Tyrimo tikslas – įvertinti pozityvią ir negatyvią darbo ir šeimos vaidmenų sąveiką bei jos ryšius su pasitenkinimu darbu ir vertybinėmis orientacijomis. Tyrime dalyvavo 208 tiriamieji iš Kauno, Vilniaus ir Prienų miestų bei rajonų organizacijų. Visi tiriamieji turėjo sutuoktinį/-ę (partnerį/-ę) ir/arba vaikų. Darbo ir šeimos vaidmenų sąveika buvo tiriama „Darbo-namų sąveikos klausimynu“ (SWING), pasitenkinimas darbu vertintas P.E. Spector „Pasitenkinimo darbu klausimynu“ (JSS), o vertybinės orientacijos - Rokičiaus „Vertybinių orientacijų tyrimo“ metodika. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbo ir šeimos vaidmenų sąveika yra susijusi su pasitenkinimu darbu. Kuo dažniau patiriamas darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas, tuo mažesnis darbuotojų pasitenkinimas darbu. Pozityvi darbo ir šeimos vaidmenų sąveika yra teigiamai susijusi tik su tam tikrais pasitenkinimo darbu aspektais: bendradarbiais, paaukštinimo galimybėmis, vadovavimu ir darbo pobūdžiu. Darbo ir šeimos vertybinės orientacijos taip pat yra susijusios su darbo ir šeimos vaidmenų sąveika. Kuo individui svarbesnė šeimos vertybinė orientacija, tuo rečiau jis patiria darbo ir šeimos vaidmenų konfliktą. Kuo jam svarbesnė darbo vertybinė orientacija, tuo dažniau jis patiria pozityvią darbo ir šeimos vaidmenų sąveiką. Taip pat buvo analizuojama galima vertybinių orientacijų kaip moderatoriaus įtakata darbo ir šeimos vaidmenų konflikto bei pasitenkinimo darbu ryšiui, tačiau tyrimo rezultatai šios galimybės nepatvirtino. / The aim of the study was to evaluate positive and negative interaction of work and family domains and its’ relations with job satisfaction and value orientations. The subjects of the study were 208 men and women from Kaunas, Vilnius and Prienai towns and districts. All participants were currently working and had a spouse/partner and/or children. Work anf family interaction was measured by „Survey Work-Home Interaction“ (SWING), job satisfaction was evaluated according to Spector‘s „Job Satisfaction Survey“ (JSS) and value orientations were measured using Rokeach‘s „Value Orientations Survey“. Results of the study showed that work and family interaction is related to job satisfaction. The more often work and family conflict is experienced, the lower is emploees’ job satisfaction. Work and family facilitation is related to some aspects of job satisfaction aswell. The more often work and family facilitation is experienced, the higher is satisfaction of coworkers, management, nature of work and promotion possibilities. Value orientations are also related to work and family interaction. The more important is family value orientation to individual, the less work and family conflict is experienced. And the more important is work value orientation, the more work and family facilitation is experienced. Potential moderating effect of value orientatios on relation between work and family interaction and job satisfaction was also investigated but moderating effect was not comfirmed by... [to full text]

Magistro darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo panašumai ir skirtumai, apibrėžiama jų atribojimo problematika. Keliama tyrimo hipotezė, jog nepaisant tam tikrų panašumų, valstybės tarnybos teisė, kaip ir darbo teisė, yra atskira teisės šaka Lietuvos teisės sistemoje, turinti savarankišką teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje apibūdinama teisės teorijoje ir praktikoje formuluojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių specifika, nurodant šių santykių požymius, jų struktūrinius elementus (subjektus, objektą ir turinį). Antroje dalyje pripažįstant valstybės tarnybą specifine darbine veikla atliekama darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo atskirų sričių lyginamoji analizė, nurodant panašumus ir skirtumus. Tyrimas struktūrizuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindu išskirtose kompleksinio teisinio reguliavimo srityse: 1) darbo sutarties sudarymas ir priėmimas į valstybės tarnybą; 2) darbo sutarties vykdymas ir valstybės tarnautojų karjera; 3) darbo užmokestis; 4) atsakomybė; 5) darbo sutarties pasibaigimas ir valstybės tarnautojų atleidimas; 6) socialinės ir kitos garantijos; 7) ginčų nagrinėjimas. Trečioje dalyje identifikuojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių atskyrimo problematika: apibrėžiamas teisinių valstybės tarnybos santykių kompleksinis reguliavimas, pateikiami darbo ir valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / This scholarly paper for master degree deals with analysis of similarities and differences in legal regulation of labour relations and civil service and defines problematic of their dissociation. The research hypothesis is made that regardless of certain advantages the Civil Service Law like Labour Law is a separate branch of Lithuanian law system with detached subject and method of legal regulation. This scholarly paper consists of three sections. The first section describes specifics of legal labour and civil service relations formulated in theory and practice of law while indicating features of these relations and their structural elements (subjects, the object and content). In the second section in recognition of civil service as being specific working activity the comparative analysis of different fields of legal regulation of labour relations and civil service is accomplished pointing to their similarities and differences. The research is structured according to the fields of complex legal regulation that were distinguished on the basis of Labour Code of Lithuania Republic and Law on Civil Service of Lithuania Republic: 1) conclusion of an employment contract and admission to civil service; 2) implementation of an employment contract and career of civil servants; 3) wages; 4) responsibility; 5) expiration of an employment contract and firing of civil servants; 6) social and other guarantees; 7) dealing with arguing. The third section of the paper identifies the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe apžvelgti darbo ir poilsio ypatumai ekonominės veiklos srityse - reglamentavimo prielaidos ir ribos. Kadangi darbo ir poilsio laiko sąvoka yra atskiras ir vienas iš pagrindinių darbo teisės institutų, kurį sudaro du poinstitučiai – darbo laikas ir poilsio laikas, iš kurių vienam nesant nebūtų galima kalbėti bei suprasti kito, bei šios sąvokos yra neatsiejama mano magistro darbo dalis, todėl pirminiuose baigiamojo darbo skyriuose aš atskirai pabandžiau išdėstyti kaip darbo ir poilsio laiką reguliuoja norminiai aktai, kokie yra oficialūs išaiškinimai. Be to, tai buvo tikslinga atlikti, kad būtų galima pereiti prie darbo ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse. Atsižvelgiant į ekonominių, socialinių santykių įvairovę, Darbo kodekso normos negali universaliai sureguliuoti kai kurių veiklos sričių, todėl ir yra išskiriamos specifinės veiklos sritys. Magistro darbe aptariau ekonominių veiklos sričių specifines darbo sąlygas. O būtent, aptariau Vyriausybė 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo.” Šiuo nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko transporto (kelių, geležinkelio, civilinėje aviacijoje, jūrų transporto... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s degree thesis reviews specificities of work and leisure time in spheres of economic activity – preconditions and limits of regulation. Since the concept of work and leisure time is a separate and one of the main institutes of work law, which is comprised of two sub-institutes – work time and leisure time. In case one of those sub-institutes is absent it would be impossible to discuss and understand the other. Also, those concepts are an integral part of my Master’s degree thesis, therefore, in the first sections of this thesis I attempted to describe separately how normative deeds regulate work and leisure time and what official explanations are available. Besides that, this was performed with purpose in order to transfer to specificities of work and leisure time in spheres of economic activity. Considering variety of economic and social relation, norms of Labor Code cannot universally regulate some spheres of activity. Therefore, specific spheres of activity get accentuated. This Master’s degree thesis discusses specific work conditions of spheres of economic activity. Namely, decision No. 587 dated May 14, 2003 of the Government “Concerning confirmation of list of jobs, where duration of working hours up to twenty-four hours per day can be applied, specificities of work and leisure time in spheres of economic activity, conditions of works, which (in case they are present) sum working hours accounting can be introduced, description of order of introduction of... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto, pirmos pakopos studijose besimokančių studentų akademinio perdegimo požymius ir sąsajas su savijauta, gyvensena bei socialine parama. Uždaviniai: Įvertinti akademinio perdegimo paplitimą tarp įvairiose Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto, pirmos pakopos studijų programose studijuojančių studentų; išanalizuoti ryšius tarp akademinio perdegimo ir studentų savijautos, darbo ir poilsio režimo bei socialinės paramos; atskleisti akademinio perdegimo sąsajas su rūkymu ir alkoholio vartojimu. Tyrimo metodika. Buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas, naudojant anoniminės respondentų apklausos metodą. Tyrimo imtis – visi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto, bakalauro studijų programų (kineziterapijos, ergoterapijos, akušerijos ir slaugos) specialybių studentai. Tiriamiesiems buvo išdalintos 287 anketos. Atsako dažnumas – 100 proc. Iš 287 anketų 12 buvo sugadintos, todėl duomenų bazę sudarė 275 anketose pateikti atsakymai. Tiriamųjų apklausai buvo taikytas klausimynas, kurį sudarė 33 klausimai. Akademinio perdegimo tyrimui buvo naudojama MBI-SS (angl. Maslach Burnout Inventory-Student Survey) skalė. Darbo ir poilsio režimas vertintas remiantis studentų mokymosi režimo klausimynu (angl. Questionnaire for Students of Veterinary Medicine), taip pat buvo įtraukti klausimai apie laisvalaikį, miego trukmę. Siekiant įvertinti gyvenseną buvo įtraukti... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To evaluate dimensions of academic burnout of bachelor students studying in Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, and the links of academic burnout with well-being, lifestyle and social support. Objectives: To evaluate the prevalence of academic burnout among bachelor students in different study programmes of Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing; to analyse the associations between academic burnout and students‘ well-being, work and rest mode and social support; to reveal the links of academic burnout with smoking and alcohol usage. Methods. Momentary epidemiological research has been performed using the method of anonymous survey. Sample of the research – all bachelor students of all study programmes (physiotherapy, ergotherapy, midwifery and nursing) of Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing. Two hundred eighty seven anonymous questionnaires were distributed, all questionnaires (100%) were returned and two hundred seventy five questionnaires were properly completed and later analysed. The original questionnaire consisting of 33 questions was applied for the survey. MBI-SS (Maslach Burnout Inventory-Student Survey) scale has been used for the research of academic burnout. Mode of work and rest was evaluated according to the Questionnaire for Students of Veterinary Medicine, also, questions concerning leisure time and duration of sleep have been included. In order to evaluate lifestyle... [to full text]

Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis. / This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.

This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation. / Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.