Viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių biologinei įvairovei yra svetimžemių rūšių skverbimasis. Svetimžemės rūšys visame pasaulyje sukelia didelių biologinių, ekonominių ir socialinių problemų. Svetimžemiai augalai patekę į naują aplinką, greitai dauginasi, auga ir taip stelbia vietines augalų rūšis.Smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) tyrimai buvo atliekami 2007-2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesį, Vilniaus vietovėse (Aukštuosiuose Paneriuose, Verkių regioniniame parke, Salininkuose, Žvėryne, Liepkalnyje, Markučiuose, Vingio parke, Viršuliškių miške bei Lazdynų miške). Vertinant antžeminių dalių morfologinius parametrus, buvo matuojamas stiebų aukštis (nuo augalo šaknies kaklelio iki augalo viršūnės), aukštis iki žiedyno, aukštis iki pirmos šakos bei suskaičiuotos šakos. Analizuojant daigų dinamiką buvo skaičiuojami bei registruojami kas savaitę naujai išdygę daigai, taipogi buvo skaičiuojamas sėklų bei subrandinamu dėžučių kiekis, ir įvertinamas invazyvumo mastas.Išanalizavus smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) cenopopuliacjas nustatyta, kad didžiausią neigiamą poveikį vietiniams augalams sukuria antropogeniškai paveiktose teritorijose, nes čia sprigės individai sudaro ištisus sąžalynus. Daigų gausa bei išgyvenamumas aiškiai priklauso nuo mikroaplinkos, greta tarpstančių augalų poveikio, bei nuo pačių daigų tarpusavio konkurencijos. / One of the greatest threats to biological diversity is non-native species spread these days. Invasive species cause a lot off biological, economic and social problems in all around the world. When they get in to the new area, they breed and grow extremely fast and that is how they put into the shade the native species. Small balsam (Impatiens parviflora) studies were carried out in 2007-2010 (on June and August) in these Vilnius city parts: Aukštieji Paneriai, regional park of Verkiai, Salininkai, Žvėrynas, Liepkalnis, Markučiai, Vingis park, forest of Viršuliškės and Lazdynai. During the research it was measured stem height (from plant root neck to the plant apex), height to the plant inflorescence and height till the first and counted branch, in order to evaluate plant superstructure parts morfological parameters. The new sprouts that came out every week were counted and registered in order to analyze sprouts dynamic, seeds and maturation boxes quantity was counted to measure invasive level. After the research of small balsam (Impatiens parviflora) populations was found, that the greatest negative impact on native plants creates in anthropogenic affected areas because small balsam make entire beds. Sprouts abundance and survival clearly depends from microenvironment, nearby growing plants and from sprouts between competing.

Magistro darbe tiriama paprastojo buko (Fagus sylvatica L.) paplitimas, medynų sudėtis ir struktūra Norkaičių girininkijoje Darbo objektas – paprastojo buko medynai Norkaičių girininkijoje. Darbo metodai: Medynai su buku Norkaičių girininkijoje buvo parinkti dviejuose kvartaluose – 66 (sklypai 3; 4) ir 67 (sklypai 1;2), nes labiausiai juose buvo paplitęs paprastasis bukas. Parinkti tokie medynai: grynas bukynas (1 barelis Bu1-1); pušynas su paprastuoju buku (4 bareliai Bu3-1, Bu3-2; Bu4-1, Bu4-2); ąžuolynas su paprastuoju buku (2 bareliai - Bu2-1; Bu2-2). Buvo įrengti skrituliniai tyrimo bareliai, kuriuose nustatyta medyno struktūra, atskirų ardų dendrometrinė charakteristika, trako ir pomiškio rūšinė sudėtis ir gausumas, žolinės ir samanų dangos sudėtis ir gausumas. Darbo rezultatai. Didžiausias paprastojo buko medynų plotas buvo 1991 metais – 38.4 ha, dėl polajinių ir savaiminių želdinių įveisimo. Gryname bukyne vidutinis medyno amžius – 75 metai, skersmuo 1,3m. aukštyje – 25,1 cm, aukštis 25,8 cm, skerspločių suma – 25,1m2 / ha, tūris – 295 m3/ha. Gryname bukyne rasta paprastojo buko (10800 vnt/ha) ir paprastojo klevo (400 vnt/ha) savaiminukų. Pušynų su buko antruoju ardu vidutinis amžius buvo 70 metų, skersmuo 1,3 m aukštyje – 28,2 cm, bukų ardo vidutinis aukštis – 28,1 m, lajos skerspločių suma – 23,2 m2/ha, tūris -291 m3/ha. Šiame barelyje daugiausiai rasta paprastojo klevo savaiminukų ( 46000 vnt/ha mažiausiai – paprastojo buko... [toliau žr. visą tekstą] / Final work searching simplex beech (Fagus sylvatica L.) spreading, trees composition and structure in Norkaiciai district. The object of the study – simplex beech trees in Norkaičiai district. Method of the study: trees with beech Norkaičiai district was choose in two blocks - 66 (3;4 plots) and 67 (1;2 plots) because there was a lot of simplex beech. Choose these: pure beech (1 plot Bu1-1); pine trees with beech (4 plots Bu3-1, Bu3-2, Bu4-1 Bu4-2); oak with beech (two plots Bu2-1-; Bu2-2). Was arrange circle analysis plots, there was establish trees structure, diferences layer characteristic, glade and forest kind speading and adbundance of plants. Results of the study. Maxima simplex beech stat in area esset in 1991 - 38,4 ha hospitiis et spontanea lignum plantationis herba. Beech stet aperta mediocris aetatis - 75, diametrum - 25,1 cm 25,8 cm altum, basalibus area - 25,1 m2/ ha, Volume - 295 m3/ha. Pure beech (10800 vnt/ha) and maple (200 vnt/ha) trees. Pinus with second beech layer 70 years, diametrum – 28,2 cm, fagus quatit mediocris altitudo - 28,1 m, coronam basalibus area - 23,2 m2/ha, Volume -291 m3/ha. In these area was most maple trees (46000 vnt/ha), beech (200 vnt.ha). Oak with second beech layer 70 years old, altitudo diametrum - 16,7 cm, in mediocris altitudo fagus - 23,9 m corona basalibus area - 17,1 m2/ha, Volume 194 m3/ha.

Invaziniai augalai – tai sparčiai plintantys augalai. Jie įsikuria įvairiose buveinėse, jas smarkiai pakeičia arba net visai sunaikina. Vienas iš aplinkai pavojingų augalų laikomas gausialapis lubinas. Jis yra įtrauktas į Lietuvos augalų sąrašą, kuriuos reikia išnaikinti. Todėl šito augalo populiacijų tyrimai yra labai svarbus. Darbo tikslas – nustatyti gausialapio lubino (Lupinus polyphyllus) populiacijų demografinę sudėtį ir ištirti dauginimąsi skirtingomis ekologinėmis sąlygomis. Tyrimai atlikti 2008 ir 2010 metais. Kiekvienoje populiacijoje tyrimams 2008 metais buvo parinkta po du laukus. Tyrimams buvo rinkti gausialapio lubino individų šaknys ir įvertinti jų antžeminių dalių rodikliai. Laboratorijoje buvo atlikti šaknų kaklelio herbochronologiniai tyrimai. Tyrimams 2010 metais gausialapio lubino populiacijos buvo pasirinktos dvi vietos iš tų kurios buvo tirtos 2008 metais. Kiekvienoje populiacijoje buvo pasirinkta po 30 gausialapio lubino kerų, iš to kero pasirinkta po vieną žydinti stiebą. Tyrimo metu buvo įvertinti kiekvieno žiedyno parametrai. Tyrimo metu nustatyta, kad visos tirtos gausialapio lubino populiacijos nėra labai tankios. Pagal amžiaus grupes visos tirtos populiacijos turėjo ir generatyvinių, ir vegetatyvinių gausialapio lubino individų ir jų skaičius skirtingose populiacijose buvo įvairus. Pagal daugumą morfologinių generatyvinių ir vegetatyvinių individų požymių visos keturios populiacijos skiriasi nedaug. Pagal amžių tirtos populiacijos yra skirtingos... [toliau žr. visą tekstą] / Invasion plants are widely spread plants. They grow in different places, they are changed very much or even annihilated entirely. One of the most dangerous plants for environment is washington lupin. It is included in Lithuania plants list, which should be annihilated. Therefore investigations of this plant populiations are very important. The aim of the work is to determine demographic composition of populiations of washington lupin (Lupinus polyphyllus) and to investigate its reproduction in different ecological conditions. Investigations were made in 2008 and 2010 years. For each populiation of 2008 year investigations two fields were chosen. For investigations individuals roots of washington lupin were chosen and their overground parts readings were taken. Roots necks herbochronological investigations were made in laboratory. For 2010 year investigations of washington lupin populations, two places frons earlier investigated in 2008 year places, were chosen. In each population 30 bushes of washington lupin were chosen, from this bush one blooming stem was chosen. While investigating each floscule parameters were taken. While investigating it was ascertained that all investigated washington lupin populations were not very thick. As far as age group is concerned, all investigated populations ha generative and vegetative washington lupin individuals and their quantity in different populations were different. By majority of morphological generative and vegetative individuals... [to full text]

Miestų žalieji plotai – urbanizuotos gamtinės sistemos, vis labiau kelia mokslininkų ir teritorijų valdytojų susirūpinimą dėl jų alergeninio potencialo ir užterštumo invazinėmis rūšimis, kurios visokeriopai kenkia žmogui ir gamtai ir plinta iš miestų įsiliedamos į mažiau antropogenizuotas gamtines sistemas. Šiame darbe aprašyti dėsningumai ir pateikti duomenys naudingi Pakruojo miesto gyventojams ir mokslininkams. Darbo tikslas – ištirti kokie, invaziniai ir polinozes sukeliantys augalai aptinkami ir kaip jie paplitę Pakruojyje; nustatyti invazinių ir polinozes sukeliančių augalų ir jų sąžalynų paplitimo vietas; atlikti žaliųjų plotų šienavimo darbų įvertinimą Pakruojo mieste; parengti rekomendacijas, remiantis tyrimų rezultatais, kaip tvarkytis su invaziniais ir polinozes sukeliančiais augalais Pakruojo mieste. Išanalizavus invazinių augalų paplitimą Pakruojo mieste 2013 m.- paaiškėjo, jog Pakruojo mieste dažniausiai aptinkami iš Šiaurės Amerikos atkeliavę augalai: (Acer negundo L.) 64 radimvietės, (Solidago canadensis L.) 32 radimvietės, (Echinocystis lobata Mi- chx.) 11 radimviečių, (Phalacroloma septentrionale Fern. et Wieg.) 22 radimvietės, (Solidago altissima L). Atlikus lauko tyrimus paaiškėjo, jog Pakruojo mieste aptinkamos polinozes sukeliančios pievų žolių 13 atpažintų rūšių. Gausumu 80% pasižyminčios 2 rūšys: (Phalaris arundinacea L.), (Lolium perenne L.). Polinozes sukeliančių piktžolių tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / Urban green areas - urban natural systems are increasingly posing scientists and land managers 'concerns about contamination of allergenic potential, and invasive species are harmful to humans and the full nature and spread of urban tunes into less anthropogenic impact on natural systems. This thesis describes the patterns and provide data useful Pakruojis residents and scientists. The aim - to explore how invasive and cause nasal plants are found and how they are distributed Pakruojyje; identify invasive plants cause nasal and sprouts prevalence ; green areas to make mowing work in assessment Pakruojis ; develop recommendations based on the research results, how to deal with invasive plants and cause nasal Pakruojis city. The analysis of the spread of invasive plants Pakruojis in 2013 years - It turned out that in Pakruojis commonly found in North American plants arrived (Lat. Acer palmatum L.) 64 original location (Lat. Solidago canadensis L.) 32 original location ( Lat. Echinocystis lobata Mi - chx .) 11 location sites ( Lat. Phalacroloma septentrionale Fern . Wiegers et.) 22 original location ( Lat. Solidago altissima L ) . After field studies showed that Pakruojis detected in nasal cause meadow grass 13 recognized species. Characterized by an abundance of 80% of the 2 species (Lat. Phalaris arundinacea L.) (Lat. Lolium perenne L.) . Nasal -causing weed survey was conducted in 2013. Pakruojo... [to full text]

Magistro darbe tiriama į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyto pavasarinio vikio būklė, bei invazinių krūmų plitimo ypatumai. Darbo objektas – Palangos botanikos parke augantis pavasarinis vikis (Vicia lathyroides L.) ir aštuoni invaziniai krūmai: guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.), šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun), paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare L.), baltoji sedula (Cornus alba L.), blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus Schltdl.), darželinis jazminas (Philadelphus coronarius L.), baltauogė meškytė (Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake), šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch). Darbo tikslas – nustatyti pavasarinio vikio būklę ir invazinių krūmų plitimo ypatumus. Darbo metodai. Pavasarinio vikio būklės nustatymui buvo vertinta žydinčių ir derančių vikių kiekis, vegetacijos trukmė, bendrijos įvairovė. Aprašant kiekvienos radavietės medyno sudėtį ir žolinę augaliją, buvo naudojama Braun – Blanquet skalė. Invazinių krūmų plitimo intensyvumo nustatymui buvo vertinta šakninių atžalų plitimo atstumas nuo motininio krūmo, nugenėtų ūglių rudeninis ir pavasarinis žėlimas. Statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Exel skaičiuoklę. Darbo rezultatai. Nustatytos trys pavasarinio vikio augavietės Palangos botanikos parke. Lyginant su senesniaisiais tyrimo duomenimis, pavasarinis vikis aptiktas 3 naujose vietose. Gausiausias pavasarinių vikių padengimas, žiedų ir anksčių skaičius rastas tokiose sąlygose, kur... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis examined the spring vetch condition and the spread of invasive shrub. The object of the study – spring vetch (Vicia lathyroides L.) and eight invasive shrubs: Spiraea chamaedryfolia L., Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun, Ligustrum vulgare L., Cornus alba L., Cotoneaster lucidus Schltdl., Philadelphus coronaries L., Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake, Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch growing in Palanga Botanical Park, The aim of the study – to determine the Vicia lathyroides L. condition and the spread of invasive shrub features. The methods. Spring vetch condition determination was calculated by the density of flowering plants and established their growing time. Description of each finding local stand composition and herbs have been used by Braun – Blanquet scale. Spread of invasive shrubs were evaluated in determining the intensity of root suckers spread of the distance from the parent bush, intensity of shoots spreading after autumn cut. The statistical analysis was performed using Microsoft Excel spreadsheet. The results. There were we found the three habitats of Vicia lathyroides L. in Palanga Botanical Park. To the comparison of the old survey, spring vetch was detected in three new places. Abundant spring vetch cover, flowers and pods appeared in such conditions with adequate lighting, absence of walk trails. Root suckers most intensive spread of Sorbaria sorbifolia (L.) A. Braun, Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch, Symphoricarpos albus (L... [to full text]