Baigiamajame magistro darbe tiriama skydinių karkasinių gyvenamųjų namų rinka Lietuvoje. Atlikta rinkos struktūros analizė. Išnagrinėta situacija statybos sektoriuje ir aprašyti individualiųjų gyvenamųjų namų tipai. Remiantis įvairiais metodais atlikta įmonių, gaminančių skydinius namus, konkurencinė analizė. Daugiakriteriu metodu nustatyta racionaliai dirbanti įmonė, gaminanti skydinius namus. Anketiniu tyrimu išsiaiškintas visuomenės supratimas ir nuomonė apie skydinę karkasinę statybą. Ištyrus skydinių karkasinių gyvenamųjų namų rinką Lietuvoje, pateiktos baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro 8 dalys: Įvadas; Rinkos struktūros teorinė analizė; Statybos sektoriaus apžvalga; Individualiųjų gyvenamųjų namų Lietuvoje apžvalga; Gyvenamųjų namų Lietuvoje rinkos tyrimas; Medinių skydinių karkasinių gyvenamųjų namų rinkos tyrimas Lietuvoje; Išvados; Literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 79 p. teksto be priedų, 32 paveikslai, 12 lentelių, 66 bibliografiniai šaltiniai. / In the final master’s work the market of living panel frame houses in Lithuania is being studied. Analysis of market structure was done. The situation of construction sector was analyzed and types of individual living houses were described. Referring to various methods the concurrency analysis of panel houses manufacturing companies was done. The multi-criteria method established rationally working company in this sector. The questioner research discovered understanding and opinions of society about panel frame construction. After the research of panel frame living houses market in Lithuania had been done, the conclusions of final work were made. The work includes 8 parts: Introduction; Analysis of market structure; Survey of construction sector; Review of individual living houses in Lithuania; Market research of living houses in Lithuania; Market research of wooden panel frame living houses in Lithuania; Conclusions; List of literature. Volume of work – 79 pages of text excluding enclosures, 32 pictures, 12 tables, 66 bibliography sources.

Propagation of the ideas of sustainable development started 36 years ago. It was at the conference of the United Nations that took place in Stockholm in 1972 when a provision that economic development shall proceed by utilising the natural resources as effectively as possible and considering the environmental impact was clearly formulated. The concept of sustainable development is being applied in different fields and its definition varies. The main idea is that everything what we have must be saved so that we have what to leave for the future generations. The quality of living in a city can be analysed by defining the city within sustainability framework. Cities of sustainable development should be healthier and offer wider perspectives for city dwellers. Sustainability of residential areas of the city is defined taking into consideration the following main aspects: environmental, social, cultural, technical and engineering and economical. Good living quality, open public spaces, pure air and water, green areas and low-level criminality are just a few impartial factors that describe a sustainable residential area. At present the tendency of building more and more dwelling and high-rise buildings in Lithuania is noticed. Such buildings density the existing residential areas and leave no space for green areas, playgrounds for children, etc. Such tendency utterly contravenes with the concept of sustainable city development and is harmful both to the city and its dwellers... [to full text] / Istoriškai miestai yra komercijos, kultūros, žinių, mokslo ir naujovių centrai. Žmogus, nutaręs gyventi mieste, renkasi jam patinkančią vietovę ir būstą toje vietovėje, t. y. žmogus kelia gyvenamajai vietai tokius reikalavimus: vieta – gyvenamasis rajonas; būstas – būsto kokybė. Darnaus vystymosi sąvoka yra labai aktuali šiomis dienomis. Šią sąvoka bandoma taikyti įvairiose srityse bei savaip ją apibrėžti. Tačiau pagrindinė mintis – viską, ką turime, reikia tausoti, kad turėtumėme ką palikti ateinančioms kartoms. Vertinant gyvenimo mieste kokybę, pirmiausia susitelkiama ties sveikatos apsaugos problemomis, socialinėmis sąlygomis, galimybėmis šias problemas spręsti gerinant planavimą ir perstatymą. Visos šios problemos yra sprendžiamos įtraukiant miesto apibrėžimą į darnos rėmus. Darniai besivystantys miestai turėtų tapti sveikesni, su didesnėmis perspektyvomis miesto gyventojams. Taikant darnos sąvoką miesto gyvenamųjų rajonų darnai apibrėžti išskiriami keli pagrindiniai aspektai: ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai, techniniai-inžineriniai, kultūriniai. Darniai vystomas miestas taip pat padeda saugoti rajonų, iš kurių miestas ir susideda, darną. Darni bendruomenė mieste, rajone yra akcentuojama darnaus miesto ar rajono apibrėžimuose. Gera gyvenimo kokybė, atviros viešosios erdvės, švarus oras ir vanduo, žalieji plotai, nedidelis nusikalstamumas – tai tik keletas objektyvių rodiklių, kurie apibūdina darnų gyvenamąjį rajoną. Miesto gyvenamasis rajonas – tai miesto... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos rekonstrukcijos atsiradimo priežastys, kompleksinės daugiabučių gyvenamųjų namų rekonstrukcijos problematika. Tyrimo objektas – gyvenamųjų namų ir juos supančios aplinkos rekonstrukcija. Šiuo metu gyvenamųjų namų modernizavimas vykdomas tvarkant atskirus pastatus ir pagrinde termodinaminiu požiūriu. Darbe tyrimo objektas išplečiamas iki kvartalo (mikrorajono) apibūdinant tai kompleksine rekonstrukcija. Analizuojamos pagrindinių sąvokų - renovacija, rekonstrukcija, kapitaliai renovuojamas pastatas, reikšmės. Pabrėžiami pagrindiniai kompleksinės rekonstrukcijos tyrimo ir vykdymo etapai. Aptariamos statinio statybos rūšys ir formos rekonstrukcijos vykdymui įgyvendinti. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, du skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 60 p. teksto be priedų, 17 iliustr., 5 schemos, 2 lent., 41 bibliografinis šaltinis. / The final master’s paper deals with the reasons of the origin of reconstruction as well as with the problematics of complex reconstruction of apartment houses. Subject of the research is reconstruction of dwelling houses and surrounding environment thereof. For the time being, modernisation of dwelling houses is carried out through reconstruction of individual buildings, basically in terms of thermodynamics. In the paper, the subject of the research is evolved into a quarter (microdistrict) characterising this by complex reconstruction. The meanings of the main concepts, i.e. renovation, reconstruction, building under major renovation, are analysed. The main stages of complex reconstruction research and implementation are highlighted. Building construction types and forms for implementation of reconstruction are discussed. The paper consists of the following 5 parts: introduction, two sections, conclusions, list of references. Size of the paper contains 60 pages of text without annexes, 17 illustrations, 5 diagrams, 2 tables, 41 references.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjamos Šiaulių miesto daugiabučių namų šilumos kainų kitimo priežastys ir galimi būdai kaip jas sumažinti. Šilumos tiekimas yra viešąjį interesą atitinkanti paslauga, kuria naudojasi daugelis miesto gyventojų. Kylančios centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriaus paslaugų kainos kelia nepasitenkinimą tarp šilumos vartotojų, kurie tų kainų svyravimus pajaučia gaudami didesnes sąskaitas už šildymą. Aptarus šilumos energijos sektoriaus ypatumus, šilumos kainą lemiančius veiksnius, nustatymo metodiką bei institucijas, reguliuojančias šilumos ūkį, buvo išnagrinėti pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šilumos kainų pokyčiams. Atlikta šilumos kainos struktūrinė analizė. Įvertinta Šiaulių termofikacinės elektrinės teikiama nauda gyventojams. Atliktas šilumos kainos tarifo ir alternatyvaus kuro šildymui vidutinių kainų tyrimas. Pateikta mokėjimų už šilumą analizė, nagrinėjant atskiras pastatų grupes, daugiabučių pasiskirstymą pagal bendrijas ir renovuotus bei nerenovuotus namus. Vertinant šilumos kainą lemiančius veiksnius atlikta daugialypė regresinė analizė. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius daugiabučių namų šilumos kainų aspektus, pateikiamos baigiamojos darbo išvados ir siūlymai kaip sumažinti šilumos kainas. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, du skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 69 p. teksto be priedų, 7 lent., 16 pav., 43 šaltiniai. / The final bachelor‘s paper deals with reasons of the heat price changes and the posibilities of reducing them in Siauliai city. The heat supply is a service of the public interest, which is used by many population of the city. The rising prices of district heating sector services, raises the dissatisfaction among users of the heat fluctuations in the consciousness of those receiving the higher heating bills. After dealing with the thermal energy sector, the heat price determinants, detection methods and institutions to regulate the heating system, the major factors affecting the heat price changes were explored. Structural analysis of the rates of heat was accomplished. The benefit for people of the thermal power plant in Siauliai was assessed. Also the heat price tariff and alternative fuel for heating medium-price test was accomplished. Presented payments for heat analysis, examining the separate groups of buildings, multi-distribution of communities and renovated houses. In assessing the determinants of the price of heat conducted multiple regression analysis. The examination of the theoretical and practical aspects of the apartment home prices, the conclusions of the work and proposals on how to reduce the heat are presented in the final work. The paper consist of the followings 6 parts: introduction, two sections, conclusions and recommendations, list of references. Amount of paper – 69 pages of text without annexes, 7 tables, 16 illustrations, 43 sources.