When people are communicating, working together it is necessary to coordinate constantly intercommunication and understanding. It is very important to know that every person is individuality besides the situation can provoke one or other way of behavior. Knowledge of roles in the group can help to reach the more effective communication also the cooperation in groups. The purpose of work. To survey the roles of workers of Utena physical culture and sport center and their behavior in groups and in the different contact situations. 100 workers of Utena physical culture and sport centre were questioned. Conclusions. 1. After setting the dominant roles of Utena PCSC workers in the season and in other time it can be seen that dominated the roles of Company worker (20,48 and 21,48 percent), of Team worker (20,82 and 19,11 percent). The distinct were the roles of Performer/Finishing person (18,77 and 17,75 percent), Resources investigator (11,43 and 12,63 percent). Not very distinct were the roles of Observer – assessor (10,24 and 9,9 percent), Former (8,53 and 7,68 percent), Inspirer (5,12 and 6,14 percent), President (4,61 and 4,95 percent). During the season and not mostly dominated the roles of Company worker and Team worker. The people playing these roles working together encourage the harmony of group and were the team motivators (Everard and Morris, 1997). 2. We established that for Utena PCSC workers in season were mostly acceptable the Fifth and Fourth alternatives –... [to full text]

Savo tyrime siekėme patikrinti sprendimo priėmimo grupėje struktūros modelį, kuris padėtų pagerinti sprendimų priėmimo grupėje proceso kokybę bei sprendimo priimtinumą grupės nariams. Siūlomas sprendimų priėmimo grupėje struktūros modelis remiasi procedūrinio racionalumo principais (Simon, 2003), Galotti (2002) siūlomu individualaus sprendimo struktūravimo modeliu bei multiatributinės naudos teorija. Sprendimo priėmimo proceso kokybę matavome atsižvelgdami į Deal ir Stroebe (1987, cit. pgl. Furnham) išskirtus trūkumus, būdingus sprendimų priėmimui grupėje, t.y. socialinio dykinėjimo efektą, vertinimo baimę bei produktyvumo blokavimo efektą. Tyrimo metu nustatėme, kad: • Tiriamiesiems, kurie priimdami sprendimą taikė struktūros modelį, priimtas sprendimas priimtinesnis nei tiems, kurie šio modelio netaikė. • Tiriamieji, kurie priimdami sprendimą grupėje taikė struktūros modelį, buvo labiau linkę bendradarbiauti nei tie, kurie šio modelio netaikė. • Bendra sprendimo priėmimo grupėje kokybė, lyginat struktūruoto ir nestruktūruoto sprendimų priėmimo grupes, nesiskyrė. / In this paper we wanted to offer such group decision making structure, which could improve the decision making process quality and decision acceptance. The structured decision making is based upon procedural rationality principles (Simon, 2003), Galotti (2002) individual decision structuring and Multi-attribute utility theory. In decision making process quality assessment we paid attention to presence of social loafing, evaluation apprehension and production blocking effects. Results of this study shows, that: • There is a significant difference in decision acceptance between structured and unstructured decision making groups. • There is no significant difference in total decision making process quality between structured and unstructured decision making groups. • There is a significant difference in cooperation activity between structured and unstructured decision making.

Magistro darbo objektas – kūrybiškumas organizacijų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti kūrybiškumo taikymo galimybes organizacijų veikloje. Pagrindiniai darbo uždaviniai išanalizuoti individualaus kūrybiškumo sampratą bei tyrinėjimo galimybes; apibrėžti organizacijos sampratą bei apibūdinti pagrindinius šiuolaikinių organizacijų tipus; palyginti kūrybiškumo organizacijoje tyrinėjimo modelius; identifikuoti pagrindinius kūrybiškumą organizacijoje skatinančius veiksnius ir sudaryti naują tyrinėjimo modelį; įvertinti kūrybiškumą Lietuvos organizacijose taikant tam sukurtą modelį. Naudojantis mokslinės literatūros ir kokybinio interviu tyrimo metodais prieita prie išvados, kad kūrybiškumas yra viena iš organizacijos sėkmės sąlygų, todėl būtina kurti jį skatinančią aplinką. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad kūrybiškumo fenomenas gali būti suprantamas įvairiai: kaip veiklos rezultatas, kaip gebėjimas, kaip asmenybės savybė, kaip procesas, kaip kelių skirtingų veiksnių sistema. Pagrindiniai darbo aplinkos veiksniai, susiję su kūrybiškumu, yra vadovavimas, motyvacija, ištekliai, organizacinė kultūra. Pagrindinė problema yra ta, jog skirtingi autoriai įvairiai interpretuoja bei skirtingai skirsto tam tikrus kūrybiškumą įtakojančius veiksnius, todėl organizacijų kūrybiškumo veiksnių grupavimas yra ganėtinai painus. Remiantis moksline literatūra buvo sukurtas naujas organizacijos kūrybiškumą skatinančių veiksnių modelis, kurį sudaro trys platūs veiksniai: organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this Master Thesis is creativity in organizational context. The target of this research is to analyze the possibility to apply creativity in organizational activities. Main tasks of this work are to analyze the understanding of individual creativity and possibilities to explore it; define the understanding of organization and describe main types of modern organizations; compare research models of creativity in organizations; identify main factors, which encourage creativity in organizations, and to create new research model; measure creativity in Lithuanian organizations by applying new model. After literature review and application of qualitative research method – interview – it was came to the conclusion that creativity is one of the organization‘s success factors, so it necessary to create an environment, which would encourage creativity. Review of literature showed that phenomenon of creativity could be understood differently: as a result of activity, as an ability, as individual feature, as a process and as a system of several different factors. The main factors of working environment, which are associated with creativity, are management, motivation, resources and organizational culture. The main problem is that different authors categorizes and interprets factors, which influence creativity, differently. Thus grouping them is quite confusing. The model of factors, which encourages creativity, was created based on literature review. The model consists of... [to full text]