Magistro tezių darbo tikslas: Atskleisti polifarmijos priežastis vėlyvosios modernybės visuomenėje. Nuolat besikeičianti visuomenė lemia pokyčius visuose socialinio gyvenimo lygmenyse. Kintanti visuomenė iškelia naujus iššūkius tiek socialiniam veikėjui, tiek ir pačiai visuomenei. Pokyčiai palietė ir sveikatos priežiūros sistemos sektorių. Besiplėtojančios biotechnologijos įgalino mediciną įveikti infekcines ligas, bet tuo pačiu iškelia ir naujų iššūkių. Augantis lėtinių ligų spektras skatina ne tik milžiniškų lėšų skyrimą medikamentų nuo šių ligų kūrimui, bet ir prevenciją. Šiam tikslui pasitelkiama ne tik farmacijos pramonė, bet ir žiniasklaida, kuri yra vienas iš pagrindinių medikamentų vartojimą skatinančių veiksnių. Matydami besišypsančius, gerai nusiteikusius medikamentų reklamos aktorius, daroma prielaida, kad ir socialiniam veikėjui, turinčiam ar bent manančiam turint tam tikrą negalavimą, reklamuojamas medikamentas padės išspręsti esamas ar menamas sveikatos problemas. Beck (2006) kalbėdamas apie rizikos visuomenę, pačią riziką įvardijo kaip subjektyvią, o rizikos galimybę-objektyvią. Rizikų socialinio veikėjo sveikatai kyla nuolat. Ji yra įtakojama daugeliu veiksnių, dėl to jos pamatavimas išlieka subjektyviame lygmenyje. Juk pvz. Gydytojai tiksliai negali nusakyti galimus onkologinius susirgimus, kadangi jie yra veikiama daugeliu veiksnių, tai ir gyvenimo stiliaus ypatumai, aplinka, genetika ir pan. O pačias galimybes medikai apibrėžia kaip rizikos faktorius ir... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of master thesis is intended to identify the polipharmacy factors in the late modern society. The continuously shifting society is the cause for changes in all the ways society operates. The agency of shifting society boosts new challenges for social actor as well as for society itself. These social changes have also affected healthcare system. Thanks to new biotechnologies that are being developed, medicine can overcome infectious diseases; however, the development of biotechnologies also poses new challenges. The increasing spectrum of chronic diseases not only prompts large funding of the development of pharmaceuticals to cure these diseases, but also the disease prevention in society. To achieve this goal, pharmaceutical industry and mass media, which is one of the biggest motivators for the increase in pharmaceutical consumerism, are employed. By viewing the smiling and well-spirited actors in mass media and pharmaceutical advertising, a social actor presumes that the pharmaceutical could also in a particular case be beneficial to him/her. While discussing risk society, Beck (2006) defines risk as subjective and the possibility of risk as objective. A social actor constantly experiences health risks. Health risk depends on various factors; therefore, risk measurement remains subjective. As for example, the doctors are not able to give the precise diagnosis of probable oncological disorders, since they depend on many factors such as lifestyle, environment... [to full text]

Apžvalgoje aptariamas autoriaus plėtojamas psichoterapi¬nės gru¬pės modelis egzistencinės psichoterapijos paradigmoje, vadinamas egzistencinio patyrimo grupe. Jis remiasi egzistencine žmogaus kaip būtiespasaulyje (čia-būties) sam¬rata. Psichoterapijos proceas remiasi dviem svarbiausiais grupės dalyvių gyvenimo analizės orientyrais. Pirmasis – siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų – fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio – kontekste. Antrasis – dalyvių gyvenimo sunkumai tyrinėjami egzistencinių duotybių (universaliųjų egzistencijos sąlygų) plotmėje. Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimo būsena; prasmė ir beprasmybė; laiko išgyvenimas. Egzistencinio patyrimo grupėje psichoterapinis darbas remiasi bendro grupės gyvenimo kūrimu ir dalyvių sunkumai aptariami būtent šio proceso kontekste. Apžvalgoje aptariami svarbiausi grupės funkcionavimo bruožai bei darbo būdai. Taip pat aptariama terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis. / The review discusses a model of working with psychotherapeutic groups based on existential psychotherapy paradigm which is developed by the author and called „existential experience group“. Its main concept is the idea of human being as being-in-the world (being-there). The process of psychotherapy has two major directions, first being an attempt to understand problems of participants in the context of main dimensions – physical, social, psychological and spiritual – of human life world, and second, exploration of participants’ life difficulties in the context of existential „givens“ (universal conditions of existence). The following „givens“ are described as essential: „thrownness“ in the world, relations to others, finiteness of life, freedom and responsibility, anxiety, meaning and meaninglessness, experience of time. Psychotherapeutic work in the existential experience group is based on development of common group life, and difficulties of participants are discussed and analyzed within its context. The text reviews basic features of the group life and ways of work in it. Also considered is the position of the therapist in an existential experience group, as it is a greatly significant part of the psychotherapeutic process.

The purpose of this study was to analyze Lithuanian existential sentences and their translations into English with the aim of evaluating the susceptibility of the two languages to the principle of functional sentence perspective (FSP), or the communicative principle. Existential processes inherently involve one participant – Existent - which is the most important information in a communicative situation describing existence. In producing existential sentences, existential verbs take one argument which performs the function of subject and appears in sentence final position as is determined by the priniple of FSP. In other words, the Predicate-Subject sequence at the syntactic level corresponds to the Theme-Rheme sequence at the communicative level. Languages vary with respect to the realization of existential meaning. The method chosen for the investigation of the selected sentences is content analysis. The research demonstrated that the Lithuanian existential sentences are structured in accordance with the pattern of the communicative principle. The corresponding English sentences did not always have Theme–Rheme sequence but in the majority of cases they reflected the communicative structure of the Lithuanian existential sentences. The communicative adequacy of the translation was effected with the help of particular syntactic and semantic transformations.Context also played an important role. It appears to be a powerful means of realization of FSP in English when the... [to full text] / Šiame darbe, remiantis vertimu iš lietuvių į anglų kalbą , nagrinėjama aktualiosios skaidos (AS) realizavimas lietuvių ir anglų kalboje. Nors AS žodžių tvarkos dėsnis yra aktualus visoms kalboms, skirtingos struktūros kalbose jo raiška skiriasi. Sintetinės kalbos, turinčios laisvą žodžių tvarką, turi galimybę paklusti AS dėsniui, tuo tarpu analitinės kalbos daugeliu atvejų vadovaujasi sakinio dalių gramatiniais santykiais, t.y. gramatiniu žodžių tvarkos dėsniu. Darbo tikslas - palyginti dviejų struktūriškai skirtingų kalbų aktualiąją sakinio skaidą ir atskleisti, kaip kalbos imlumas paklusti AS dėsniui lemia minties eigą vertimo metu. Tyrimo metodologinis pagrindas – sisteminė funkcinė teorija, nagrinėjanti sakinį kaip trijų pakopų visumą, apimančią sintaksinį, semantinį ir komunikacinį sakinio lygmenis. Semantinė sakinio struktūra – atspirties taškas tiriant sakinius, o sintaksinė atlieka tarpinį vaidmenį tarp semantinio ir komunikacinio sakinio lygmenų. Tyrimu, paremtu gretinamąja dviejų kalbų grožinės literatūros tekstų komunikacine analize, nustatyta, kad komunikacinė egzistencinio sakinio struktūra lietuvių kalboje sudaryta iš dviejų elementų. Pirmasis - žinoma informacija, Vietos aplinkybė, atliekanti pagrindinės temos funkciją. Ji yra pranešimo išeities taškas ir paprastai yra sakinio pradžioje. Antrasis - nauja arba aktuali informacija, Egzistentas, atliekantis pagrindinę remos funkciją, kuri paprastai užima sakinio pabaigos vietą. Tyrimas patvirtina... [toliau žr. visą tekstą]