Šiame darbe yra tiriama, ar Čekijos politinio elito–Pilietinės demokratijos partijos europeizacija valstybės stojimo į ES ir narystės ES laikotarpiu įtakojo partijos euroskepticizmo kaitą. Pasirinkta viena pagrindinių Čekijos euroskeptiškųjų partijų, Pilietinės demokratijos partija, kuri tuo pačiu yra ir viena vyraujančių partijų Čekijos parlamente. Prieš gilinantis į Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo kontekstą, yra aptariamas ir klasifikuojamas Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinio elito euroskepticizmas, parodant Čekijos politinių partijų vietą nagrinėjamame kontekste. Pateikiama detali Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo apraiškų apžvalga. Žvelgiant į 1991-2004 metų laikotarpį, analizuojamas vidinis partijos ES diskursas, atskleidžiamas partijos požiūrio į ES ištakos ir euroskeptiškosios pozicijos reikšmė. Atliekama partijos prisitaikymo prie politinio ir organizacinio lygmens pasikeitimų analizė, turint omenyje tai, kad politinių partijų europeizacija arba priešingas jai procesas pasireiškia per partijų reakciją į vykstančius aplinkos pasikeitimus; tiriama euroskeptiškosios Pilietinės demokratijos partijos europeizacija programinių nuostatų, partinės organizacijos ir bendrai Čekijos politinės sistemos pokyčių atžvilgiu pasirengimo ES narystei ir narystės ES laikotarpiu iki 2009 metų. / This study entitled „Political Elite Euroscepticism in the Central Europe: the Czech Republic Case“ analyzes effects of Europeanization of the Eurosceptic Czech political elite, focusing on the Europeanization of centre-right Eurosceptic Civic Democratic Party during Czech Republic‘s accession to the European Union period and Eropean Union membership period till the year 2009. The first part of the study considered the theorethical approaches of political elite Euroscepticism and Europeanization of political parties and party systems. For the evaluation of Euroscepticism level of the Czech political elite in general and especially in the case of the Civic Democratic Party, the main concepts has been discussed and adapted using Aleks Szczerbiak, Paul Taggart and Petr Kopecky, Cas Mudde existing studies about the Central and Eastern Europe political elite Euroscepticism. According to Robert Ladrech, five most important and interrelated areas in which research should be done on the phenomenon of Europeanization of political parties and their activities in the context of the European Union candidate and member states were revealed and later, dealing with the basic R. Ladrech‘s classification, there were assumed that potential Europeanization effect on parties and party systems could be divided to three main categories: programmatic elements (including the party rhetoric and voter mobilization in general sense), organizational elements (including internal party organizational... [to full text]

Posocialistinių valstybių demokratizacija ir europeizacija gali būti traktuojami kaip ilgalaikiai ir daugialypiai procesai. Ypač todėl, kad fragmentuota ir subordinacinio pobūdžio valstybingumo vystymosi dinamika pokomunistinėse valstybėse sąlygojo žymiai platesnės apimties transformacijos procesus negu, kad tikėjosi klasikinės tranzitologijos atstovai. Todėl susiklosčiusi situacija verčia atidžiau pažvelgti į pokomunistinės valstybės specifiką. Tinkamu analizės objektu galima laikyti Moldovos demokratizacijos ir europeizacijos atvejį. Visų pirma, trapus Moldovos valstybės pagrindas, iš to kylantis skirtingas istorinių-kultūrinių artefaktų vertinimas, susiskaldžiusi pozicija valstybingumo sampratos ir raidos trajektorijų atžvilgiu lemia nevienalytį požiūrį ne tik į tautinę tapatybę, bet ir apskritai sunkina valstybės demokratizacijos ir europeizacijos procesus. Visų antra, Moldovai būdingos ne tik silpnos valstybingumo tradicijos, bet ir politinis ir normatyvinis ankstesnių režimų paveldas, todėl šioje valstybėje ryški demokratinių vertybių įsisąmoninimo problema, lemianti plataus masto korupciją ir sovietinio pobūdžio metodų bei praktikų gyvybingumą įvairiuose valstybės segmentuose. Būtent sovietinės sistemos palikimas – politiškai pasyvi ir abejinga visuomenė, autoritarinio valdymo siekimas, prisidengiant formaliais demokratiniais mechanizmais, silpna ir demokratinių vertybių stokojanti politinė kultūra, trikdo valstybės demokratizaciją kaip ir proeuropietiškas ambicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Democratisation and Europeanisation of Post-socialist states can be regarded as long-lasting and complex processes. Mainly because of fragmented development of statehood and subordination to external states with distinct nature, post-communist states face transformations which are marked with much wider capacity than classical transitologists expected them to be. According to the emerged situation, it enforces to take more accurate glance at the very specific nature of the post-communist state. The case of Moldova democratisation and europeanization perfectly suits these analytical aspirations. First of all, very weak background of Moldovan state determines emergence of distinct opinions about particular historical-cultural artifacts, statehood and possible trajectories of further state development. Division of opinions not only fragments approach towards national identity, but also exacerbates democratisation and europeanisation processes. Secondly, Moldova lacks not only the experience with statehood, but also faces political and normative heritage of ancient regimes. Because of that there are certain problems of implementing democratic values in Moldova. It means struggle with widespread corruption, as well as with the Soviet-style methods and practices. Namely the legacy of the Soviet system, such as a politically passive and apathetic population, authoritarian political aspirations shading with the formal mechanisms of democracy, the weak and poor democratic political... [to full text]

Šiandieninėje Turkijoje vyksta ypatingai svarbūs demokratiniai politinės sistemos pokyčiai. Ši specifinė musulmoniška demokratija jau ilgą laiką siekia integracijos į Europos Sąjungą (ES), nors jau daugiau kaip penkiasdešimt metų priklauso Vakarų saugumo struktūroms. Šis siekis atsirado dar moderniosios Turkijos įkūrėjo Mustafa Kemalio laikais kaip „galutinio tikslo įgyvendinimas“ – visiška Turkijos vesternizacija bei tapimas pilnateise Europos klubo nare. Europa visais laikais buvo siejama su pažanga ir gerove, kuri priešpastatoma istorinei Vidurio Rytų Osmanų imperijai, saistomai konservatyvių tradicijų bei griežtų religinių normų. Po ilgų pastangų metų 1999-aisiais Helsinkyje Turkijai buvo pasiūlyta tapti šalimi kandidate į ES, jei ši sugebės įgyvendinti demokratinius procesus. ES iškėlė Turkijai sąlygą taip pakeisti savo politinę sistemą, kad ji atitiktų Kopenhagos kriterijus ir savo įstatymine baze, teisinėmis normomis bei vertybėmis galėtų lygiuotis su kitomis ES valstybėmis narėmis. Šis ES sąlygiškumas paskatino Turkiją suformuoti strateginį dokumentą „Nacionalinę Programą ES acquis įsisavinimui“ (NPAA), nubrėžusį gaires tolimesnėms reformoms. Dauguma pertvarkymų buvo įvykdyta saugumo sektoriuje, kuris dėl Turkijos specifinių politinės sistemos problemų buvo „perdėtai sugrėsmintas “ (angl. oversecuritized). Valstybė visada buvo iškeliama kaip absoliuti vertybė ir buvo svarbesnė net už žmogaus prigimtines teises ir laisves. Tai įgalino sugrėsminti visas valstybės ir... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis under name „The Changes of Turkish Political System According Copenhagen School: Towards „Pro-islamistic“ Democracy? presents analysis of the security policy in Turkey and its change. It‘s been a log time that Turkey is a country which belongs to the Western security system, but its main aim – to join the European Union (EU) is still not completed. Trying hard to accomplish all the requirements which are called the Copenhagen Criteria, Turkey started a huge process of democratic reforms. This thesis states that EU was that factor which impacted Turkey’s security policy desecuritization process through its Europeanization. This process started Turkey’s democratization, which was quiet undemocratic earlier, because of strict security policy and harsh civil-military relations. The Europeanization affected desecuritization process, because there were many changes done to the Turkish laws, which allowed freeing the individual freedoms and civil rights. The proceeding democratization allowed to strengthen the organizations and parties with religious background, which were earlier restricted because of strict secularist policy, which saw religion (Islam) as a major threat to the Mustafa Kemal Ataturk’s founding principles of Kemalism. These processes testify countries re-islamization, which is seen as very negative by half of the society, although another half is very happy about resurging religion. This means that in nowadays Turkey we see a deep fracture in the... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjama ES įgyvendinamos Europos kaimynystės politikos rezultatai Moldovoje ir Ukrainoje. ES įtaka ir poveikis vertinamas, remiantis europeizacijos teorijos konstruojamais mechanizmais. Išvados apie ES įtaką ir poveikį Moldovos ir Ukrainos viešajai politikai daromos, pasitelkiant nuodugnią trijų atvejų studiją: ES reikalavimų, prieš įvedant naujus prekybos režimus, įgyvendinimas, susitarimai dėl supaprastinto vizų režimo ir readmisijos bei ES vadovaujama Moldovos-Ukrainos sienos monitoringo misija. Magistriniame darbe europeizacijos teorija pritaikoma ES santykių su trečiosiomis šalimis analizei, pateikiama ES kompetencijų raida su prekybos režimu, sienų apsauga ir migracija susijusiais klausimais bei viso to pasekmės Europos kaimynystės politikos įgyvendimui. Galiausiai, pagal konkrečių viešosios politikos sričių reformų įgyvendinimo eigą Moldovoje ir Ukrainoje vertinamos ES galimybės turėti įtakos ar daryti poveikį Europos kaimynystės politikos programoje dalyvaujančioms valstybėms. / Three cases where EU has different competences and which are the most developed in EU relations with Moldova and Ukraine are analysed here. They include current trade regimes with EU (Autonomous trade preferences in case of Moldova and negotiations on free trade area in case of Ukraine), European Union Border Assistance mission to Moldova and Ukraine (EUBAM) and visa facilitation and readmission agreements. Master’s work argues that deeper cooperation between EU and ENP countries began only after these policies were more harmonized inside the EU and show how EU transfered it‘s experience in these fields to Moldova and Ukraine. The independent variable is EU policy harmonization level while the dependent variable is the transfer of EU recommendations and their implementation in Moldova and Ukraine. The hypothesis is that at the macro level degree of transferring EU recommendations to Moldova and Ukraine depends on concrete policies harmonization level inside the EU. It means that more intense transfer can be expected in policies where EU has exceptional competence and results might be not so good where decision is made by EU member states governments. To conclude, widened understanding of europeanisation theory allows usage of this theory in EU relations with non members. However, it is important to have in mind that the horizontal mechanism used by the EU is not of the same degree of integration in the case of ENP and to EU member states. Such position creates the situation... [to full text]