J. Baltrušaičio kūrybos savitumas glūdi daugiasluoksnėje kultūrinėje patirtyje, bendroje visai Europai, kurios pradžia Senovės Graikijos mituose. Kultūros klodai poeto lyrikoje ne uždengia, o tarsi sugeria, persmelkia vienas kitą. Fenomenologija tiek autorių, tiek skaitytoją skatina sutelkti dėmesį į tai, kas esmiška, ignoruoti savo ankstesnį prietarą apie pasaulį. Ji, akcentuodama patyrimą, primena, jog žmogaus pasaulio vienijanti galia — kultūra, prie kurios autorių skatina grįžti kūryba, o skaitytoją — mąstymas, suvokimas, susijęs su patirties patirtimi. J. Baltrušaičio estetikoje akcentuojama, kad žmogaus būtis yra jam vienintelė; palyginti su ja, idėjos, išorės daiktai yra tik abstrakcijos. Žmogus, egzistuodamas pasaulyje, jį pažįsta kaip vertybę, kuriame svarbūs tikėjimas, viltis, meilė. Tačiau pasaulis eina savo keliu, nepaisydamas menkos žmogaus egzistencijos, ir tūkstančiai veikiančių jėgų gali tą egzistenciją pažeisti ar sunaikinti. Tad žmogus privalo pasirinkti tokį kelią, kuris realizuotų jo gyvenimą. Kaip vieną didžiausių vertybių J. Baltrušaitis estetikoje nurodo meną, išaukštinamą dėl jo fenomenologiškumo. Poetas įsitikinęs, jog menas šiame chaotiškame gyvenime yra vidinių asmenybės galių įprasminimas, padedantis atgauti dvasinę pusiausvyrą. Mat tikrasis menas gimsta tik iš įkvėpimo, susieto su vidiniu patyrimu. Epochų samprata bei ženklai J. Baltrušaičio poezijoje tyrinėti Romano Ingardeno metodu, kuris kūrinio struktūrą siūlo analizuoti pagal dvimatę schemą:... [toliau žr. visą tekstą] / Individually, in the J. Baltrušaitis‘s poesy reflects aesthetic of different epochs, specially mystical world, a try to close on God‘s and being‘s mysteries in that way, wherein the man could find shelter, sanctity, freedom of mind. In the poesy could be found some interpretanciu, which let us to relate the creation of J. Baltrusaitis with the ancient myths (Daedalus and Icarus, Promethian Rebellion, Ariadne’s clew, Sisyph etc.), in which the harmonious personalities, exaltation of the order is associated with the ancient culture. In the poets creation are strong Bible‘s reflectors, there are medieval signatures like: piligrims, ringing ecclesiastical bells, chaos of the crowd, implicit on God, surreality nighmares, visions. The individuality of lyric subject, wish to discover and know typical attitudes for Renaissance man. In Baltrušaitis‘s poesy Renaissance epoch reflects an attention to a person, its unseen, search of humanity measurements, watchout for antiquity.And in the creation are developted the theme of fatalistic destiny, regret for running time and the natural temporality of values, an impression of world‘s instability — baroque signs, which are reflected on metaphor, special support of baroques aesthetic, which prepare the text for possible intertextual links. In writings, which have an aureola of Romanticism, are painted the wish of everlasting, longing. The lyric subject thrust into the distance of time and space because he isn‘t tempted with present-day life... [to full text]

Jurgis Kunčinas (1947—2003) romane „Tūla“ pateikia dviejų bohemos atstovų meilės istoriją, kurioje literatūros tyrinėtoja Elena Nijolė Bukelienė įžvelgia postmodernizmo bruožų. Vokietijoje susiformavęs postmodernizmas pasižymi veikėjų apatija supančiam pasauliui, aplinkiniams, ironija. Ji tampa gynybine priemone veikėjui, kurio netenkina esamas gyvenimas ir jis žino, kad nieko negali pakeisti. Abejojama Dievu, amžinybe, veikėjų pasaulis susiskaidęs, gyvenimas priimamas kaip žaidimas. J. Kunčino romane elgiamasi priešingai – pagrindinis veikėjas myli Tūlą ir po mirties, mėgaujasi bohema. Ji, ironija, šikšnosparnio motyvas pagrindiniam „Tūlos“ veikėjui padeda pabėgti nuo jo netenkinančios tikrovės. Ironija kyla daugiau iš linksmo gyvenimo būdo, dirbtinio atsipalaidavimo, nei iš intelektualių paskatų. „Tūla“ nėra ir grynai magiškojo realizmo kūrinys, nes veikėjas nepriima tikrovės, bet nuo jos bėga vartodamas alkoholį, įsivaizduodamas esąs šikšnosparnis. Tai, kad įvedamas šikšnosparnio motyvas, gali priminti fantazijos ir tikrovės maišymą, kuriuo paremtas magiškasis realizmas. Tik „Tūloje“ šikšnosparnis neatlieka žaidybinės funkcijos, kaip, pavyzdžiui, sapnas David’o Madsen’o romane „Sapnų dėžutė“, šikšnosparnis yra veikėjui reikalinga, svarbi detalė. J. Kunčino romaną „Tūla“ galima įvardinti kaip lietuvių tautos sąmonės kūrinį. Jame iš pirmo žvilgsnio galima rasti magiškojo realizmo ir postmodernizmo bruožų, bet tai būtų tik paviršutinis pastebėjimas. „Tūloje“... [toliau žr. visą tekstą] / The novel “Tūla” by Jurgis Kunčinas (1947 – 2003) presents the love story of two bohemia representatives in which Elena Nijolė Bukelienė, the literature researcher, notices the features of postmodernism. Postmodernism originated in Germany is distinguished by the characters‘ apathy for the world surrounding them, people round about, irony. It becomes the defensive means for the character who is dissatisfied with the present life and he knows that he can not change anything. The characters doubt the God, eternity, their world is decomposed, the life is understood as a game. The behaviour in Jurgis Kunčinas‘ novel is contrary – the main character loves Tūla even after his death, enjoys bohemia. She, irony, the motive of the bat help the main character of “Tūla” to escape the unsatisfying reality. Irony rises from the cheerful lifestyle, artificial relaxation but not from intellectual inducements. “Tūla” is not a work of pure magic realism since the character does not accept the reality but he escapes it drinking alcohol, seeing himself as a bat. The fact that the motive of the bat is introduced can remind of the confusion of fantasy and reality on which magic realism is based. However, the bat does not perform the function of games in “Tūla” as, for example, the dream in David Madsen’s novel “The Box of Dreams” („Sapnų dėžutė”), the bat is a necessary, important detail for the character. J. Kunčinas’ novel “Tūla” can be called the work of Lithuanian consciousness. At first... [to full text]

V. Žuko asmenybei ir kūrybinei veiklai aptarti skirtų monografijų nėra. Profesoriaus tyrinėjimo objektu tapę darbai apie Lietuvos spaudos istoriją ir leidybą plačiau nagrinėti ir apibendrinti nebuvo. Tiesa, yra dalis darbų ( priskaičiuojami 25 darbai), kuriuose pateikiama informacijos apie V. Žuką, jo darbus, pridėti papildymai, bandoma įsigilinti į nagrinėjamą problematiką, tačiau atskiras dėmesys darbams apie Lietuvos spaudos istoriją ir leidybą nebuvo skirtas, tad nepaliesti liko kai kurie svarbūs šių darbų ypatumai. V. Žuko darbai leidybos tematika buvo menkai tyrinėti. Siekis išsiaiškinti profesoriaus indėlį į Lietuvos leidybos istorijos tyrinėjimus ir noras išanalizuoti kokias aktualiausias problemas, esminius bruožus išskyrė V. Žukas lėmė ginamo magistro darbo temos pasirinkimą. Darbo problema – V. Žuko darbų Lietuvos leidybos istorijos tematika neištirtamas. Darbo objektas – profesoriaus mokslinė produkcija . Svarbu atkreipti dėmesį, jog darbe bus analizuojama visa V. Žuko mokslinė produkcija, norint išskirti kokį darbų skaičių sudarė Lietuvos spaudos ir leidybos istorijos tema. Magistrinio darbo tyrimo tikslas – ištirti profesoriaus Vlado Žuko indėlį į Lietuvos leidybos istoriją. Magistrinio darbo hipotezė – profesorius Vladas Žukas įdėjo indėlį į Lietuvos leidybos istorinėjimus. Tikslui realizuoti iškelti šie uždaviniai: 1) Išanalizuoti Lietuvos leidybos istorijos istoriografiją. 2) Išanalizuoti profesoriaus Vlado Žuko mokslinę produkciją. 3) Ištirti profesoriaus... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – scientific produce of V. Žukas. It is important to indicate that in this research project will be analyzed the entire scientific products of V. Žukas in order to exclude the number of proceedings that were done of Lithuanian printing and the history of publishing. The aim of research – to explore V. Žukas contribution of the history of publishing in Lithuanian. Research objectives: to analyze the history historiography of publishing in Lithuania; to analyze professors’ scientific production; to explore V. Zukas citation indexes at academic level; to explore V. Žukas monographs about history of publishing in Lithuania. Based on analysis of nonfiction and qualitative information interpretation it was concluded that articles with topics about history of Lithuanian printing and publishing, which were published by professor V. Žukas, were analyzed logically, structurally, systematically and based on the chronology. Analysis of the most important projects of Lithuanian publishing outfits in 1918-1940 showed that professor structurally and diagrammatically analyzed processes of publishing, circulation and marketing of books. An important notice was dedicated to illustrations, which have the purpose of information, to acquaint with technical databases at that period, book typography, design, aesthetic solutions. Abudance of sources in monographs indicates that professor was searching for the information in the archives, but also made reference on letters, stories... [to full text]