1965 metais buvo sukurta ir pradėta nauduoti visiškai nauja septiniaspalvė Vilniaus fotometrine sistema.Ši sistema yra universali ir ypatinga tuo kad šioje fotometrinėje sistemoje spektrines juostos yra parinktos specialiai žvaigždžių jautriose spektro vietose,kas leidžia tiksliau nustatyti žvaigždžių spektrines klases,temperatūros, metalingumą bei kitas žvaigždžių fizines savybes, tyrinėti tarpžvaigždine ekstinkcija duota kryptimi naudojant grynai fotometrinius metodus. Laikui bėgant atsirado nauju galimybių bei metodu žvaigždžių fotometrijoje.2002 metais Molėtų astronominėje observatorijoje pradėta naudoti CCD kamera,sumontuota ant Maksutovo sistemos teleskopo, kas leido tyrinėti ne tik tai pavienės žvaigždes o visa dominančia dangaus krypti: žvaigždžių spiečius, asociacijas,tamsius ir atspindžio ūkus.Nauji įrenginiai ir metodai leido gyliau tyrinėti žvaigždžių evoliucija, cheminį sudėtį,kas būtina tyrinėjant visos mūsų galaktikos evoliucija bei jos struktūra. Šiame darbe CCD fotometriniai stebėjimai Vilniaus UPXYZVS fotometrinėje sistemoje buvo panauduoti klasifikuojant žvaigždes, nustatant tarpžvaigždine ekstinkcija bei atstumus atspindžio ūko NGC 7023 aplinkoje, kas gali būti panaudota tyrinėjant žvaigždžių susidarymą ūkuose bei kitose tarpžvaigždinių dulkių telkiniuose bei analizuojant visos mūsų galaktikos makro savybes tokius kaip struktūra ir evoliucija. / In 1965 a new seven color Vilnius photometric system was created and the observations were started. This system is the only intermediate band system enabling us to determine temperatures, absolute magnitudes, metallicities, pecularities and interstellar extinction for stars of most types when interstellar reddening is present. In the course of time new possibilities and methods appeared in the star photometry. In 2002 Molėtai Astronomical Observatory started using the CCD camera assembled on the Maksutov system telescope. It allowed exploring both single stars and other objects: star clusters, associations, dark and reflection nebula, interesting sky areas, asteroids. In this thesis photometric CCD observations and calculations carried out in Vilnius UPXYZVS photometric system were used to classify stars, to determine the interstellar extinction and distance until the stars in the direction of the reflection nebula NGC 7023. This data can further be applied to explore the star production in the interstellar dust clouds as well as analyze such macro-characteristics of our galaxy as structure and evolution. In this thesis photometric researches of NGC 7023 dark cloud are carried out. In 2005 the photo of the field with the help of CCD camera connected to Maksutov telescope (mirror diameter 51 cm) were taken. CCD stellar photometry (aperture and PSF) of 4624 stars in the environment of NGC 7023 was carried out. The magnitude of 3537 stars in Vilnius photometric system up to the... [to full text]

The possibilities of the classification of simulated observations in the GAIA photometric system are investigated. The data simulated by Barselona group [gaia.am.ub.es] from the BaSeL-2.2 and NextGen2 libraries of synthetic spectra are used. At first, the flux distribution curves of synthetic spectra for NextGen model atmospheres [ftp.hs.uni-hamburg.de] are compared with the observed flux distribution curves of stars of few spectral classes [Straižys V., Sviderskienė Z., 1972]. It was shown, that just the atmospheric models of hotter stars (Teff > 5000 °K) predict the observed energy distribution quite well. The observations in the GAIA photometric system simulated by Barcelona group are classified using the method of comparison of the color indices of standard and investigated stars. The observations of stars of two magnitudes (G=15 mag and G=18 mag) in the C1M photometric system are investigated in more detail. The analysis of the results shows that the classification is more definite when the bank of more solid standards is used. The errors of classification are smaller for the hotter (Teff > 10000 °K) and more luminous (G=15 mag) stars. The interstellar extinction AV is defined more precisely for hotter stars and the stars with larger AV value (3 ≤ AV ≤ 5). The computing time necessary to classify one star using the method of comparison of the color indices of standard and investigated stars is measured . The classification algorithm is written in PERL. The time... [to full text]

Šiame darbe analizuojama šviesos įtaka regos procesui. Išnagrinėta mokslinė literatūra žmogaus regos, ryškumo, kontrasto ir spalvų suvokimo bei regos aštrumo klausimais. Išanalizuoti žmogaus regos proceso ypatumai, regos fiziologija. Pristatomi pagrindiniai fotometriniai dydžiai bei jų sąsaja su regos sistema. Atliktas tyrimas, kurio metu nustatoma regos aštrumo priklausomybė nuo paviršiaus apšvietos. Tyrime dalyvavo 50 žmonių. Tiriamieji suskirstyti į dvi: 40-50 ir 51-60 metų amžiaus grupes. Tyrime nustatyta, tiriamųjų regos aštrumo priklausomybė nuo įvairių apšvietų, apskaičiuoti vidutiniai tyrimo duomenų rezultatai, pateikta, tyrimo eigoje išryškėjusi adaptacijos tamsai įtaka. Šie tyrimo duomenys pavaizduoti grafiškai. Analizuojant teorinę medžiagą pastebėta, kad Lietuvoje, tai mažai tyrinėta sritis. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad padarius didesnius, daug daugiau tiriamųjų, kriterijų, apimančius tyrimus, būtų galima gauti įdomių rezultatų. / The subject of the work is the investigation of the visual acuity dependence on surface illumination. This final work analyzes the influence of light to visual process. Scientific literature was studied to look into the issues of human’s eyesight, brightness, contrast and color perception and visual acuity. The features of the human visual process and physiology of human’s eyesight have been examined as well. The work introduces the main photometric values and their relation to the visual system. The investigation has been carried out to determine the dependence of visual acuity on the surface illumination with 50 people participating in it. The people were divided into two groups according to their age: 40-50 and 51-50. The average data of the results have been estimated and various deviations from the mean shown up during the investigation are graphically presented in the work. While studying the theoretical material it was noticed that this field is still a byway in Lithuania. The findings suggest that if deeper and more criteria spanning researches were carried out, more revealing results could be expected.

The interstellar matter in the Galaxy is concentrated in a thin layer close to the galactic plane, mostly in spiral arms. Most of the interstellar matter is in a form of atomic and molecular gas and only 1% of its mass is in a form of small (0.01 – 0.1 µm) dust grains which absorb and scatter the light of stars and cause the interstellar extinction. A part of interstellar gas and dust are in a diffuse form and fill the space with density which exponentially decreases with the distance from the galactic plane. However, in the spiral arms gigantic molecular clouds are present which play an outstanding role in the evolution of the Galaxy, since in them star forming processes take place. Molecular and dust clouds, young star clusters and associations and other star forming regions are concentrated in the Milky Way plane. However, due to gravitational and radiation interactions between the molecular clouds and the young massive stars, some fragments of spiral arms deviate from the galactic plane. One of such deviating branches from the Local (Orion) spiral arm is a huge elongated system of molecular and dust clouds located in the Cepheus constellation which is known as the Cepheus Flare. Most of the objects investigated in this dissertation belong to this branch of the Local spiral arm. The objects selected for the investigation are star forming regions in the vicinity of the reflection nebula NGC 7023, a group of dark clouds TGU 619, the young open cluster NGC 7129 and the... [to full text] / Paukščių tako Galaktikoje didžioji dalis tarpžvaigždinės medžiagos yra susitelkusi į ploną sluoksnį Galaktikos plokštumoje, daugiausiai spiralinėse vijose. Didžiąją dalį tarpžvaigždinės medžiagos sudaro atominės ir molekulinės dujos ir tik maždaug 1% masės yra mažos (0.01 – 0.1 µm) dydžio dulkelės, kurios sugeria ir išsklaido šviesą ir sukelia tarpžvaigždinės ekstinkcijos reiškinį. Spiralinėse vijose esantys molekuliniai debesys yra svarbūs Galaktikos evoliucijos procese, nes juose vyksta aktyvūs žvaigždžių formavimosi procesai. Molekuliniai ir dulkių debesys, jaunų žvaigždžių spiečiai ir asociacijos bei kitos žvaigždžių susidarymo sritys dažniausiai yra Galaktikos plokštumoje. Tačiau dėl gravitacinės ir radiacinės sąveikos tarp jaunų didelės masės žvaigždžių ir molekulinių debesų kai kuriose Paukščių Tako srityse žvaigždėdaros rajonai nukrypsta nuo Galaktikos plokštumos. Viename iš tokių rajonų Cefėjo žvaigždyno kryptimi dalis tarpžvaigždinių debesų ir žvaigždėdaros rajonų yra nukrypę nuo Galaktikos plokštumos link šiaurinio dangaus poliaus ir sudaro Paukščių Tako atšaką, literatūroje žinomą kaip Cepheus Flare. Dauguma šioje disertacijoje tyrinėjamų objektų priklauso šiai Cefėjo atšakai. Šio darbo tikslas yra Cefėjo žvaigždėdaros rajonų, žinomų kaip atspindžio ūkas NGC 7023, tamsiųjų debesų kompleksas TGU 619 ir jaunas spiečius NGC 7129 fotometrinis tyrimas, siekiant nustatyti šių objektų nuotolį ir tarpžvaigždinę ekstinkciją, jauno spiečiaus NGC 7129 ir... [toliau žr. visą tekstą]

Paukščių Tako Galaktikoje didžioji dalis tarpžvaigždinės medžiagos yra susitelkusi į ploną sluoksnį Galaktikos plokštumoje, daugiausiai spiralinėse vijose. Didžiąją dalį tarpžvaigždinės medžiagos sudaro atominės ir molekulinės dujos ir tik maždaug 1% masės yra mažos (0.01 – 0.1 µm) dydžio dulkelės, kurios sugeria ir išsklaido šviesą ir sukelia tarpžvaigždinės ekstinkcijos reiškinį. Spiralinėse vijose esantys molekuliniai debesys yra svarbūs Galaktikos evoliucijos procese, nes juose vyksta aktyvūs žvaigždžių formavimosi procesai. Molekuliniai ir dulkių debesys, jaunų žvaigždžių spiečiai ir asociacijos bei kitos žvaigždžių susidarymo sritys dažniausiai yra Galaktikos plokštumoje. Tačiau dėl gravitacinės ir radiacinės sąveikos tarp jaunų didelės masės žvaigždžių ir molekulinių debesų kai kuriose Paukščių Tako srityse žvaigždėdaros rajonai nukrypsta nuo Galaktikos plokštumos. Viename iš tokių rajonų Cefėjo žvaigždyno kryptimi dalis tarpžvaigždinių debesų ir žvaigždėdaros rajonų yra nukrypę nuo Galaktikos plokštumos link šiaurinio dangaus poliaus ir sudaro Paukščių Tako atšaką, literatūroje žinomą kaip Cepheus Flare. Dauguma šioje disertacijoje tyrinėjamų objektų priklauso šiai Cefėjo atšakai. Šio darbo tikslas yra Cefėjo žvaigždėdaros rajonų, žinomų kaip atspindžio ūkas NGC 7023, tamsiųjų debesų kompleksas TGU 619 ir jaunas spiečius NGC 7129 fotometrinis tyrimas, siekiant nustatyti šių objektų nuotolį ir tarpžvaigždinę ekstinkciją, jauno spiečiaus NGC 7129 ir... [toliau žr. visą tekstą] / The interstellar matter in the Galaxy is concentrated in a thin layer close to the galactic plane, mostly in spiral arms. Most of the interstellar matter is in a form of atomic and molecular gas and only 1% of its mass is in a form of small (0.01 – 0.1 µm) dust grains which absorb and scatter the light of stars and cause the interstellar extinction. A part of interstellar gas and dust are in a diffuse form and fill the space with density which exponentially decreases with the distance from the galactic plane. However, in the spiral arms gigantic molecular clouds are present which play an outstanding role in the evolution of the Galaxy, since in them star forming processes take place. Molecular and dust clouds, young star clusters and associations and other star forming regions are concentrated in the Milky Way plane. However, due to gravitational and radiation interactions between the molecular clouds and the young massive stars, some fragments of spiral arms deviate from the galactic plane. One of such deviating branches from the Local (Orion) spiral arm is a huge elongated system of molecular and dust clouds located in the Cepheus constellation which is known as the Cepheus Flare. Most of the objects investigated in this dissertation belong to this branch of the Local spiral arm. The objects selected for the investigation are star forming regions in the vicinity of the reflection nebula NGC 7023, a group of dark clouds TGU 619, the young open cluster NGC 7129 and the... [to full text]