Magistro baigiamojo darbo „Augalų pavadinimų etimologinė motyvacija“. Darbo tikslas –augalų pavadinimus iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ suskirstyti pagal etimologinę motyvaciją. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“– lobynas, kuriame gausu plačios vartosenos lietuvių kalbos leksikos, tarp jų ir fitonimų terminų reikšmės. Norint pasiekti darbo tikslą, įgyvendinti šie uždaviniai: išrinkti ,,Dabartinės Lietuvių kalbos žodyne“ esantys augalų pavadinimai ir jų reikšmės; parengtas augalų pavadinimų etimologijos sąvadas; procentais apskaičiuoti augalų kilmės šaltiniai; remiantis literatūra, aptartos augalų pavadinimų kilmės hipotezės. Išvadose pateikti statistiniai duomenys rodo, kad iš ,,Dabartinės Lietuvių kalbos žodyno“ esančių 800 augalų pavadinimų yra: a) ~12 % senosios indoeuropiečių prokalbės žodžių; b) ~ (9%) tik baltų kalboms būdinga leksika; c) ~6% tik lietuvių kalbos leksikai būdingų žodžių; d) ~5 % baltų ir slavų kalbų bendrybių; e) ~ 49% dūrinių; f) ~ 68% Skolintinė leksika, kurios didžiąją dalį sudaro tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai ir slavizmai. Išnagrinėjus augalų pavadinimų etimologinę motyvaciją pastebėta, kad kalbininkams, įdomi ne tik augalų reikšmė, paskirtis, bet ir kilmė, leidžianti iš arčiau pažinti įvairovės pilną augalų pasaulį. Darbas gali būti naudingas leksikologijos, kalbos istorijos, terminologijos ir botanikos specialistams. / The aim of the master‘s work the main purpose of this work is to fractionate plants' names from the current Lithuanian dictionary by etymological motivation. The current Lithuanian Dictionary is a treasury rich in wide usage of Lithuanian language lexicon, including the meaning of terms as plants. In order to achieve this purpose the following tasks were implemented: some names of plants and their meanings were selected from the "current Lithuanian language dictionary"; the collection of plants' names was prepared; the percentage of origin sources of plants was calculated; the hypothesis of the plants names origin were discussed according to the literature. In conclusion, statistics says, that from 800 names of plants: a) ~12 % words are from old Indo-European parent language; b) ~ 9 % words are from Balts; c) ~ 6 % words are from Lithuanian lexic; d) ~ 5 % are from generalities of Balts and Slavs; e) ~ 49 % complex words; f) ~ 68% the lent lexicon which is consisting mainly of international words or internationalisms and slavisms. After the examination of plant names etymological motivation, it was noticed that linguists were intrested not only in the meaning of plant names, but also in the origin, allowing to acknowledge the full diversity of the plant world. This work might be useful for lexicology, the history of the language, terminology and botanical experts.

Remiantis lietuvių etnologų Jono Balio, Pranės Dundulienės, Liberto Klimkos, Juozo Kudirkos, Jono Trinkūno veikalais, darbe etnolingvistiniu aspektu yra apžvelgiami lietuvių kalendorinių švenčių ir etninių papročių pavadinimai. Aptariama jų kilmė, daryba, sinonimika, analizuojami kalendorinių švenčių ryšiai su liaudies papročiais ir tradicijomis, apibrėžiami santykiai su kitų tautų analogiškais etnolingvistiniais reiškiniais. Pavadinimų apžvalgą papildo kalendorinių švenčių ir etninių papročių žodynėlis. / According to Lithuanian ethnologists Jonas Balys, Pranė Dundulienė, Libertas Klimka, Jonas Trinkūnas production, their work in ethnolinguistic aspect provides an overview of lithuanian calendar holidays and customs of ethnic titles. It discusses the origin, composition, synonymy, analyses calendar holiday connections with folk customs and traditions, defines relathions with other nathions similar ethnolinguistics phenomena. Review of titles complements the glossary of calendar holidays and customs.

Tyrimo objektas 1260 raštvedybos vienažodžių ir sudėtinių terminai. Tiriama iš teisės aktų ir mokomųjų raštvedybos leidinių išrinktų terminų sandara ir kilmė. / The subject of reseach is 1260 terms of office-work field of modern Lithuanina. One-word and composite terms were picked out from standing legislations and reguliations and instructional editions of office-work. In this reseach work terms are discussed by their origin and structure.

Die altpreussische Sprache ist sehr wichtig für die Baltistik und Indogermanistik. Die spärlichen Sprachdenkmäler und die reichen Angaben des altpreussischen Namengutes sind eine wichtige Quelle der lexikalischen Forschungen. Die Forschungen der Eigennamen, die eine beständige Schicht der Sprache bilden, geben wichtige Auskunft über die Eigenschaften der toten Sprache, über ihre Phonetik, Lexik und Morphologie, die in Eigennamen fixiert sind, aber in den Apellativa nicht mehr vorkommen. In der vorliegenden Magisterarbeit werden 567 samländische Personenamen, aufgeschrieben im 13.–16. Jahrhundert, analysiert. Man kann über die eingliedrige Personenbezeichnung sprechen. Es ist zu bemerken, dass man die Anfänge der zweigliedrigen Personenbezeichnung feststellen kann. Das Ziel der vorliegenden Arbeit ist die samländischen Personennamen, die in der Studie von R. Trautmann Die altpreussischen Personennamen verzeichnet sind, zu untersuchen in Hinsicht auf Bildung und Herkunft. Es werden ostbaltische Parallelen und, wenn nötig, deutsche und slawische, angeführt. Die altpreussischen Personennamen werden nach dem Alphabet beschrieben, weil die Bildung und Herkunft vieler Personennamen unklar ist. Alle vorhandenen Etymologien werden angeführt. Es wird versucht auch eigene Etymologie vorzuschlagen.

Darbe analizuojama kalbotyros mokslo terminų, pavartotų J. Palionio vadovėlyje, kilmė ir sandara. Čia aprašoma terminų kilmė, daryba, sudėtinių terminų struktūra, jų dėmenų sintaksiniai ryšiai. Nustatomas įvairių rūšių terminų (vienažodžių ir sudėtinių; lietuviškų, hibridinių ir tarptautinių ir pan.) procentinis santykis. Iš viso surinkta 2280 terminai. Rasti terminai abėcėlės tvarka surašyti darbo pabaigoje pridėtoje terminų rodyklėje. Terminais šiame darbe laikomi tik daiktavardžiai. Antroje dalyje aptariami J. Palionio ,,Kalbos mokslo pradmenų“ vadovėlio vienažodžiai kalbotyros terminai kilmės atžvilgiu – išskirti ir aprašyti lietuviški, tarptautiniai ir hibridiniai terminai, taip pat aptariama terminų daryba. Lietuviški ir hibridiniai terminai čia skirstomi pagal darybos būdus (priesagų, galūnių, priešdėlių vediniai ir dūriniai), o tarptautiniai – pirminius, darinius ir darybiškai neaiškius. Trečioje dalyje nagrinėjama sudėtinių terminų sandara. Atskirai aptariami sudėtiniai dvižodžiai, trižodžiai ir daugiažodžiai terminai. Aprašoma ir sudėtinių terminų dėmenų kilmė. Terminai grupuojami pagal jų dėmenų sintaksinius santykius, struktūrą. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos analizės išvados, šaltiniai, naudotos literatūros sąrašas. / The paper analyses the origin and structure of linguistic terms used in J. Palionis textbook. The paper describes the origin and composition of terms as well as the structure of compound terms and syntactical relations of components. It establishes the percentage of different types of terms (one-words and compounds; Lithuanian, hybrid and international, etc). The total of 2280 terms were collected. The gathered terms are attached in the alphabetical order in the Terms Index of the final section of the paper. This paper considers the terms as nouns. The second section discusses the origin of linguistic one-word terms provided in the textbook “Basics of Linguistics“ by J. Palionis – it identifies and describes Lithuanian, international and hybrid terms as well as discusses the composition of terms. Lithuanian and hybrid terms are grouped on the basis of the methods of composition (suffixes, endings, derivatives and compounds of prefixes) and international terms are grouped into original, compounds and ambiguous terms. The third section deals with the structure of compound terms. It discusses separately compound two-word, three- word and multi-word terms. The section also describes the origin of components of compound terms. The terms are grouped on the basis of the syntactical relations of their components and the structure. The final section of the paper presents the summarized conclusions of the analysis, references and the list of literature.

The purpose of the study was to evaluate the wood yield and stem quality of (Norway Spruce (Picea abies) provenances from Jurbarkas, Telšiai, Kaunas and Alytus and to assess the transfer effect. to Kaunas region. The problem was the following: incase of shortage of Norway spruce seeds in the local Dubrava forest enterprise, from where it would be profitable to introduce seeds? The object of the study: experimental plantation of Norway spruce in Vaišvydava forest district of Dubrava experimental forest enterprise established in 1995. Trees of four provenances are tested: Jurbarkas, Telšiai, Vaišvydava and Alytus. The total area of experimental plantation is 1.2 hectares. The work methods and technical means: the age of young trees was 11 years at the time of measurements. The following characteristics were measured: height young trees, the number of leader shoots, the straightness of stem, time of budburst (the beginning of the growth period). The height of trees was measured with telescopic measurement instrument; qualitative traits were evaluated according to the class scales used in the genetic research. The results were the following: It was established that the descendants of the provenance of Mociškiai were the tallest and of the best stem quality. The descendants of the provenance of Punia were in the second place by wood yield and quality. This advantage can be explained by good genetic quality of the tested material and the positive effect of transfer. The descendants... [to full text]

Objective of the study is to assess wood yield and quality of Polish Norway spruce provenances and transfer effect in comparison with the local provenances. Object of the study is experimental plantation established in Kazlų Rūda EFE, Agurkiškės forest district (62 comp.., 43 plot). Six southern Polish proveniences were from Istebna, Ustron, Ujstoly ir Lagow forest districts and three open-pollinated families from Girionys seed orchard and progeny from the local Agurkiškės forest district were tested. Area of the experimental plantations 1,8 ha. Methods: quantitative and qualitative traits of the trees in the plantation were assessed by using the following tools and methods: height was measured with a telescopic pole, diameter with calipers and the quantitative traits were assessed by the standard methods used in genetics and breeding. Results: this study showed that growth rate and wood yield of the southern provenances were higher than of the progenies of the selected plus trees of Lithuanian origin. However, wood yield of soother Polish provenances was significantly higher than that of the local regular stands of Agurkiškių provenance. This indicates, that the seed orchard material is superior over the material form regular unimproved forests stands. This difference may be caused not only by the geographical transfer effect but also related to genetic quality of the original stands. Polish provinces possessed a lower number of forked trees but their stems were less... [to full text]

In der vorliegenden Arbeit wurden 2713 Familiennamen, welche aus den Bezirken Jurbarko, Plungės und Šakių stammen, dem Wörterbuch litauischer Familiennamen (Lietuvių pavardžių žodynas) entnommen und zur ihrer Struktur und Herkunft analysiert. Bei der Analyse werden die Familiennamen nach den zu analysierenden Merkmalen klassifiziert: zur Struktur wurden zwei Gruppen und zur Herkunft wurden vier Gruppen gebildet. Die Resultate der Analyse wurden statistisch bewerten und untereinander verglichen, wobei die Struktur- und Herkunftsähnlichkeit der Familiennamen in geografisch benachbarten Arealen (Bezirke Jurbarkas und Šakiai) und die Unterschiede zu den Familiennamen anderer Gebiete (Bezirk Plungė) deutlich wurden.

Disertacija skirta smulkiosios aerozolio dalelių frakcijos šaltinių, fizikinių ir cheminių savybių įvertinimui kompleksiškai apjungiant įvairius tyrimo metodus. Darbe susieti elementinės ir organinės anglies koncentracijų pokyčiai su tolimąja oro masių pernaša, įvertinta regiono bei vietinių šaltinių įtaka bendrai aerozolio dalelių taršai. Aprašyti anglies turinčių aerozolio dalelių pasiskirstymai pagal dydį foninėse vietovėse ir miesto aplinkoje. Naudojant aerozolio masių spektrometrą Preilos atmosferos užterštumo tyrimų stotyje buvo identifikuotas biogeninis organinių medžiagų šaltinis, kuris vidutiniškai sudaro 15 % nuo organinių medžiagų masės, tačiau Šiaurės Atlanto oro masėje biogeninių medžiagų indėlis siekia net 50 %. Atlikus kompleksinę aerozolio ir stabiliųjų anglies izotopų masių spektrometrinę analizę buvo nustatyta, kad pirminis anglies turinčio aerozolio dalelių šaltinis mieste yra autotransportas, o Rūgšteliškio foninėje vietovėje – biomasės deginimas. Taip pat buvo nustatyta, kad Vilniuje dominavo antropogeninės antrinės organinės medžiagos (76 %), o Rūgšteliškyje vyravo biogeninės antrinės organinės medžiagos (apie 50%). Vertinant tolimosios oro masių pernašos įtaką vietinės kilmės aerozolio dalelių formavimuisi ir kaitai, buvo nustatyta, kad vulkaninės kilmės aerozolio dalelės turi įtakos submikroninės aerozolio dalelių frakcijos koncentracijai, cheminei sudėčiai ir pasiskirstymui pagal dydį. / The objective of the work was to investigate physical and chemical properties and sources of the atmospheric aerosol particles in the submicron fraction by combining different analytical techniques. The dependence of concentrations of organic and elemental carbon in different air masses was determined and the contribution of regional and local sources to the net aerosol particle pollution was estimated. Analysis of the size distribution of carbonaceous aerosol particles in background and urban areas was performed. Biogenic organic aerosol made up 15 % of the organic aerosol mass at the Preila atmospheric pollution research station, but in the North Atlantic air masses this factor was up to 50 %. Aerosol and stable isotope ratio mass spectrometry has revealed that traffic is the primary source of aerosol particles in the city, while biomass burning is the primary source at the Rūgšteliškis background station. It was determined that secondary anthropogenic organic compounds were dominating (76 %) in Vilnius, while in Rūgšteliškis secondary biogenic organic compounds made up 50 % of the total organic aerosol mass. The influence of the long-range air mass transport on the local origin aerosol particle formation and transformation has been evaluated and it has been shown that volcanic aerosol particles can significantly change the concentration, chemical composition and size distribution of local aerosol particles in the submicron range.

The objective of the work was to investigate physical and chemical properties and sources of the atmospheric aerosol particles in the submicron fraction by combining different analytical techniques. The dependence of concentrations of organic and elemental carbon in different air masses was determined and the contribution of regional and local sources to the net aerosol particle pollution was estimated. Analysis of the size distribution of carbonaceous aerosol particles in background and urban areas was performed. Biogenic organic aerosol made up 15 % of the organic aerosol mass at the Preila atmospheric pollution research station, but in the North Atlantic air masses this factor was up to 50 %. Aerosol and stable isotope ratio mass spectrometry has revealed that traffic is the primary source of aerosol particles in the city, while biomass burning is the primary source at the Rūgšteliškis background station. It was determined that secondary anthropogenic organic compounds were dominating (76 %) in Vilnius, while in Rūgšteliškis secondary biogenic organic compounds made up 50 % of the total organic aerosol mass. The influence of the long-range air mass transport on the local origin aerosol particle formation and transformation has been evaluated and it has been shown that volcanic aerosol particles can significantly change the concentration, chemical composition and size distribution of local aerosol particles in the submicron range. / Disertacija skirta smulkiosios aerozolio dalelių frakcijos šaltinių, fizikinių ir cheminių savybių įvertinimui kompleksiškai apjungiant įvairius tyrimo metodus. Darbe susieti elementinės ir organinės anglies koncentracijų pokyčiai su tolimąja oro masių pernaša, įvertinta regiono bei vietinių šaltinių įtaka bendrai aerozolio dalelių taršai. Aprašyti anglies turinčių aerozolio dalelių pasiskirstymai pagal dydį foninėse vietovėse ir miesto aplinkoje. Naudojant aerozolio masių spektrometrą Preilos atmosferos užterštumo tyrimų stotyje buvo identifikuotas biogeninis organinių medžiagų šaltinis, kuris vidutiniškai sudaro 15 % nuo organinių medžiagų masės, tačiau Šiaurės Atlanto oro masėje biogeninių medžiagų indėlis siekia net 50 %. Atlikus kompleksinę aerozolio ir stabiliųjų anglies izotopų masių spektrometrinę analizę buvo nustatyta, kad pirminis anglies turinčio aerozolio dalelių šaltinis mieste yra autotransportas, o Rūgšteliškio foninėje vietovėje – biomasės deginimas. Taip pat buvo nustatyta, kad Vilniuje dominavo antropogeninės antrinės organinės medžiagos (76 %), o Rūgšteliškyje vyravo biogeninės antrinės organinės medžiagos (apie 50%). Vertinant tolimosios oro masių pernašos įtaką vietinės kilmės aerozolio dalelių formavimuisi ir kaitai, buvo nustatyta, kad vulkaninės kilmės aerozolio dalelės turi įtakos submikroninės aerozolio dalelių frakcijos koncentracijai, cheminei sudėčiai ir pasiskirstymui pagal dydį.