Magistro darbe tiriami Šiaulių miškų urėdijos kertinių miško buveinių būklės pokyčiai 2004 – 2011 m. Darbo objektas – Šiaulių miškų urėdijos kertinės miško buveinės. Darbo tikslas – nustatyti KMB būklės pokyčius ir pateikti jų apsaugos ir tvarkymo rekomendacijas VĮ Šiaulių miškų urėdijos miškuose. Darbo metodai – literatūros loginė analizė, inventorizacijos duomenų analizė, palyginimas ir vertinimas. Darbo rezultatai. Šiaulių miškų udėdijos kertinėse miško buveinėse nustatytas ryškus spacializuotųjų ir indikatorinių rūšių pokytis: specializuotųjų kerpių ir indikatorinių samanų rūšių aptikimo atvejų padaugėjo – atitinkamai 20,0 ir 10,6 proc., tačiau ženkliai sumažėjo specializuotųjų grybų (43,1 proc.), indikatorinių induočių (44,4 proc.), moliuskų (50,0 proc.) ir vabalų rūšių (50,0 proc.) aptikimo atvejų. Šiaulių miškų urėdijos (P)KMB skaičius ir plotas 2011 m., palyginti su 2004 m., išliko beveik nepakitęs. Labiausiai sumažėjo medžių milžinų grupių (P)KMB tipas (20 vnt.). Kertinių kraštovaizdžio (33,1 proc.) ir biologinių elementų pokytis (71,4 proc.) buvo teigiamas. Šiaulių miškų urėdijoje 27,2 proc. (P) KMB siūloma nevykdyti jokių ūkinių priemonių. Kitais atvejais siūloma šviesinti apie pavienius medžius (224 kartai), kirsti pomiškį (28 kartai), kirsti traką (25 kartai), nešalinti medienos ir sausuolių (11 kartų), taikyti apsaugos zoną (4 kartai), išsaugoti stambius lizdus (2 kartai). / The master thesis analyses the changes of woodland's habitats condition of Siauliai Forestry Enterprise during the period of 2004–2011. The object of master thesis – woodland's habitats. The aim of master thesis – to ascertain the changes of woodland's habitats condition and give the recommendations of their protection and management in the forests of Siauliai State Forestry Enterprise. The methods of master thesis – logical analysis of literature, inventory data analysis, comparison and evaluation. The results of master thesis. The conspicuous change in specialized and indicator species of Siauliai Forestry Enterprise woodland's habitats has been ascertained. Despite the fact that the cases of specialized lichens and indicator moss have increased respectively 20.0 percent and 10.6 percent, there has been determined a significant decrease in detection of cases of specialized fungus (43.1 percent), vascular indicator plants (44.4 percent), mollusks (50.0 percent) and beetle species (50.0 percent). The number and the area of Siauliai Forestry Enterprise potential woodland's habitats, comparing 2011 year and 2004 year, have remained practically stable (decreased by one woodland habitat or 0.7 ha). Mostly decreased the type of potential woodland's habitat of giant trees groups (20 units) in Siauliai Forestry Enterprise. The change in woodlands' landscape (33.1 percent) and biological elements (71.4 percent) were positive. 27.2 percent of woodland's habitats in Siauliai Forestry... [to full text]

Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]