Šio magistro darbo tikslas – paanalizuoti tapatybės problemą Jono Meko dienoraščiuose. Pagrindiniai uždaviniai yra aptarti, kas apskritai yra tapatybė, kokias tapatybės rūšis išskiria įvairūs mokslininkai; panagrinėti, kaip tapatybė atskleidžiama J. Meko knygoje „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai��� bei jo kino dienoraščiuose „Prarasta, prarasta, prarasta“, „Rojus dar neprarastas“ ir kt. Taip pat dienoraščiai nagrinėjami kaip autobiografija. Asmens tapatybė yra daugiasluoksnė, susidedanti iš įvairių socialinių, kultūrinių, etninių dalykų. Asmens Aš yra refleksyvus projektas, t.y. tapatumas nėra pastovus, o kintantis. Asmens biografiją galima prilyginti asmens tapatumui, nes jis formuojasi per laiką. Ribinėse situacijose žmogui tapatybė iškyla kaip problema. J. Meko dienoraščiuose galima išskirti socialinės, tautinės ir kultūrinės tapatybės problemas. Socialinę tapatybę galima būtų apibrėžti kaip priklausymą tam tikrai socialinei grupei. Menininkas visa savo esme yra lietuvis ūkininkas, tačiau tas supratimas yra problemiškas, nes jis gyvena ne kaime, ne Lietuvoje, jis neturi ūkio. J. Meko savęs, kaip ūkininko, apibrėžimas yra iliuzinis. Autoriaus tautinę identifikaciją galėtume priskirti moderniajam nacionalizmo tipui. Panaudodamas ikimodernųjį etninį paveldą, bendros praeities pojūtį, „pirmykščius“ etninius ryšius kaip subjektyvų pagrindą, jis stengiasi išsaugoti savo tautinę tapatybę. Meko kultūrinė tapatybė yra susiformavusi iš lietuvių ir pasaulio kultūrų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master’s paper is to analyze identity problem in the diaries of Jonas Mekas. The main objectives are to discuss what identity is in general, what kinds of identity are distinguished by scholars; to analyze how the identity is revealed in the book by J. Mekas “A man without a place. Nervous diaries” as well as in his cinema diaries “Lost, lost, lost”, “Heaven is not lost” and others. Also the diaries are analyzed as an autobiography. Individual’s identity is multi-layered, comprising of various social, cultural, ethnical components. Individual’s “I” is a reflexive project, i.e. identity is unstable and changing. Individual’s biography can be compared to his identity because it forms in the period of time. In limitary situations identity arises as a problem for a man. In J. Mekas diaries social, national and cultural identity problems are distinguished. Social identity can be described as dependence to particular social group. An artist in all his nature is Lithuanian farmer, but this understanding is problematic because he lives nor in the countryside, nor in Lithuania and he does nor own a farm. The description of J. Mekas as a farmer is illusory. Author’s national identity could be attributed to the type of modern nationalism. He tries to save his national identity through using pre-modern ethnic heritage, the sense of common past, and primitive ethnic relationships as a subjective basis. Mekas’ cultural identity is formed out of Lithuanian... [to full text]

Darbe buvo nagrinėjama svarbiausio XVI – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriško teismo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo advokatų visuma (iš 1662 – 1792 metų laikotarpio), suvokiant ją kaip profesinį elitą. Šiam tikslui pasiekti tarpusavyje buvo derinami analitinis, statistinis ir prozopografinis metodai. Buvo stengiamasi išsiaškinti jame dirbusių advokatų skaičių, vidutinę darbo trukmę, juos įvardinti naudotus terminus. Analizuoti jų darbo bruožai, įvaizdis, kolektyvinė biografijos momentai - socialinė ir teritorinė kilmė, išsilavinimas kūryba, karjera. / The current thesis researches the advocates of the most important court of the nobility of Lithuania of the 16th –18 th century – the Grand Tribunal of Lithuania in the period of 1662 – 1792. They are investigated combining analytical, statistical and prosopographic methods. In the first part of the work the court itself is presented, the hours of its sessions and the sphere of its competences are analyzed. The second part reviews the general number of advocates (287) and the average number of advocates in each session (18). It also discusses the terms that are used in reference to the advocates (procurators, plenipotent, patron, mecenas) and the laws that govern the institution of advocacy in this court. The final part of the work is devoted to the analysis of the advocate’s social and regional backgrounds, their education and creative activities, professional and other types of career.

Paskutiniu metu Lietuvoje vis daugėja knygų apie šou verslo atstovus. Šių knygų žanrą gana sudėtinga apibrėžti: jis žanras artimas artimas autobiografijai, todėl tiriamojoje dalyje nagrinėjama autobiografijos istorija, svarbiausi jos bruožai ir jai artimi žanrai. Bandoma išsiaiškinti, kokiam žanrui galėtume priskirti knygas apie šou verslo atstovus, aiškinamasi, kokius autobiografijos bruožus jos atitinka, ir kokių – ne. Kitas svarbus klausimas – kas skatina pasakoti savo gyvenimo istoriją ir ar jos yra skaitomos. Darbe pateikta apklausa ir jos rezultatai, kodėl kyla noras pasakoti savo gyvenimo istoriją; apklausiamos žurnalistės apie šou verslo atstovų gyvenimo naujienų skaitomumą; aiškinamasi, kokie žurnalai skaitomiaisi, ir kokios televizijos laidos žiūrimiausios. Kadangi reklama vaidina labai svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, knygose apie šou verslo atstovus ieškoma reklamos užuominų, taip pat ieškoma reklamų internete, kurių reklaminis veidas – mūsų nagrinėjamų knygų personažai. Nagrinėjama, kokį poveikį produktų pardavimui gali turėti žinomo žmogaus kaip reklaminio veido panaudojimas. Visų nagrinėjamų knygų autiorius nurodytas žurnalistas, todėl svarbu išsiaiškinti, kaip žurnalistai pristato asmenį, kokį įvaizdį kuria. Tyrinėjama, kokios vertybės teigiamos šiose knygose. Pagrindinė darbo problema – populiariojo nežinomo žanro apibrėžimas, jo atsiradimo prielaidos bei pasekmės (skaitomumas, prigijimas, aiškinimas). / Recently there is a significant growing of books about show business representatives in Lithuania. It is difficult to define the book genre, it is close to an autobiography genre, that is why the history of autobiography, the most important features of the familiar genres are analyzed in the exploratory part. Attempting to figure out which genre can be assigned to the books about show business representatives, developing what the autobiography features they match and which do not. Another important question - what leads to tell the own story and whether they are read. The work presents the case study and its results, why there is a desire to tell a life story, interviews with journalists about the readability of show business life news, examines what readable magazines are and what TV shows are most viewed. As an advertising plays an important role in human life, looking for hints of advertising in the books about show business representatives, including search ads on the Internet when the advertising face - our characters. Examining the impact of sales may be known as the human face of an advertising recovery. The author of all the books is a journalist, so it is important to understand how journalists present a person, which imagine is created. Analyzing what the positive values of this book are. The main problem of the work - the popular genre definition, its origin and the consequences are unknown (readability, taken root, explanation).