Ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų taikymas Lietuvos teismų praktikoje Šiame magistro darbe nagrinėjamas ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Teismų praktika nagrinėjama nuo 2002 m. gruodžio mėn. 20 d. iki 2012 m. kovo mėnesio. Darbas pradedamas nuo ieškinio senaties ir ieškinio senaties atnaujinimo sampratos, trumpai apžvelgiant, kodėl atsirado abu teisės institutai. Toliau nagrinėjami ieškinio senaties atnaujinimo tikslai. Nagrinėjamas susidūrimas tarp ieškinio senaties ginamų vertybių ir ieškinio senaties atnaujinimu ginamų vertybių. Antroje darbo dalyje siekiama atskleisti kitusį teismų praktikos požiūrį į ieškinio senaties atnaujinimo kriterijų išskyrimą. Ypatingas dėmesys skirtas objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų išskyrimui ir šio išskyrimo svarbai, teigiamai naudai ginčų sprendime. Trečioje darbo dalyje ieškinio senaties atnaujinimo pagrindai rūšiuoti į grupes. Iš pradžių nagrinėtos bylos, kuriose ieškinio senatis buvo praleista, nes ieškovas ginčą mėgino spręsti iki teismo, nors ikiteisminis nagrinėjimas neatleidžia nuo pareigos laiku ginti pažeistas teises, tad nagrinėta, kuomet galimas senaties termino atnaujinimas. Po to, nagrinėtas ieškinio senaties nutraukimo instituto santykis su ieškinio senaties atnaujinimo institutu, atskleistas senaties atnaujinimo instituto svarbumas, jei ieškinio senaties terminas nenutrūksta. Toliau nagrinėti ieškinio senaties atnaujinimo pagrindai susiję su ieškovo asmeniu. Nagrinėta... [toliau žr. visą tekstą] / Application of Restoration Claim Limitation Period Basics in the Lithuanian Court Practice This master’s thesis analyses the application of claim limitation period basics in Lithuanian court practice. The analysis features court practice from December 2002 to March 2012. The paper starts with the definition of claim limitation period and restoration of the claim limitation period and a short overview of the reasons for the appearance of the two legal concepts. The paper proceeds with an analysis of the purposes of restoring the claim limitation period. The analysis involves a study of the contradictions between the values defended by the claim limitation period and the values defended by the restoration of the claim limitation period. The second part of the paper is dedicated to a description of changing court practice in the accentuation of the criteria for restoring the claim limitation period. Special attention is paid to distinguish objective and subjective criteria and to the importance of this differentiation and its benefits in dispute settlement. The third part of the paper contains a classification of the basics for restoring the claim limitation period. At first, the analysis features cases in which the claim limitation period expired because the plaintiff attempted to settle the dispute extra-judicially, although pre-trial consideration does not exempt the relevant party from the duty to defend infringed rights by the set deadline; the analysis therefore focuses on... [to full text]

Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis teisminės gynybos. Civilinio ginčo nagrinėjimas teisme paprastai prasideda civilinės bylos iškėlimu, o baigiasi priimto teismo sprendimo tinkamu įvykdymu. Civilinės bylos nagrinėjimas trunka tam tikrą laiką. Kartais dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų gali tapti sunku arba neįmanoma tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Pavyzdžiui, atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, jam priklausantį turtą gali perleisti kitiems asmenims, paslėpti arba sunaikinti. Įstatymai numato, kad esant tokiam pavojui teismas gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo tinkamas įvykdymas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų apribojimų atsakovui nustatymu. Todėl jos turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos be pagrindo. Reali grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui yra pakankamas pagrindas taikyti šias priemones. Teismas pats turi įvertinti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar nėra. Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Apie prašymo nagrinėjimą pranešama atsakovui. Tačiau, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, prašymas gali būti išnagrinėtas nepranešus atsakovui. Įstatymas numato ieškovui teisę prašyti taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / Every person is entitled to judicial protection. Judicial consideration of a civil dispute usually begins by initiation of civil proceedings and ends up with the due enforcement of a court judgment. Consideration of a civil case continues for a certain period of time. Sometimes by reason of defendant's bad faith the due enforcement of a judgment may become difficult or even impossible. For instance, a defendant may assign his property to other persons, conceal it or destroy after becoming aware of legal action instituted against him. The law provides that in case of such risk the court may apply interim measures. The purpose of their application is the due enforcement of a future judgment. Application of interim measures entails placement of certain restrictions on the defendant. Therefore, they shall be applied in accordance with the principles of justice, cost effectiveness and proportionality. Interim measures cannot be applied unreasonably. Real threat for enforcement of a future judgment is a sufficient basis for applying such measures. It is the court that determines as to the existence or otherwise of particular grounds for the application of interim measures in a given case. The court shall consider the plaintiff's application to apply interim measures by means of written procedure. The defendant shall be notified about the consideration of the application. However, in the event of a real threat that such notification may prevent the application of interim measures... [to full text]

Lietuvos Respublikoje įgyvendinant teisinę reformą, vykstant spartiems socialiniams pokyčiams, šeimos teisinių santykių reguliavimas taip pat patiria pokyčius. Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui didelės permainos įvykdytos ir šeimos santykių reguliavime. Ieškinio senaties šeimos teisėje reguliavimas taip pat ne išimtis. Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama šeimos teisės samprata ir vieta teisės sistemoje, ieškinio senaties samprata ir funkcijos, ieškinio senaties šeimos teisėje reguliavimas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui bei įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ieškinio senaties šeimos teisėje taikymo klausimais. Ieškinio senaties institutas žinomas visų pasaulio valstybių todėl šiame darbe trumpai apžvelgiama ieškinio senaties reguliavimas kai kuriose užsienio valstybėse (Rusijos Federacijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Velse). Minėti klausimai nagrinėjami siekiant nustatyti praktines ieškinio senaties šeimos teisėje taikymo problemas bei pateikti siūlymų dėl ieškinio senaties taikymo šeimos teisėje nuostatų, kurios padėtų siekti visokeriopos šeimos teisini���� santykių dalyvių teisių ir interesų apsaugos. / A lot of relations have been newly regulated by the new Civil Code (2000) which came into force on the 1st of July, 2001. The greatest alternations involve matrimonial and family relations. There is no separate Matrimonial and Family Code left as such. After the 1st of July, 2001 matrimonial and family relations are regulated by the 3rd book of Civil Code (2000) which is intituled Family Law. Great changes were also made in regulation of extinctive prescription in family law. Essentially was innovated the general rule anticipating to apply extinctive prescription for claims arising from matrimonial and family relations. This master’s study analyses the conception of family law, the conception of extinctive prescription, norms regulating application of extinctive prescription for the claims arising from matrimonial and family relations. Also compares the norms regulating extinctive prescription settled in Matrimonial and Family Code (1969) and in new Civil Code (2000), analyses the practise of Highest Court. These questions are analysed in order to realize what changes were made in regulation of extinctive prescription implementing law reform, what problems do arise in application of extinctive prescription in family law and how it is possible to solve them. Extinctive prescription is law institute known in all countries. This master’s study briefly overlooks the regulation of extinctive prescription in some foreign countries (Federation of Russia; France; England and Wales).

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.

Magistro darbo „Europos Sąjungos teisės aktų teisėtumo priežiūra pagal Europos Bendrijų steigimo sutarties 230 straipsnį” santrauka Darbe analizuojamos EB steigimo sutarties 230 straipsnio ypatybės, pabrėžiant šio straipsnio turinio dvilypį pobūdį, kuris, kalbant apie nuostatas, nustatančias teisės akto neteisėtumo pagrindus, suteikia plačias galimybes siekti neteisėto teisės akto panaikinimo, tačiau kita vertus, tas pats straipsnis atima iš privačių subjektų galimybę efektyviai pasinaudoti šiomis galimybėmis. Darbe atskleistas itin svarbus EBTT vaidmuo, darantis didžiulę įtaką 230 straipsnyje įtvirtintos teisės realizavimo galimybei. Čia plačiai aptariama susijusi teisminė praktika, formuluojanti esmines ieškinio dėl panaikinimo taisykles. Analizė pradedama atskleidžiant, kokie ES teisės aktai, atsižvelgiant į jų teisinę formą, galią ar autorių, gali būti ieškinio dėl panaikinimo objektais. Ypatingas dėmesys skiriamas teisės aktų teisėtumo kriterijams bei iš jų išplaukiantiems neteisėtumo pagrindams, atskleidžiama EBTT praktiką, kurioje matyti, jog šios Sutarties nuostatos interpretuojamos liberaliai, nuosekliai laikantis sisteminio Sutarties aiškinimo metodo. Aptariant ieškinio dėl panaikinimo skirtingų subjektų statusą, išryškinama ypač griežta nuostatų, susijusių su neprivilegijuotų subjektų padėtimi, interpretavimo kryptis. Darbe akcentuojama būtinybė liberalizuoti šių nuostatų aiškinimą, pagrindžiant tuo, jog tai išspręstų daugumą probleminių aspektų, susijusių su... [toliau žr. visą tekstą] / The Summary of Master Thesis “The Judicial Review of European Union Acts Under Art. 230 of the Treaty Establishing the European Community” The analysis is being focused on the specific features of the Art. 230 of the Treaty establishing the European Community with the main purpose of enlightening the dual nature of the said Article. The above mentioned specialty is disclosed on the one hand by exhibiting the vast possibilities in proving the illegal nature of the European acts and on the other hand by detecting the rather constricted locus standi of non – privileged persons. This thesis highlights the importance of the role of Court of Justice by interpreting the meaning of the Art. 230 though the Court’s precedents, which are being claimed to be the main source divulging the purport of the said Article. The analysis reveals what kind of legal acts could be challenged under the Art. 230. However the main attention is directed to the grounds of illegality by revealing the rather liberal interpretation in respect of the whole Treaty’s system. Later the thesis unfolds manifestly constricted nature of the Treaty’s interpretation by disclosing the rules of the status of non – privileged persons. The thesis highlights the exigency of loosening the nature of interpretation arguing that it would be helpful in solving problems relating to the restrictive status of private persons and would make more obtainable the application of the Art. 230 of the Treaty establishing the European... [to full text]