1 |
Ideological Models of Lithuanian Heritage Protection and Their Practical Expression at the Soviet Period / Lietuvos paveldosaugos idėjiniai modeliai ir jų raiška praktikoje sovietmečiuKulevičius, Salvijus 01 October 2010 (has links)
Heritage protection during the Soviet period is a phenomenon which involves the origins of some aspects of contemporary Lithuanian heritage protection. This period itself is evaluated in Lithuanian historiography in a contradictory way: on the one hand, it is proud of the achievements and it envisages resistanced, on the other hand, it tells about the biggest damage to heritage and Moscow dictate. The following question arises: What part of the present heritage protection is of “Lithuanian” origin and what part is the “Soviet” one? It is the subject that is analyzed in the dissertation. The traditional perspective – historical practices of the heritage, principles, divisions of conceptions into “good” and “bad” is rejected; instead of this, the ideological origins of that time heritage protection and the expressions of the ideas themselves are analyzed. The main subject of the research is the idea which is understood in the broadest sense, comprising the spheres of theory and practice, official and unofficial concepts, realized and unrealized plans.
It is stated that the freedom to choose the ideological models of the heritage protection during the Soviet period depended on the sphere of the heritage protection: some of them were completely monopolized by Moscow, the others had the conditional freedom. It determined heterogeneous ideological origins of that time Lithuanian heritage protection. The most favourable environment for the Lithuanian will and self to spread was the... [to full text] / Sovietmečio paveldosauga yra reiškinys, kuriame glūdi kai kurių dabartinės Lietuvos paveldosaugos aspektų ištakos. Pati sovietmečio paveldosauga lietuviškoje istoriografijoje vertinama prieštaringai: viena vertus, didžiuojamasi pasiekimais ir įžvelgiama „konspiracinė rezistencija“, kita vertus, kalbama apie didžiausius paveldo nuostolius ir Maskvos diktatą. Kyla klausimas, kiek šios dabarties paveldosaugos ištakos yra „lietuviškos“, o kiek „sovietinės“ prigimties. Būtent tai ir nagrinėjama disertacijoje. Čia atsisakoma tradicinės perspektyvos – istorinių paveldosaugos praktikų, principų, sampratų dalijimo į „geras“ ir „blogas“; vietoj to gilinamasi į to meto paveldosaugos idėjines ištakas bei pačių idėjų raiškas. Idėja, pagrindinis šio tyrimo objektas, suprantama plačiausia prasme, apimant teorijos ir praktikos, oficialių ir neoficialių konceptų, realizuotų ir neįgyvendintų sumanymų sferas.
Disertacijoje konstatuojama, kad paveldosaugos idėjinių modelių pasirinkimo laisvė sovietmečiu priklausė nuo paveldosaugos sferos: vienos jų buvo visiškai monopolizuotos Maskvos, kitoms suteikta sąlyginė laisvė. Tai lėmė to meto Lietuvos paveldosaugos idėjinių ištakų nevienalytiškumą. Palankiausia terpė lietuviškosios valios ar savasties skleidimuisi buvo paveldotvarkos elgsenos. Būtent čia laisviausiai galėjo reikštis tradiciniai (dar ikisovietiniais metais atsiradę) lietuvių tapatumo modeliai. Taip pat atskleidžiama, kad paveldosaugos idėjiniai modeliai Lietuvoje sovietmečiu gyvavo... [toliau žr. visą tekstą]
|
Page generated in 0.0727 seconds