Jau du dešimtmečius Lietuva žengia demokratinės valstybės keliu, įsilieja į pasaulinę informacinę erdvę, įsitraukdama į globalizacijos procesus. Tai žada didesnę ekonominių, politinių, sociokultūrinių ir net dvasinių normų bei taisyklių unifikaciją, perėjimą prie naujos, visaapimančios vertybių sistemos. Profesoriaus J. Vaitkevičiaus (1995) teigimu, Lietuvos atgimimas tiesiogiai susijęs su mokyklos ir mokytojo atgimimu. Vertybių kaitos pasulyje didelė reikšmė tenka meno ciklo dalykams, tame tarpe ir šokio. Mokinių norui mokytis šokio didelę įtaką daro mokytojo asmenybė - ugdytinių psichologinių savybių, šokio dalyko išmanymas bei gebėjimas kūrybingai taikyti įvairius mokymo metodus, skatinančius moksleivius veikti. Šokio mokytojo vaidmuo mokinių šokio mokymosi motyvacijos procese yra vienas iš svarbiausių. Mokytojo pareiga – ne tik perteikti žinias, išugdyti gebėjimus bei įgūdžius, bet ir sukurti aplinką, skatinančią intelektinę ir emocinę mokinių raišką. Šios kūrybingos aplinkos sukūrimas priklauso nuo šokio mokytojo asmenybės, šokio mokytojo pedagoginių gebėjimų, profėsinių kompetencijų ir ryšio su moksleiviais. Kitaip tariant, pati šokio mokytojo asmenybė gali būti traktuojama kaip mokinių šokio mokymosi motyvacinis veiksnys. Sunku atskirti asmenybę nuo profesijos, ypač tose veiklos srityse, kuros reikalauja nuolatinės sąveikos su kitais žmonėmis. Šis persipynimas akivaizdus mokytojo atveju. Siekiant atskleisti pinavertės ir brandžios asmenybės bruožus galima remtis... [toliau žr. visą tekstą] / For two decades, Lithuania is on the way a democratic state, in keeping with the global information space, involvement in the processes of globalization. It promises greater economic, political, socio-cultural and even moral norms and rules, unification, the transition to a new, comprehensive system of values. Professor J. Vaitkevicius (1995) claimed that Lithuanian revival is directly linked to the school and the teacher's renaissance. Values change pasulyje play a major role in the cycle of art subjects, including dance. Pupils' willingness to learn dance strongly influenced by the personality of the teacher - learner psychological characteristics, the subject of dance knowledge and ability to creatively use a variety of teaching methods that encourage students to act. Dance dance teacher's role in student motivation for learning is one of the most important. Teacher's responsibility - not only impart knowledge, to develop capacity and skills, but also to create an environment that promotes intellectual and emotional expression of students. This creative environment depends on the creation of dance teacher's personality, dance teacher teaching abilities, professional competence and communication with students. In other words, the same dance teacher's personality can be seen as a dance student learning motivation factor. It is difficult to separate the personality from the profession, particularly in the areas of fuel requires constant interaction with other... [to full text]

The object of this research is human in Henry David Thoreau’s, William Faulkner’s, John Barth’s novels (in philosophical, modernistic, postmodernistic novels). The aim of the research is to analyse the novels of the mentioned authors by identifying and comparing different aspects of human and its reflections in the works of art. The objectives are the following: 1) to present a theoretical background of the comparative method and Hannah Arendt’s human conception; 2) to provide and interpret various aspects of human presented by the mentioned authors; 3) to compare the revealed aspects of human shapes identified in those three novels. The methodology of the research includes Steven Tötösy de Zepetnek’s theory of Comparative Literature as a method and Hannah Arendt’s human conception, presented in her book The Human Condition (1958). Her ideas enriched this Bachelor thesis from an interdisciplinary point of view. Besides, her division of men’s activities into labor, work and action was crucial in this research. All three novels exposed different human shapes. The aspect of labor in Thoreau’s novel revealed human as a survivor, whose needs were based on necessities. Faulkner’s novel reminded us that humans are only mortals under constraints of society, requiring not only necessities, but superfluities as well. Barth’s novel showed an instinctive side which exists in every human, but which is not always demonstrated. Work, linked with man’s treatment of things, helped to expose... [to full text] / Tyrimo objektas – žmogus Henrio Davido Thoreau filosofiniame romane Voldenas, arba Gyvenimas miške (1854), Williamo Faulknerio modernistiniame romane Kai aš gulėjau mirties patale (1930) ir Johno Bartho postmodernistiniame romane Kelio pabaiga (1958). Darbo tikslas – išanalizuoti minėtų autorių romanus, nustatant ir palyginant įvarius žmogaus aspektus bei jo vaizdavimą šiuose meno kūriniuose. Uždaviniai: 1) pateikti teorinius lyginamojo metodo ir Hannos Arendt žmogaus koncepcijos pagrindus; 2) nagrinėti ir interpretuoti įvairius žmogaus aspektus; 3) palyginti atskleistus žmogaus formų aspektus, nustatytus trijuose romanuose. Šio tyrimo metodologiją sudaro Steveno Tötösy de Zepetneko komparatyvistikos kaip metodo teorija ir Hannos Arendt žmogaus koncepcija, pristatyta Žmogaus būklėje (1958). Arendt idėja skirstyti žmonių veiklą į darbą, darymą ir veiksmą leido konceptualiai ir tarpdiscipliniškai nagrinėti žmogų. Visi trys romanai parodė skirtingas žmogaus formas ir vis kitokį žmogaus traktavimą. Darbas Thoreau romane atskleidė žmogų kaip besistengiantį išgyventi individą, kurio poreikiai apsiriboja būtiniausiais dalykais. Faulknerio romanas priminė, kad žmonės tėra mirtingieji, veikiami visuomenės ir siekiantys ne tik būtiniausių, bet ir gausybės nebūtinų daiktų. Bartho romanas parodė instinktyviąją žmogaus pusę, kuri glūdi kiekviename iš mūsų, tačiau ne visada yra demonstruojama. Darbas, susijęs su daiktų traktavimu, parodė, kad Thoreau žmogus atvirai smerkia turtus dėl... [toliau žr. visą tekstą]