Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės. / In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern.

In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern. / Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės.

Santrauka Komercinių bankų veiklos licencijavimas kaip a priori jų veiklos riziką ribojantis veiksnys (angl. Licensing of the commercial banks as the a priori their activities risk reducing factor) Pagrindinis šio magistro darbo tikslas yra atlikti dalykinę Europos Sąjungos teisės aktuose reglamentuojamų kredito įstaigų leidimų veiklai (licencijos) išdavimo reikalavimų analitinę apžvalgą. Ištirti minėtų reikalavimų perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus ypatumus bei, atsižvelgiant į skirtingą pasirinktų valstybių narių praktiką, suformuluoti atitinkamus pasiūlymus. Šis magistro darbas susideda iš trijų dalių: 1) Komercinių bankų veiklos rizika ir jos išankstinis ribojimas veiklos leidimo pagalba. Šioje darbo dalyje autorius atlieka išsamią komercinių bankų veiklos rizikos apibrėžties analizę, išskiria jos požymius bei pagrindžia jos išankstinio ribojimo komercinių bankų veiklos leidimo (licencijavimo) pagalba svarbą; 2) Europos Sąjungos direktyvose nustatytų kredito įstaigų veiklai pradėti reikalavimų analizė. Tyrimas yra atliekamas nuosekliai analizuojant minėto leidimo išdavimo reikalavimus pradedant Pirmąja bankinikystės direktyva ir baigiant minėtus reikalavimus kodifikuojančia 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB “Dėl kredito įstaigų veiklos pradžios ir vykdymo (nauja redakcija)”. Tyrimo objektu taip pat yra bendroji Europos Sąjungos licencija ir jos įgyvendinimo probleminiai klausimai; 3) Europos Sąjungos kredito... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Licensing of the commercial banks as the a priori their activities risk reducing factor The primary objective of this master thesis is to examine authorization requirements of the credit institutions stated in the legal acts of the European Union, to analyse how the afore-mentioned requirements are transferred to the national legal acts of the Republic of Lithuania and to offer appropriate suggestions taking into consideration different practice of the chosen Member States. This master thesis consists of three sections: 1) Activities risk of the commercial banks and its anticipatory reduction by the authorization procedure. In this section of the master thesis author examines the conception of the activities risk of the commercial banks, clarifies its features and justifies its anticipatory reduction substantiality by the authorisation procedure; 2) Examination of the authorization requirements of the credit institutions stated in the legal acts of the European Union. The examination it is conducted consistently analysing the authorisation requirements beginning with the First banking directive and finishing with the authorisation requirements codifying directive 2006/48/EC of the European Parliament and the Council of 14 June 2006 relating to the taking up and pursuit of the business of the credit institutions (recast). The Single European Union Licence and obstacles of its implementation are the examination objects as well; 3) Transfer of the European Union... [to full text]

Spartus saugomų teritorijų tinklo kūrimas Šiaulių regione prasidėjo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu saugomos teritorijos regione užima 114158 ha arba 13,4% visos teritorijos, šalies mastu - 15,3%. Europos Sąjungos valstybių vidurkis- 18%. Perspektyvoje saugomų teritorijų plotas turėtų didėti, kadangi valstybinės saugomų teritorijų tarnybos strateginiuose veiklos planuose iki 2015m. numatyta jų plotą padidinti iki 16,7%. Nuo 2000 m. regione prasidėjo Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 kūrimo procesas, šį tinklą sudaro paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST). NATURA 2000 teritorijos Šiaulių regione užima 7,1 % teritorijos, Lietuvoje- 6%, Europos Sąjungos valstybių vidurkis-14%. Didžioji dalis ekologinio tinklo įkurta jau saugomose teritorijose- draustiniuose, biosferos poligonuose. PAST jau yra patvirtintos Europos Komisijos, o vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, bus patvirtintos per artimiausius 4 metus. NATURA 2000 tinklo kūrimas prisidės prie nykstančių rūšių populiacijos išsaugojimo, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Šiaulių regione iš 162 saugomų į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių: 76 (47%) rūšys yra ties išnykimo riba arba sparčiai nyksta. Siekiant užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą ir darnaus miškų ūkio plėtojimą, Šiaulių regiono miškuose inventorizuota 743 kertinės miško buveinės (KMB), kurių plotas- 2005 ha. tai sudaro 1,2 % miškų ploto... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid creation of the Protected Territories Net in the Siauliai region began after the restoration of Lithuanian independence. Today protected territories in the region cover 114158 ha or 13,4% of the whole territory, to the country extend it makes 15,3%. The average in the European Union counties makes 18%. The area of the protected territories should be increased in the perspective as the strategic plans of activity of the State Service for Protected Areas suppose to expand these territories up to 16,7% before the year 2015. The creation process of the European Ecological Net NATURA began in the region in the year 2000; the Net consists of territories important for birds’ protection (TIBP) and territories important for residence protection (TIRP). The NATURA 2000 covers 7,1% of the region territory and 6% of the State territory, the average in the European Union counties makes 14%. The greater part of the Ecologic Net is established in the territories which are already protected, in the biosphere ground. TIBP have been confirmed by the European Commission and the territories meeting the selection criteria of the territories important for residence protection will be confirmed during the next 4 years. The creation of the NATURA 2000 will promote the preservation of the endangered population species. After the conduction of the research it appeared that there are 162 protected species in the Siauliai region, which are registered in the Lithuanian Red Data Book: 76 (47%)... [to full text]

Magistro darbe vertinama medynų įvairovė biologinės įvairovės požiūriu ir nustatomos teritorijos palankiausios biologinei įvairovei ir jos apsaugai. Darbo objektas – VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Januliškio girininkijos teritorija. Darbo tikslas – įvertinti Januliškio girininkijos medynus biologinės įvairovės požiūriu ir nustatyti palankiausiais biologinei įvairovei ir jos apsaugai teritorijas. Darbo metodai – 1975 m., 1985 m., 1999 m., ir 2009 m. miškotvarkų duomenų analizavimas ir nustatytų medynų rūšinės įvairovės rodiklių vertinimas, bei remiantis girininkijoje esančiomis saugomomis teritorijomis, kertinėmis miško buveinėmis ir retomis rūšimis, charakterizuojama girininkijos biologinė įvairovė ir nustatomos jos koncentracijos vietos. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Januliškio girininkijoje tenkančio miško masyvo dalyje 1975 m. augo 6, 1985 m. – 7, o 1999 – 2009 m. po 9 medžių rūšių. Tai lėmė liepos, baltalksnio, ąžuolo, uosio, gluosnio ir maumedžio atsiradimas medynuose. Nagrinėjimu laikotarpiu yra pastebimas pušynų mažėjimas, jie sumažėjo 6,4%, tačiau tuo pačiu laikotarpiu yar fiksuojamas eglynų kiekio didėjimas medynų sudėtyje. Jų kiekis medyne padidėjo 4%. Nagrinėtų įvairovės, proporcingumo bei vyravimo rodiklių dinamika rodo medynų rūšinės įvairovės didėjimą iki 1985 m. ir mažėjimą po 1985 m. Nagrinėjant atskirų augaviečių medynų rūšinės įvairovės dinamiką 1975 – 2009 m., pastebėta, kad didžiausia rūšinė įvairovė buvo Nb, Nc, Lc ir Uc augavietėse... [toliau žr. visą tekstą] / In this final master degree work the stands of Januliškis Forestry are evaluated from the perpective of biodiversity and the most favorable environment for biodiversity and it‘s protection is determined. The object of the work – The teritory of SE Švenčionėliai State Forest Januliškis Forestry. The aim of the study – To evaluate Januliškis Forestry stands from the perspective of biodiversity and to determine the most favorable teritories for biodiversity and it‘s protection. Working methods – the analysis of 1975 yr., 1985 yr., 1999 yr., and 2009 yr. data about forest order, the assessment of stands‘ species diversity rates and the characterization of the forestry biological diversity and determination of concentration points based on protected teritories, key biotopes and rare species that are found in the teritory of particular forestry. Study results – The reasearch showed that in the part of the forest which belongs to Juniliškis Forestry in 1975 there were 6 tree species, in 1985 – 7, and in 1999 – 2009 there could be found 9 tree species. This happened due to linden, gray alder, oak, ash, willow and larch stands appearance. In the analyzed period the decrease in number of pines by 6,4% can be observed, on the other hand, at the same time the increase in number of spruces by 4 % is traced. The dynamics of analyzed diversity, proportion and predominance rates indicates the growth of stands‘ species diversity till 1985 and it‘s abatement after 1985. While analysing the... [to full text]

Magistriniame darbe analizuojami reorganizavimo procese susiklostantys mokestiniai teisiniai santykiai bei šių santykių reglamentavimas Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. Darbas susideda iš dviejų stambių dalių. Pirmoji skirta reorganizavimo teisinio reglamentavimo mokestinių aspektų Lietuvoje analizei. Šioje dalyje aptariami bendrieji reorganizavimo principai, pelno mokesčio IX skyriuje reglamentuojami reorganizavimo bei perleidimo atvejų pagrindiniai bruožai atskleidžiami lyginant juos su Civiliniame kodekse reglamentuojamais reorganizavimo būdais bei žvelgiant į reorganizavimą per Akcinių bendrovių įstatymo prizmę, siekiant glaudžiau susieti civilinius bei mokestinius teisinius santykius. Analizuojamos reorganizavimo bei perleidimo atvejų metu atsiradusių turto vertės padidėjimo pajamų nepripažinimo reorganizuotos bendrovės, jos dalyvių ar bendrovės, reorganizuotos bendrovės turto, teisių bei pareigų perėmėjos, pajamomis sąlygos bei aptariamos įsigyjančiojo vieneto mokestinių nuostolių perkėlimo galimybės. Šioje darbo dalyje taip pat gvildenamos problemos, susijusios su reorganizavimo pradžios bei pabaigos momentų nustatymu, iškeliami klausimai, ar objektyviai pateisinama Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo pozicija pelno mokesčio įstatymo 42 str. 2 d. 8 punkte neįtvirtinti nuostatos, leidžiančios keičiant perleidžiančiojo vieneto akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas susidariusį akcijų kainų skirtumą apmokėti pinigais bei ar tikslingas 2005 m. Gruodžio 20 dienos pelno... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is tax aspects of legal regulation of company reorganization in Lithuania and European Union. This work compounds of two large parts. The first part is dedicated to analyse tax aspects of legal regulation of company reorganization in Lithuania. In this part are discussed general principles of reorganisation, the main features of reorganisation cases (which are regulated in ninth chapter of corporation tax law) are revealed by comparing them with reorganisation means, which are regulated in civil code and looking to reorganization through prism of corporation law in pursuance to relate civil and tax relations. Capital value rise assignment to company‘s, its shareholder‘s gains and taking over of losses of the acquiring company rules are discussed. Moreover, in this part of work are ventilated such problems like: determination of company’s reorganization beginning and ending moments, if is justifiable legislator’s position not to fix opportunity of cash payment not exceeding 10 % of the nominal value of acquiring company’s shares when shares are exchanged in process regulated in 42 article 2 part 8 particle of corporation tax law and if modification of 42 article of corporation tax law, made on 2005 December 20, is advisable. In addition some parts of this work are dedicated to right of recognition of the prestige as permissible deduction, taxation questions, when individual sells his shares, which were got in process of reorganisation. The second part... [to full text]