, kylančių iš nesėkmingos komunikacijos. Taip pat, kurie norėtų plačiau panagrinėti tinkamas kiekvienam atvejui komunikacijos priemones, kad užtikrinti produktyvų bendradarbiavimą... [toliau žr. visą tekstą] / According to global statistics, the number of new business partnerships is growing every year. But business relations with other organizations still do not guarantee successful business. One of the reasons for good partnership is effective communication. This theme is new enough so only few scholars (Vadim Kotelnikov, Deborah Gaut, Peter Hartley, etc.) wrote about how communication tools influence partnership‘s effectiveness. Also IT creators and businessmen are interested in it. So the main problem of this work is that a lot of organisations create partnerships because they feel stronger on the market when they connect capital, knowledge and business with somebody else. Just according to National Independant Business Federation more than 50% of all partnerships are unsuccessful according to many reasons, but the most important reason is bad communication. So here arrise the question which communication tools are most popular among partners and how they influence a partnership. Our main goal is to analyze what communication tools are the foundation for successful cooperation in international business partnership. This work is devided into three parts. In the first one the main attention is payed to partnership‘s forms and communication in every of it. Before analyzing communication tools it is important to know what relations could be among partners, what is the main information. Also it is written about importance of effective communication and main problems that could... [to full text]

Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]