Berniukų iš pilnų ir išsiskyrusių šeimų aš-idealaus ir aš-aktualaus palyginimas Per paskutinius dešimtmečius ženkliai padaugėjus skyrybų skaičiui pradėta plačiai analizuoti pasėkmes, ypatingai vaiko vystymuisi. Šio tyrimo metu buvo nagrinėjami berniukų iš pilnų iš išsiskyrusių šeimų savęs vaizdo aspektai: aš-aktualus ir aš-idealus, skirtumai tarp jų; perfekcionizmo lygis bei tam tikri veiksniai, kurie gali sąveikauti su minėtais kintamaisiais. Kėlėme tikslą patikrinti, ar aš-aktualus, aš-idealus bei skirtumas tarp jų skiriasi berniukų iš pilnų ir išsiskyrusių šeimų grupėse. Taip pat buvo lyginamas perfekcionizmo lygis bei veiksniai, kurie, remiantis literatūroje pateiktais tyrimo rezultaitais, galėtų sąveikauti su savęs vaizdo konstruktais. Tyrime dalyvavo 10-11 klasių berniukai (nuo 16 iki 18m.), tarp jų 40 berniukų gyvena pilnose šeimose, 30 iš jų gyvena tik su mama ir yra patyrę tėvų skyrybas. Aš-aktualus ir aš-idealus buvo matuojamas pateikiant savybių, apibūdinančių šiuos konstruktus, porų sąrašą (Būdvardžių metodika) ir prašant moksleivius įvertinti, kiek atitinkamos savybės jiems tinka. Paaugliai taip pat pildė Perfekcionizmo anketą (PR anketą), skirtą perfekcionizmo lygiui nustatyti bei Moksleivio anketą, skirtą platesnėms žinioms apie tiriamuosius gauti. Vėliau, remiantis gautais duomenimis, buvo analizuojamos sąsajos tarp tyrimo kintamųjų. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad berniukiai iš pilnų ir išsiskyrusių šeimų panašiai apibūdina aš-aktualų ir aš-idealų. Jų... [toliau žr. visą tekstą] / Ideal and actual selves of boys from intact and divorced families comparison In the last few decades the number of divorce having risen up significantly, the consequences of divorce, especially on the development of a child, came to be analised widely. During this research the self-view aspects of boys from complete and divorced families have been analysed: Ideal-self and actual-self, the differences between them; the level of perfectionism and certain factors which can interact with the mentioned variables. We raised the purpose to check whether ideal-self, actual-self and the distinction between them does differ among the boys from complete and divorced groups. The level of perfectionism was also compared as well as the factors which according to the research results present in the literature could interact with the constructs of self-view. The research involved boys from 10 and 11 forms (age between 16 and 18), 40 boys among them living in complete families and 30 living only with their mothers and having experienced their parents’ divorce. The actual-self and the ideal-self have been measured by providing a list of pairs of characteristics (Methodology of adjectives) and asking the schoolchildren to evaluate how much the respective characteristics apply to them. The teenagers have also filled in the Survey of Perfectionism, aimed at determining the level of perfectionism, and the Pupil’s Survey, aimed at receiving more extensive knowledge on the respondents and later to... [to full text]

Darbe nagrinėjami įvairūs karo tematikos aspektai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų literatūroje ir XIX a. pradžios istoriografo Simono Daukanto veikaluose. Medžiaga surinkta iš Lietuvos metraščių (XV a. – XVI a. I p.), iš penkių XVI a. – XVII a. pradžios herojinių poemų, vieno poleminio publicistinio teksto, taip pat iš žymaus baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (Matthias Casimirus Sarbievius) poezijos. Darbe tiriama, kaip skirtingų laikotarpių, skirtingų pažiūrų autoriai vertina patį karo reiškinį, analizuojami mūšių aprašymai, karo atnešamos nelaimės ir baisumai, aptariamas idealaus karvedžio portretas. Renesanso poetai karą stengėsi pavaizduoti kuo tikroviškiau, meniškiau. Jie karą vaizduoja kaip stichinę nelaimę, kaip katastrofą, atnešančią vargus ir bėdas. Išskiriamas vienintelis atvejis, kai karas yra pateisinamas – valstybės gynyba. Herojinių poemų autoriai kūrė karvedžio idealą: pasakodami apie realaus valstybės veikėjo darbus, išryškindavo tik tuos asmens bruožus, kurie buvo labiausiai vertinami Renesanso epochoje. M. K. Sarbievijus karą dažnai vaizduoja tarytum spektaklį. Jo vertinimu, karas - tai išmėginimas, parodantis tikrąją asmens vertę, taip pat galimybė pelnyti nemirtingą šlovę. Poetas išryškina pozityvų karo poveikį visuomenei, - ilgalaikės taikos metu stipriausioji visuomenės dalis aptingsta, ištyžta (degradacijos motyvas). S. Daukantas apie karą kalba pasitelkdamas kuo įvairesnę medžiagą – istorinių šaltinių duomenis, žodinę... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyzes various aspects of the theme of war in the literature of the Grand Duchy of Lithuania and the works of Simonas Daukantas, the historiographer at the beginning of the 19 century. The material used was taken from the Lithuanian Chronicles (the first half of the 15-16 centuries), five heroic poems of the beginning of 16-17 centuries, one polemic-publicistic text as well as poetry by famous Baroque poet Matthias Casimirus Sarbievius. The thesis investigates how authors from different periods and with different attitudes evaluate the same war event. Battle descriptions, distress and atrocities caused by war are analyzed, and the portrait of an ideal military leader is discussed. The Renaissance poets sought to depict war as realistically and artistically as possible. They described war as a natural disaster that brings trouble and misery. There is only one case when war is justified: defence of the State. The authors of the heroic poems were putting together an ideal of a military leader: when describing works of a real state official they highlighted only his characteristics that were valued during the Renaissance. M. C. Sarbievius often depicted war as a stage performance. He maintained that war was a challenge that revealed what a person was really worth; it was also a chance to gain immortal glory. The poet stressed the positive effects of war to society: during prolonged peace the strongest part of society slackened and became weaker (a motive of... [to full text]