Magistro darbo tikslai - sistemiškai pažvelgti į kultūros įtaką derybų strategijai ir taktikai, išsiaiškinti, ar kultūros poveikį derybų eigai įmanoma pagrįstai išmatuoti ir aprašyti, o šiomis žiniomis vienareikšmiškai naudotis prognozuojant ir analizuojant šį santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą atrasti sistemišką analizę įgalinančius požiūrius; aprašyti, kokie kultūriniai požymiai ir veiksniai įtakoja tarptautinių derybų strategiją ir taktiką bei kaip jie pasireiškia derybų eigoje; nustatyti, kiek kultūros įtakos sistematizavimas yra validus analizuojant derybinę patirtį; lyginant teorines žinias su derybų praktika išsiaiškinti, ar ir kokios išankstinės žinios apie kultūrą gali būti patikimas informacijos šaltinis ruošiantis tarptautinėms deryboms ir kaip jos gali būti panaudotos; išanalizuoti, kaip kultūros įtaką pasirenkant derybų strategiją ir taktiką galima pasverti kitų veiksnių kontekste. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, derybinės praktikos nagrinėjimo, lyginamuoju bei metaanalizės metodais, prieita prie išvados, kad kultūros įtaką galima nagrinėti sisteminiu pagrindu pasirenkant dichotomines kultūros savybes, tačiau tokios žinios visada yra sąlygojamos kontekstinių veiksmų. Sisteminio požiūrio validumo analizuojant derybų strategijos ir taktikos pasirinkimus kiekybiškai ir vienareikšmiškai išmatuoti neįmanoma ir tai neturėtų praktinės vertės. Ne visos dichotominės kultūrinės dimensijos turi vienodą reikšmę įtakojant... [toliau žr. visą tekstą] / Intercultural communication is gaining considerable importance in the today’s world, with processes of globalizations and increasing international interactions in business as well as other spheres of social life becoming somewhat of a daily life routine. However, knowing the language and having a possibility to communicate is by far not sufficient means for effective and productive communication, as many people note. International negotiations is one form of social interaction that causes all the same or even greater problems for negotiators, as difficulties frequently arise because of various misunderstandings and miscommunication. Therefore, it is essential to have at least basic knowledge of culture and intercultural communication in order to be prepared and to avoid problematic situations. Although there is significant amount of scientific literature, covering a wide range of topics of international communications, it is difficult to find a generalized and systematic approach, which would bring theory and practice together in order to help a negotiator to gain some basic knowledge and provide useful information as to what is to be know before getting to negotiation table. Therefore the main goal of this work is to provide a systematic overview of influence of culture in strategy and tactics of international negotiation. The aim to explain the validity of this structured approach when analyzing real life negotiations is of no less importance. These goals are achieved by... [to full text]

Magistro darbe “Pirkėjų rinkos galios vertinimas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose” analizuojamas vienas iš galimų konkurencinio spaudimo, tariamai dominuojančiam ūkio subjektui, būdų, t.y. pirkėjų rinkos galia. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas dominavimo sąvokos teisinis įtvirtinimas atskleidžia pirkėjų rinkos galios vertinimo svarbą. Pateikiamoje ekonominėje pirkėjų rinkos galios analizėje atskleidžiama, kad priklausomai nuo susidariusios rinkos struktūros yra skiriami du pirkėjų rinkos galios tipai: monopsonijos galia ir derybų galia. Būtent pastaroji yra svarbi vertinant pirkėjų daromą konkurencinį spaudimą dominuojantiems pardavėjams. Darbe atskleidžiami veiksniai įtakojantys derybinės pirkėjų galios stiprumą yra ypatingai svarbūs Konkurencijos institucijų ir teismų praktikoje nagrinėjant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylas. Pateikiamos pirkėjų rinkos galios poveikio konkurencijai analizės pagrindu atskleidžiama, kad kompensuojamoji pirkėjų derybinė galia daro poveikį ne tik atitinkamai tiekėjų rinkai, bet ir atitinkamai vartotojų rinkai. Tai atskleidžia reglamentavimo tikslingumą, jog pirkėjų daromas konkurencinis spaudimas dominavimo vertinimo atveju bus pripažįstamas pakankamu, jei ši kompensuojamoji galia apsaugos visus pirkėjus nuo dominuojančio ūkio subjekto elgesio rinkoje. Darbe pateikiami konkrečių bylų pavyzdžiai, kuriuose buvo vertinama pirkėjų rinkos galia. Taip pat analizuojant konkrečias bylas parodoma, jog Konkurencijos institucijos ir... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master’s thesis “Buyer market power assessment in cases of dominant position abuse” you’ll find an analysis of one of many possible competitive pressure types, i.e. buyer’s market power. In the first part, lawful term “domination” unfolds how important evaluation of buyer’s market power is. Economic analysis of buyer market power shows that depending on market structure there are two types of buyer power: monopsony power and bargaining power. The most important evaluating buyer’s pressure on dominant seller is bargaining power. This thesis provides factors that impacts strength of buyer bargaining power which are important to Competition Agencies and case law when analyzing abuse of dominant position. From the analysis of buyer market power effects on competition we can see, that countervailing buyer power affects not only supply market, but also consumers market. This shows regulation expediency, that if this countervailing buyer power will protect all consumers from the dominating firm behavior in the market, then competitive buyer pressure in the cases of dominance will be considered sufficient. This paper presents examples of real cases associated with buyer power assessment. Also this analysis demonstrates reluctance of Competition Agencies and Courts to admit that buyer market power is sufficient to force pressure on dominating firm in a market. These examples of cases unfold important factors that play crucial role in buyer power assessment. Also, this paper... [to full text]

Darbe atskleidžiama kolektyvinių derybų samprata, principai ir reikšmė ir tarptautinės ir Europos bendrijos darbo teisės pagrindiniai teisės aktai šiais klausimais. Kolektyvinėmis derybomis yra ginami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai, siekiama pagerinti darbo sąlygas ir socialines garantijas. Kolektyvinių derybų šalys yra darbdaviai, jų grupės arba organizacijos ir darbuotojų organizacijos arba jų atstovai. Labai svarbūs yra kolektyvinių derybų principai, ypatingai teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Kolektyvinės derybos yra labai svarbios norint išlaikyti darbo santykių stabilumą ir išspręsti kolektyvinius ginčus. Darbe ieškoma atsakymo, ar streikai yra vienintelis būdas patenkinti darbuotojų reikalavimus. Kolektyvinės derybos yra reglamentuojamos tarptautiniais teisės aktais, Europos bendrijos teisės aktais ir nacionalinais teisės aktais. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos konvencijos ir rekomendacijos yra vienas iš svarbiausių šaltinių kolektyvinių derybų klausimais tarptautinėje teisėje. Šiose konvencijose įtvirtintos pagrindinės nuostatos ir kryptis minėtų derybų atžvilgiu. Kolektyvinės derybos Europos darbo teisėje yra įtvirtintos keliuose pagrindiniuose teisės aktuose. Europos socialinė chartija detaliai reglamentuoja valstybės pareigą skatinti kolektyvines derybas ir suteikia derybų šalims teisę jas vesti. Tiek tarptautiniai teisės aktai, tiek ir Europos bendrijos kuriama teisė šiuo klausimu įtvirtina... [toliau žr. visą tekstą] / The collective bargaining is necessary to protect the employee‘s, as a weeker part of labour relationships, interests and to make working conditions and social guarantees better. The parties of the collective bargaining are employers, their groups or organizations and employees‘ organizations or their representatives. The procedure of collective bargaining is regulated by national law, depending on each state conditions and expirience concerning collective bargaining. Very important are principles of collective bargaining, because collective bargaining are iniciated freely, voluntary and independent and about the content parties decide themselves without the intervention of the state. One of the most important principle is right to organise collective bargaining. This principle fixes employers and employees rights. Collective bargaining is very important to make labour relationships steady and to solve collective disputes. Collective bargaining is regulated bu international law, European community international law and national law. International labour organisation (ILO) adopted Conventions and recommendations are one of the most important source in International labour law concerning collective bargaining. In these conventions and recommendations are fixed most important provisions and and directions to the member states concerning above-mentioned bargaining. Lithuanian has ratified these Convenctions and must keep their provisions. The European law the most important is... [to full text]

Tyrimo problema – makroekonominiu požiūriu besivystančių šalių atsilikimas daugelyje sričių. Kaip šias šalis integruoti į pasaulinę prekybos sistemą? Tyrimo objektas – besivystan��ių šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportas ir jo skatinimo politika. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Pasaulio Prekybos Organizacijos įtaką besivystančių šalių žemės ūkio produktų ir maisto produktų eksportui. Tyrimo uždaviniai: 1) išnagrinėti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto politikos teorinius aspektus, įvertinant klasikines užsienio prekybos formas; 2) apžvelgti Pasaulio prekybos organizacijos funkcijas, principus, struktūrą, raidos ypatumus; 3) įvertinti PPO derybų raundų žemės ūkio politikos klausimais naudą besivystančioms šalims; 4) išnagrinėti ES politikos įtaką Nikaragvos ir Moldovos šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportui; 5) išanalizuoti besivystančių šalių, Nikaragvos ir Moldovos, žemės ūkio ir maisto produktų eksportą. Tyrimų metodika. Tiriant PPO įtaką besivystančių šalių žemės ūkio ir maisto produktų eksportui ir jo skatinimo politikai atskirais metais, prognozuojant šių šalių vystymosi perspektyvas bei formuluojant darbo išvadas buvo remiamasi loginiu, mokslinės literatūros analizės, aprašomuoju, lyginimo, duomenų analizės, istoriniu, laiko eilučių analizės, grafinio duomenų vaizdavimo metodais. / The problem of the analysis – developing countries in terms of macroeconomic indicators are lagging behind many areas. How to integrate them into the world trade system? The object of the analysis - the export of the agricultural and food products of the developing countries The aim of the analysis - WTO's influence on the agricultural and food products of the developing countries The tasks: 1) to analyse theoretical aspects of agricultural and food products policy, evaluating the forms of foreign classical trade; 2) to review WTO's functions, background, structure and key issues of its development; 3) to evaluate the benefits of WTO negotiations on the agricultural policy issues for developing countries; 4) to analyse the influence of the EU on the export of agricultural and food products from Nicaragua and Moldova; 5) to analyse the export of agricultural and food products from developing countries cases of Nicaragua and Moldova. The methods for the analysis. While investigating the influence of WTO to the export of agricultural and food products of developing countries, making assumptions for the future and formulating the outcomes of the work the logical, literature scientific analysis, descriptive, comparative, data analysis, historical, time series analysis and presentation of graphical data methods were used.

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]