Ankstyvųjų metalų laikotarpio ežerų gyvenvietės rytų ir pietryčių Baltijos regione surastos ir tiriamos jau nuo XIX a. kaip ir likusioje Europos dalyje. Šiuos tyrimus paskatino pirmieji Šveicarijos ežerų gyvenviečių tyrimai. Nuo XX a. pradžios ežerų gyvenviečių paieškos Lietuvoje nusitęsė iki pat XXI a. Per visą tą laikotarpį nebuvo atliktas nė vienas ežerų gyvenviečių povandeninis tyrimas, spėjimai dėl jų egzistavimo buvo grindžiami remiantis tik žvalgomąja ir iki galo nepatvirtinta medžiaga. Pirmoji ežero gyvenvietė Lietuvoje, datuojama bronzos amžiaus pabaiga ir ankstyvojo geležies amžiaus pradžia, aptikta 2000 m. vasarą šiauriniame Luokesų (Molėtų rajonas) ežero krante. 2001 metų rudenį to paties ežero pietiniame krante buvo atrasta antroji Luokesų ežero gyvenvietė, datuojama tuo pačiu laikotarpiu. Prasidėję sistemingi Lietuvos bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus ežerų gyvenviečių tyrimai leido sukaupti daugybę naujų faktų. Apie ankstyvojo metalų laikotarpio rytų ir pietryčių Baltijos regiono ežerų gyvenvietes daugiausia duomenų yra iš Lietuvoje ir Lenkijoje atliktų archeologinių tyrimų. Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Rusijos teritorijose ežerų gyvenvietės, datuojamos ankstyvuoju metalų laikotarpiu nėra tirtos arba informacija apie statybos ypatumus yra labai ribota. Didžiosios Lenkijos regione (Powidzo ežere) ir Lietuvoje (Luokesų ežere) surastos naujo statybos tipo – polinės statybos ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės. Pagal surinktus duomenis galima... [toliau žr. visą tekstą] / Investigations of lake-dwellings in the Eastern and southeastern part of Baltic region, inspirited by the investigations in Zurich lake (Switzerland), started in XIX th century, like in the rest part of Europe. Searching of lake-dwellings in Lithuanian territory lasted almost one century. Existence of this kind of objects were not proved till year of 2000, when the first lake-dwelling was found in Luokesas lake (Molėtai region) and dated Early Iron age. 2001 one more lake-dwelling was found in the same lake Luokesas. Excavations of these lake-dwellings brought to light a lot new facts. The biggest part of material about lake-dwellings in the Eastern and southeastern part of Baltic region is from Poland and Lithuanian archaeological investigations. Lake-dwellings of Late Bronze and Early Iron age in Latvia, Estonia, Belarus, Russia are not investigated or information about building techniques is really limited. Recently new type of lake –dwellings was found in Powidz lake (Great Poland) and Luokesas lake. Houses or platform was erected on vertical piles. So now it is possible to distinguish the main two types of lake- dwellings in Eastern and southeastern part of Baltic region: grate dwellings and pile dwellings. Dendrochronological analysis - exact reconstruction of building process is not possible because a lack of standard curves. Further investigations of lake-dwellings will bring new material about Late Bronze and Early Iron age communities in Baltic region.

Magistriniame darbe „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo taikymas ežerų restauravime Varležerio ežero pavyzdžiu“ aptariami PAV taikymo ežerų restauravime teoriniai ir praktiniai aspektai. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti PŪV – ežerų restauravimo, bei konkrečiai Varležerio ežero poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams. Darbo tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai: apžvelgti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir teisinę bazę ES ir Lietuvoje bei mokslinę literatūrą šia tema, išnagrinėti parengtą Varležerio ežero PAV ataskaitą bei įvertinti jos atitiktį teisės aktams, išanalizuoti ataskaitos parengimo kokybę ir sprendinių galimą poveikį aplinkai, išanalizuoti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos – ežerų restauravimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo aspektus Lietuvoje. Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus, pateikiamos išvados, jog rengiamų PAV ataskaitų kokybė nėra labai gera, tačiau padėtis pasikeistų į procesą įtraukus nepriklausomus ekspertus – vertintojus, visuomenės aktyvesnis dalyvavimas priimant aplinkosauginius sprendimus. / The Master‘s thesis „An Environment Impact Assessment of Planned Economic Activities Usage as Best Practice for Lake Restoration according “Varležeris” Lake’s Example” consider theoretical and practical aspects of EIA implementation for lakes restoration. Purpose of this work is exploring and evaluating An Environment Impact Assessment of “Varležeris” lake compliance to environment standards. The objectives of this work are: review EIA legal procedures of the EU and Lithuania as well as the scientific literature on this topic, explore “Varležeris” lake EIA report and assess compliance to legislation, analyze quality and the potential impact on the environment of certain report, evaluate aspects of EIA for lakes reports in Lithuania. Finally, according this research, certain conclusions are made: the EIA report quality is not very good, but situation will change if in process involve independent experts, also stringent expert qualification requirements and involve society in assessment process.

Nors hidromechaninio ežerų valymo darbai vykdomi jau daugelį metų, iki šiol nėra aišku, kaip pasikeičia ežero aplinkosauginė būklė po jo išvalymo, o Lietuvos ir kitų šalių mokslinėje literatūroje informacijos apie valymo sąlygotus metalų ir metaloidų pasiskirstymo dugno nuosėdose pokyčius yra stebėtinai mažai. Disertacijos tyrime buvo taikoma kompleksinė šių pokyčių vertinimo sistema, pasitelkiant ne tik išsamius geocheminius lauko ir laboratorinius tyrimus, bet ir matematinę statistinę analizę bei erdvinę duomenų prognozę ir interpoliaciją. Tyrimų ir analizės rezultatai parodė, kad hidromechaninis ežero valymas sąlygoja nagrinėjamų metalų ir metaloidų kiekių pokyčius ir jų persiskirstymą dugno nuosėdose, kuris yra savitas atskiriems cheminiams elementams, todėl siekiant nustatyti valymo darbų įtaką būtina naudoti indikatorius, leidžiančius įvertinti bendro, kumuliacinio nuosėdų užterštumo lygio pokyčius visų nagrinėjamų elementų atžvilgiu. Vieno iš tokių indikatorių – suminio užterštumo rodiklio Zd verčių statistinė analizė ir erdvinė interpoliacija leido ne tik nustatyti statistiškai patikimą hidromechaninio ežero valymo įtakotą metalų ir metaloidų pokyčių reikšmingumą naujai susiformavusiame paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje, bet ir pademonstruoti erdvinį šių elementų perskirstymą dugno paviršiaus plote. Disertacijoje pateikiama informacija yra ypač aktuali vertinant Lietuvos ežerų būklę, planuojant ežerų dugno nuosėdų šalinimo darbus ir nustatant jų tikslingumą. / Although hydromechanical lake remediation projects have been carried out over several decades, there still is a lack of evidence about the changes in environmental status after such projects, while scientific literature regarding redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical bottom sediment removal is especially scarce both in Lithuania and in other countries. Research of the dissertation consisted not only of extensive geochemical field work and laboratory analysis, but also methods of mathematical statistics and spatial interpolation. Results of the research and their analysis allowed to conclude that hydromechanical lake remediation results in changes of the contents of metals and metalloids of interest and their spatial redistribution in lake bottom sediments, which are specific to each metal and metalloid, thus cumulative indicators should be used to assess overall changes in sediment quality of remediated lakes. Calculation and statistical analysis of on of such indicators - total sediment contamination index (Zd) and surface interpolation of its values allowed to evaluate statistical significance of changes in contamination degree of the newly formed surface sediment layer and to assess cumulative spatial redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical lake remediation. Data provided in the dissertation is especially significant in preparation and design of future sediment removal projects and in determining their feasibility.

Although hydromechanical lake remediation projects have been carried out over several decades, there still is a lack of evidence about the changes in environmental status after such projects, while scientific literature regarding redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical bottom sediment removal is especially scarce both in Lithuania and in other countries. Research of the dissertation consisted not only of extensive geochemical field work and laboratory analysis, but also methods of mathematical statistics and spatial interpolation. Results of the research and their analysis allowed to conclude that hydromechanical lake remediation results in changes of the contents of metals and metalloids of interest and their spatial redistribution in lake bottom sediments, which are specific to each metal and metalloid, thus cumulative indicators should be used to assess overall changes in sediment quality of remediated lakes. Calculation and statistical analysis of on of such indicators - total sediment contamination index (Zd) and surface interpolation of its values allowed to evaluate statistical significance of changes in contamination degree of the newly formed surface sediment layer and to assess cumulative spatial redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical lake remediation. Data provided in the dissertation is especially significant in preparation and design of future sediment removal projects and in determining their feasibility. / Nors hidromechaninio ežerų valymo darbai vykdomi jau daugelį metų, iki šiol nėra aišku, kaip pasikeičia ežero aplinkosauginė būklė po jo išvalymo, o Lietuvos ir kitų šalių mokslinėje literatūroje informacijos apie valymo sąlygotus metalų ir metaloidų pasiskirstymo dugno nuosėdose pokyčius yra stebėtinai mažai. Disertacijos tyrime buvo taikoma kompleksinė šių pokyčių vertinimo sistema, pasitelkiant ne tik išsamius geocheminius lauko ir laboratorinius tyrimus, bet ir matematinę statistinę analizę bei erdvinę duomenų prognozę ir interpoliaciją. Tyrimų ir analizės rezultatai parodė, kad hidromechaninis ežero valymas sąlygoja nagrinėjamų metalų ir metaloidų kiekių pokyčius ir jų persiskirstymą dugno nuosėdose, kuris yra savitas atskiriems cheminiams elementams, todėl siekiant nustatyti valymo darbų įtaką būtina naudoti indikatorius, leidžiančius įvertinti bendro, kumuliacinio nuosėdų užterštumo lygio pokyčius visų nagrinėjamų elementų atžvilgiu. Vieno iš tokių indikatorių – suminio užterštumo rodiklio Zd verčių statistinė analizė ir erdvinė interpoliacija leido ne tik nustatyti statistiškai patikimą hidromechaninio ežero valymo įtakotą metalų ir metaloidų pokyčių reikšmingumą naujai susiformavusiame paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje, bet ir pademonstruoti erdvinį šių elementų perskirstymą dugno paviršiaus plote. Disertacijoje pateikiama informacija yra ypač aktuali vertinant Lietuvos ežerų būklę, planuojant ežerų dugno nuosėdų šalinimo darbus ir nustatant jų tikslingumą.